Finansų sektoriuje vis daugiau darbo vietų perkeliama į augančias rinkas, ypač Azijos.
Čikagos universiteto „Booth“ verslo mokykloje studijuojantis Benas Zhangas, kuris praktiką atliks „Morgan Stanley“ padalinyje Honkonge, sako: „Daug mano draugų atlikti praktikos vyksta į Aziją ir Lotynų Ameriką. Galbūt tai nėra jų komforto zonos dalis, tačiau ten įgytą patirtį jie laiko naudinga, nes būtent ten bus daug darbo vietų.“
Absolventų, kurie baigę verslo mokyklą karjerą renkasi finansų sektoriuje, procentas dėl krizės sumažėjo visai nežymiai; be abejo, iš esmės dėl šiame sektoriuje išsilaikiusio nepaprastai (kai kurie sakytų – nepadoriai) gero užmokesčio. Tačiau pačiame sektoriuje karjeros prioritetai keičiasi – bent jau geografine prasme. Talentai ir sandoriai iš Londono ir Niujorko kraustosi į sparčiau augančias rinkas, ypač Azijoje. Nors kai kurie darbuotojų medžiotojai prognozuoja, kad šiais metais Honkongas, Singapūras ir Šanchajus po per daug uolaus samdymo bus persisotinę, dauguma ilgalaikes regiono perspektyvas vertina optimistiškai.
Po krizės žygiavimas į Rytus pasidarė pastebimesnis. Pasak darbuotojų paieškos bendrovės „Sheffield Haworth“, 2010 metais 31 proc. naujų darbuotojų, kuriuos Azijoje priėmė finansinių paslaugų bendrovės, atvyko iš Didžiosios Britanijos arba JAV, nors metais anksčiau tokių buvo tik 8 proc. Permaina matoma ir pagrindiniame šio sektoriaus darbuotojų paieškos tinklalapyje „eFinancialCareers“. Tarp populiariausių šalių ir miestų, kuriuose darbo ieško JAV ir Didžiosios Britanijos gyventojai (žr. lentelę), Azijos miestai pakilo aukštyn, nors iš dalies tai lėmė sprogus Dubajaus nekilnojamojo turto burbului smukęs susidomėjimas Jungtiniais Arabų Emyratais. Nors Lotynų Amerikos nėra tarp trijų populiariausių, susidomėjimas ja irgi auga. Fondų valdytojai iš Brazilijos praneša, kad verslo administravimo magistrai (MBA) iš JAV, ieškodami darbo, kreipiasi gerokai dažniau.
Daugybė darbo rinkos naujokų kelerius pirmuosius metus tebenori praleisti Londone arba Niujorke, idant „įsijungtų į [savo bendrovės] pasaulinį tinklą“, – sakė Constance Melrose iš „eFinancialCareers“. Tačiau keli verslo mokyklų karjeros konsultantai ir bankams darbuotojų tarp studentų ieškantys asmenys, kuriuos kalbino „The Economist“, sako, kad atsiranda vis daugiau pasirengusių praleisti šitą etapą ir traukti tiesiai į rinkas, kuriose jie mato ateitį.
Anot „Booth“ verslo mokyklos karjeros paslaugų skyriaus vadovės Julie Morton, tai ypač būdinga su tomis šalimis kultūrinių ryšių turintiems absolventams ir reikiamą kalbą mokantiems vakariečiams.
Bankai tokią tendenciją skatina. Pagal „Augančių rinkų galimybių programą“ „Goldman Sachs“ samdo Vakarų mokyklose verslo administravimo magistro kvalifikaciją įgijusius azijiečius ir Lotynų Amerikos gyventojus, metams juos įdarbina Niujorke arba Londone, o po to skiria ilgalaikes pareigas Kinijoje, Brazilijoje ir panašiai. Be to, bendrovė mėgina sutvirtinti ryšius su vietinėmis verslo mokyklomis: didžiąją praėjusio mėnesio dalį „Goldman Sachs“ pasaulinio studentų verbavimo darbui banke skyriaus vadovė Sandra Hurse praleido Azijoje.
Kylančios rinkos vilioja ne tik neprilygstamais augimo tempais. Absolventų manymu, brandžios rinkos yra perpildytos, o kylančios siūlo stabilesnį darbą (per krizę Honkonge ir Singapūre atleista pakankamai mažai žmonių). Karjeros konsultantas iš Kolumbijos verslo mokyklos Michaelas Malone’as sako, kad kai kurie studentai mano Šanchajuje arba Mumbajuje turėsiantys daugiau galimybių išsiskirti ir gauti paaukštinimą nei Niujorke. Kita problema – vizos; Didžiajai Britanijai ir JAV nebelaukiant išskėstomis rankomis, užsieniečiai linkę ieškoti kitų vietų, nors Singapūras irgi šiek tiek sugriežtino apribojimus.
O dar yra mokesčiai. Honkonge arba Singapūre uždirbantis 400 tūkst. JAV dolerių bazinį atlyginimą sau gali pasilikti 85 proc., o Londone tik 55 proc. Atlyginimai prieš mokesčius Vakaruose vidutiniškai tebėra didesni, tačiau skirtumas sumažėjo. Pasak „Sheffield Haworth“ vadovo Timo Sheffieldo, atsižvelgiant į palankius Azijos mokesčius, ne vienose pareigose ten galima uždirbti gerokai daugiau. (Tačiau amerikiečiams tai nepadeda, nes pagal JAV mokesčių suvienodinimo taisykles jie moka panašius mokesčius, kad ir kur gyventų.)
Svarbu ir reguliavimas. Šią savaitę sero J. Vickerso vadovaujamos komisijos ataskaita nuramino, kad Didžiojoje Britanijoje universalieji bankai nebus prievarta padalyti. Tačiau Didžiojoje Britanijoje, o šiek tiek mažesniu mastu ir JAV, patiriamas politinis spaudimas dėl užmokesčio ir kitoks bankų pliekimas kai kuriuos finansininkus varo užjūrin. Beveik du trečdaliai „Sheffield Haworth“ apklaustų Londone dirbančių bankų darbuotojų sakė esą pasirengę persikelti į palankesnius mokesčius ir reguliavimą siūlančią aplinką. Gana stabilų reguliavimą išlaikiusios Azijos šalys mielai skuba pasinaudoti šiuo konkurenciniu pranašumu. Jų pastangos gali prisidėti prie tendencijos, kai tarptautiniai bankai pasaulinius padalinių vadovus, HSBC atveju, generalinį direktorių, perkelia į Rytus.
Londono ir Niujorko jėgos vargu ar išseko. Ieškantys darbo londoniečiai mielai renkasi Niujorką, ir atvirkščiai. Netgi siaubingais metais jie gali neabejoti, kad komercinės veiklos nestigs. Su bankininkyste sieta gėda nyksta: 2010 metais 17 proc. apklaustų finansus studijuojančių asmenų teigė, kad jaučiasi nepatogiai draugams sakydami norį dirbti Sityje, nors metais anksčiau tokių buvo 35 proc. Pagal gyvenimo kokybę Londonas ir Niujorkas tebėra itin patrauklūs tarp jaunų, vienišų ir mėgstančių paūžti.
Tačiau bankų darbuotojams su šeimomis Azija kur kas patogesnė dėl pigių namų pagalbininkų. „Už tą pačią sumą, kurią Londone per dieną pakloji už taksi, galima mėnesiui pasamdyti auklę arba virėją“, – sako vienas įdarbintojas, nors tai būdingiau Mumbajui nei Honkongui. Singapūre geros mokyklos, infrastruktūra ir oras, o dar yra žavingų golfo aikštynų. Kitos darbuotojų paieškos bendrovės „Astbury Marsden“ apklausti Londono investicinių bankų darbuotojai teigė, kad mieliau dirbtų Singapūre, o ne kitame finansų centre. Londonas užėmė antrąją vietą, Honkongas – trečiąją, o Niujorkas – varganą ketvirtąją.
Nors susidomėjimas darbu Azijoje išaugo, kvalifikuotų darbuotojų paklausa viršija pasiūlą. Vasarį HSBC paskelbė, kad geriausi jo bankininkai, dirbantys tame regione, pernai gavo 40 proc. didesnes premijas nei kolegos iš Londono, nes, kaip sakė bendrovės vadovas, būtent Azijoje „jaučiamas spaudimas“ užmokesčiui. Regioninis UBS vadovas perspėjo, kad aršiai konkuruojant dėl talentų pelno marža tuose kraštuose gali būti mažesnė „metus ar porą“.
Paklausą didina ne tik pasauliniai bankai, bet ir sektoriaus naujokai bei regioniniai veikėjai, kaip antai „Jeffries“ ir „Samsung Securities“. Darbuotojus pradeda vilioti Kinijos bankai. Azijoje veikiantys darbuotojų medžiotojai sako, kad kai kurios bendrovės perspektyvius darbuotojus vilioja garantuotomis piniginėmis premijomis. Iš Kinijos kilusi, Harvarde verslo administravimą (MBA) studijuojanti Ying Tao, kurios laukia darbas viename Londono rizikos draudimo fonde, pasakojo: „Pradėjusi ieškoti darbo dažniausiai išgirsdavau „Londone nieko negalime pasiūlyti, o ką manote apie Honkongą?“ Atrodė, kad ten jiems trūks plyš reikia kvalifikuotų žmonių.“
Yra svarstančių, ar regiono darbo rinka nėra pasiruošusi korekcijai. Vienas darbuotojų medžiotojas pastebi „bandos mąstymo“ ženklų, skatinančių „persistengimą siūlant kainą“, ir prognozuoja, kad kai kurios bendrovės neįvykdys metinių samdos plėtros planų, ypač turint omenyje, kad pirmąjį ketvirtį verslo rezultatai nuvylė. Traukiantis iškilėliams, konkurencija gali sumažėti. Kai kurie netgi drįsta sakyti, kad pradėjus springti Kinijos ekonomikai Azijos patrauklumas gali gerokai sumažėti. Tačiau norint paveikti paplitusią nuomonę, kad finansų sektoriaus ateitis priklauso Rytams, tame regione reikia gana rimto kracho. „Astbury Marsden“ per apklausą Londono bankų darbuotojų paklausė, kuris finansų centras, jų manymu, po 10 metų bus didžiausias pasaulyje. Beveik keturi penktadaliai pasirinko vieną iš Azijos centrų.
