Gyvūnų prieglaudai gresia likti be pastogės

Daugiau nei dešimtmetį vos keli kilometrai nuo Panevėžio, Karšinaukos kaime, veikiančios gyvūnų prieglaudos ateitis tapo miglota.

Kadaise Panevėžio kalėjimo pagal panaudą jai suteiktas patalpas valstybės nekilnojamąjį turtą administruojantis Turto bankas ketina parduoti aukcione.

Ieškos pirkėjų

Turto banko svetainėje prie planuojamų parduoti objektų atsirado ir įrašas apie pastatus Karšinaukos kaime, Panevėžio rajone.

Juose šiuo metu veikia Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglauda.

Šios patalpos kadaise priklausė Kalėjimų tarnybai, ši, kaip ir dalį kito jai nebereikalingo turto, prieš kurį laiką perdavė jas Turto bankui.

Dabar šis nusprendė valstybei nebereikalingus statinius, tapusius užuovėja šimtams šunų, parduoti.

„Kartais norisi viską mesti ir dirbti vadinamąjį normalų darbą, bet kas paims tuos gyvūnus? Ar vėl bus pilnos gatvės benamių šunų?“

R. Liberienė

Aukciono data dar nėra žinoma. Turto banko teigimu, pastatus į aukcioną planuojama perduoti jau antrąjį šių metų ketvirtį.

Bendras planuojamų parduoti statinių plotas siekia beveik 500 kvadratinių metrų.

Pirkėjams numatyta pasiūlyti buvusią kiaulidę, gyvenamąjį namą, kiemo statinius, viralinę, garažą.

Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovės Rūtos Liberienės teigimu, kadaise šiuose pastatuose veikė Panevėžio kalėjimui priklausiusi kiaulių ferma.

Joje nuteistosios augindavo kiaules kalėjimo reikmėms.

Vėliau ilgą laiką patalpos stovėjo tuščios, kol galiausiai, susitarus su kalėjimu, buvo pritaikytos gyvūnų prieglaudai.

Kiaulių fermą pavertė šunų namais

Pasak R. Liberienės, buvusios fermos pastatus iš Panevėžio kalėjimo prieglauda panaudos pagrindais gavo maždaug 2010 metais. Nuomos nemokėjo, tačiau pastatus sutvarkė, juos prižiūri.

„Mes padarėme kapitalinį remontą, sudėjome langus, duris, pakeitėme stogą, mokame komunalinius mokesčius“, – vardija R. Liberienė.

Anot jos, kol galioja panaudos sutartis, prieglauda čia dar galės veikti, o kaip bus vėliau – neaišku. Prieglauda yra įsipareigojusi išsikraustydama išsivežti voljerus, tvoras ir pan.

„Kol sutartis nesibaigusi, mums nieko negali padaryti. O jai pasibaigus, mums gali pasakyti viso gero, kad jūsų čia nebūtų per kelias dienas“, – sako R. Liberienė.

Pasak jos, sutartis dar galioja ir gyvūnų jų laikinieji globėjai kol kas neplanuoja iškraustyti.

Su Panevėžio gyvūnų globos draugija sudaryta panaudos sutartis galioja iki 2029 m. kovo 7-osios.

Pasak Turto banko, skelbiant aukcioną visa informacija apie galiojančią sutartį bus pateikta skelbime, todėl turtą įsigijęs pirkėjas perimtų ir esamus sutartinius įsipareigojimus.

Netektų privatumo

Pasak R. Liberienės, mažai tikėtina, kad gyvūnų globos draugija pati galėtų aukcione įsigyti šį valstybės turtą.

„Nusipirkti patiems su mūsų santaupomis būtų neįmanoma. Neturime tiek pinigų“, – sako vadovė.

Prieglauda išsilaiko iš skiriamo 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio ir žmonių aukų.

„Išsilaikyti išsilaikome, o nusipirkti pastatus – be šansų“, – sako ji.

Visgi R. Liberienė sako turinti mintį, kaip prieglaudą išlaikyti dabartinėse patalpose. Tačiau ar tai bus įgyvendinama, priklausys nuo valstybės užsiprašytos kainos.

Blogiausiu atveju, anot pašnekovės, prieglaudą tektų perkelti šalia jos pačios namų į Bernatonius. Čia šiuo metu veikia „Rūtos užuovėja“, į kurią R. Liberienė priima senyvo amžiaus augintinius.

„Tai mano privati valda. Ten yra laisvų 60 arų ir prieglaudą galėčiau persikelti pas save, bet labai nenoriu. Tada visiškai neturėsiu ramybės. Juk ten mano namai, o žmonės važiuotų nuo ryto iki vakaro, neliktų jokio privatumo, jokio poilsio“, – sako R. Liberienė.

Šiuo metu prieglaudoje Karšinaukos kaime gyvena beveik keturios dešimtys šunų. Būna metas, kai joje priglaudžiama ir gerokai daugiau nei 100 šeimininkams nebereikalingų keturkojų.

R. Liberienė neslepia, jog būta minčių prieglaudos ir visai atsisakyti.

„Kartais norisi viską mesti ir dirbti vadinamąjį normalų darbą, bet kas paims tuos gyvūnus? Ar vėl bus pilnos gatvės benamių šunų? Jeigu jau pradėjau, reikia tempti iki galo“, – nusiteikusi gyvūnų globėja.

Ji džiaugiasi, kad yra gerų jaunų savanorių, kurių pagalba prieglaudai – neįkainojama.

Gelbėjo nuo žūties

Panašią įstaigą R. Liberienė buvo įkūrusi dar 1995 metais. Tuomet Beržų gatvėje buvo nuomojamos patalpos, vėliau įsigyta sodyba Bernatoniuose.

Gyvūnų globa R. Liberienė užsiėmė apie dešimtmetį. Vėliau veikla buvo nutraukta.

Po kurio laiko mieste kilo visuotinis pasipiktinimas dėl masinio valkataujančių keturkojų migdymo. Nuspręsta vėl steigti gyvūnų globos namus ir taip keturkojus gelbėti nuo žūties.

Viena miesto įmonė gyvūnams laikyti dovanojo vagonėlį, tačiau labai greitai gyvūnai jame nebeišsiteko. Tada pradėta dairytis naujų patalpų, kol susitarta dėl esančių Karšinaukos kaime.

Per maždaug šešiolika veiklos metų čia namus surado tūkstančiai prieglaudos keturkojų globotinių. Pasak R. Liberienės, būdavo, kad per metus iš prieglaudos pas naujuosius šeimininkus iškeliaudavo apie 1000–1500 gyvūnų.

Dabar, anot jos, keturkojų čia patenka gerokai mažiau.

„Gal todėl, kad atsirado daugiau prieglaudų, o gal ir visuomenė tapo sąmoningesnė, pasikeitė požiūris į gyvūnus. Nors ir dabar visko būna. Šiandien skambučių pilna: nori atiduoti, atiduoti, atiduoti…“ – sako ji.