Seimo naujokė kaunietė Gintarė Skaistė subūrė kitus mūsų miestui atstovaujančius parlamentarus į grupę, kuri turėtų rūpintis Kauno reikalais. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė tikisi, kad Kauno krašto bičiulių grupės nariai sugebės įveikti politinę priešpriešą ir ras būdų padėti spręsti miestui svarbias problemas. Tarp Vilniaus ir Kauno gyvenanti parlamentarė taip pat viliasi, kad šiuos miestus galiausiai suartins kuriama nauja infrastruktūra.
Dainoras LUKAS SK žurnalistas
– Nesate valdančios daugumos atstovė. Ar tai, kad priklausote opozicijai, netrukdys vadovauti Seimo narių grupei, kuri turėtų rūpintis Kauno reikalais? Juk paprastai opozicijos pasiūlymai būna ignoruojami arba sunkiai skinasi kelią.
Tikiu, kad šioje grupėje galėsime palikti priešpriešą ir spręsti realias problemas. Esu ketvirtos kartos kaunietė, ilgą laiką dirbau Kauno savivaldoje. Regiono problemos man yra žinomos ir artimos. Todėl džiaugiuosi sulaukusi kolegų Seime pasitikėjimo ir suteiktos galimybės atstovauti mūsų bendruomenei. Kadangi susibūrė Kaunui sentimentus jaučiantys parlamentarai iš įvairių politinių jėgų, bendras tikslas turėtų būti stipresnis už dirbtinę konkurenciją.
– Manote, kad Seimo narių grupė iš skirtingų partijų atstovų gali būti vieninga?
Parlamentinėje kauniečių grupėje yra 14 Seimo narių iš 4 skirtingų politinių jėgų, tačiau gebame susitelkti. Todėl tikiu, kad visi kauniečių labui teikiami siūlymai bus išgirsti tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovų Seime. Juk kas, jeigu ne pačių kauniečių remiami politikai, turėtų vienytis vardan bendros juos palaikančių žmonių gerovės.
– Ar jau esate nutarę, kokie klausimai Kaunui svarbiausi, kuriems reikalingiausios Seimo narių iniciatyvos ar dėmesys?
Buvau susitikusi su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu. Aptarėme bendradarbiavimo gaires ir formas. Sutarėme organizuoti bendrus susitikimus, kuriuose miesto vadovai išsakys spręstinus klausimus. Taip pat ir kauniečiai Seimo nariai pasidalys problemomis, kurias įvardija jų rinkėjai. Bus galimybė bendradarbiaujant spręsti problemas greičiau. Kalbamės ir apie universitetų jungimo perspektyvas, ir apie aplinkkelio tiesimą, taip pat ir sveikatos įstaigų keliamais klausimais. Esame atviri visiems klausimams ir idėjoms.
– Ar ši grupė jau buvo bent kartą susirinkusi?
Sausio pabaigoje susitikome su užsienio delegacija, į Lietuvą atvykusia Kauno regiono plėtros agentūros iniciatyva. Artimiausiu metu planuojami susitikimai su mūsų regione veikiančių universitetų rektoriais, Kauno savivaldybės vadovais.
– Ar galite pateikti pavyzdžių, kai Seimo narių iniciatyvos, teisės aktų keitimai ar kiti veiksmai padėjo Kaunui pasiekti kokių apčiuopiamų rezultatų?
Turbūt žinomiausias ir naudingiausias pavyzdys – „Žalgirio“ arena. Anksčiau buvo daugybė klausimų: ir dėl vietos parinkimo, ir dėl projekto autorystės, ir dėl paprasčiausių techninių detalių, tokių kaip vietų skaičiaus ribojimas. Visa tai buvo galima išspręsti laiku, iki Europos krepšinio čempionato, tik sutelktai ir aktyviai dirbant. Reikėjo keisti Vyriausybės nutarimus ir investicijų programoje numatyti lėšų. Visa tai nebūtų pavykę be aktyvaus kauniečių Seimo narių palaikymo ir aiškinamojo darbo sostinėje.
– „Žalgirio“ arenos statyba parodė, kad labai svarbu miesto valdžiai ir Vyriausybei rasti bendrą kalbą. Tuo metu tiek Kauno miesto taryboje, tiek Vyriausybėje dominavo viena partija. O statant Panemunės tiltą Vyriausybėje vadeles turėjo kita partija ir reikalai pakibo. Kodėl taip atsitinka mūsų valstybėje?
Tokių dalykų negali ir neturėtų būti. Tai tiesiog nepateisinama jokiais argumentais. Tikiu, kad visuomenės keliami griežtesni skaidrumo reikalavimai privers reaguoti ir valdžios atstovus.
Tai, kad minėta problema yra didžiulė, parodo ir Valstybės kontrolės ataskaita. Pateiktoje išvadoje akivaizdžiai matyti, jog Valstybės investicijų programos pagrindu kasmet finansuojami vis nauji projektai, tačiau nebeatsiranda lėšų pradėtiems baigti. Nes jie tiesiog nebeturi politinio stogo. Šiuo metu norint tik baigti visus šalyje pradėtus projektus reikėtų 10 mlrd. Eur, bet kasmet skiriama vos 1,4 mlrd. eurų.
– Kauniečius pradžiugino idėja perkelti dvi ministerijas į mūsų miestą. Ar turite vilties, kad per šią kadenciją pavyks tai padaryti?
Nors ši iniciatyva nėra nauja, iki šiol nebuvo įgyvendinta dėl aktyvaus kai kurių valdininkų pasipriešinimo. Kai pirmąsyk idėją išsakė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, sulaukta įvairių nuomonių. Nors ministerijos jam iškelti nepavyko, kai kurios Žemės ūkio ministerijai pavaldžios įstaigos ir dalis darbo vietų vis dėlto buvo perkeltos į Kauną.
Prieš rinkimus daug kalbama apie regionų plėtrą, apie bent dalinę decentralizaciją, tačiau atėjus realiai veikti situacija pasikeičia. Tikiuosi, šį kartą bus paklausyta sveiko proto balso: į Kauną atvykti iš visos Lietuvos yra gerokai patogiau, čia turime ir gerų šių sričių specialistų, aktyvių socialinių partnerių. Visi jie buriasi būtent mūsų mieste.
– Iš žiniasklaidoje pateikiamos informacijos gali susidaryti įspūdis, kad Kaune reikalai tik gerėja, o sostinė patiria vis daugiau sunkumų. Ne vienas gali būti įtikintas, jog Kauno gatvėse jau ir duobių neliko, o Vilniuje net druskos gatvėms barstyti trūksta. Dabar jūs gyvenate tarp dviejų miestų. Kaip jums atrodo Kauno ir Vilniaus savivaldybių veiksmai sprendžiant svarbius miesto klausimus?
Sudėtinga lyginti, nes startinės pozicijos turbūt ne visai lygiavertės. Vilnius yra valstybės sostinė, čia veikia didžioji dalis ministerijų, joms pavaldžių įstaigų ir įmonių. Todėl dauguma valstybinio sektoriaus darbuotojų gyvena, dirba ir moka mokesčius būtent toje savivaldybėje. Kaunas savo ruožtu turi išgyventi savivaldos ir vietos verslo pastangomis.
Pavyzdžiui, anksčiau atrodė, kad tik Vilnius pajėgus pritraukti intelektiniam darbui imlių investicijų, bet savivaldybei aktyviai bendraujant su investuotojais 2012 m. į Kauną atėjo informacinių technologijų kompanija „CallCredit“. Nuo tos dienos jau nemažai tokio pobūdžio įmonių pasirinko biurus steigti būtent Kaune. Taip kuriamos kokybiškos darbo vietos, mokamas geras atlyginimas, todėl ir valstybės, ir miesto pajamos yra didesnės.
Spręsdami didelių projektų infrastruktūrinius ir finansavimo klausimus abu miestai turbūt susiduria su panašiomis problemomis. Chrestomatiniai pavyzdžiai – Kauno S.Dariaus ir S.Girėno bei Vilniaus nacionalinis stadionai. Reikia daug namų darbų padaryti, kad idėjos virstų realybe. Šioje srityje Kaunui šiandien sekasi geriau.
– Gražų kvietimą švęsti Vilniaus gimtadienį pateikė Kauno miesto savivaldybė: pasiūlė vilniečiams vieną savaitgalio dieną nemokamai atvažiuoti į Kauną ir čia švęsti savo gimtadienį. Vilniečiai atvyko su saldainiais ir bent jau taip simboliškai atsilygino už Vilniaus kanalizacijos turinį, prieš kelias savaites atplukdytą Nerimi. Ar šie veiksmai gali reikšti dviejų miestų draugiškų santykių pradžią?
Džiaugiuosi šia smagia Kauno idėja, kuri įtraukė ir vilniečius. Taip kuriamas draugiško miesto įvaizdis, kuris svarbus pritraukiant tiek studentus, tiek ir verslo atstovus. Manau, Kaunas turi didelį potencialą, bet jo neišnaudoja. Savęs parodymas iš gerosios pusės yra efektyvios komunikacijos pavyzdys. Sveika konkurencija tarp miestų gali išlikti. Tačiau būtina, kad kuriamas bendradarbiavimas neštų naudą visiems Kauno ir Vilniaus gyventojams.
– Gal draugiški santykiai galėtų atgaivinti ir dvimiesčio projektą?
Apie dvimiesčio projektą kalbama nuo 2002 metų. Per vėlesnius 15 m. bendradarbiavimo formos ir idėjos nuolat kito, evoliucionavo. Šiandien turbūt jau nekalbama apie formalizuotą dviejų miestų junginį. Linkstama prie artimo bendradarbiavimo ir efektyvios infrastruktūros, pavyzdžiui, greitojo traukinio, logistikos terminalų, geležinkelio atšakų, jungties tarp oro uostų ir kitko. Ateis laikas, kai kauniečiams dirbti Vilniuje, o sostinės gyventojams – Kaune taps norma. Todėl glaudus ryšys tarp dviejų didžiausių šalies miestų bus kuriamas natūraliai. Valstybė gali prisidėti kurdama bendradarbiauti palankią infrastruktūrą.
Redakcijos archyvo nuotrauka
