Naujame tyrime klausiama, Latvija išimtis ar pavyzdys.
Palyginti su tuo, kai kraštą ilgai mindžiojo priešų kariaunos, dėl jo susirėmę ekonomistai – ne pati blogiausia dalia. Latvijoje gyvena apie 2 mln. žmonių, jos metinis bendrasis vidaus produktas siekia vos 23 mlrd. eurų. Tačiau išmėginimai, nuo 2008 m. užgriuvę šią nedidelę Baltijos šalį, kuri nepanoro savo valiutos lato atsieti nuo euro, bet įnirtingai griežtino biudžeto politiką, sukėlė rimtą ekonomikos mokslų specialistų ginčą.
Šiandien Latvija – sparčiausiai augantis ES ūkis. Tačiau jis atsigauti pradėjo po epinio masto recesijos, smarkiausiai kirtusios 2009 m. (žr. grafiką). Ar Latvijos patirtis rodo, kad šalys gali ištverti griežtą taupymą, o sąnaudas pakoreguoti be devalvacijos? Gal kitokia politika, nustačius mažesnį valiutos kursą ir mažiau sugriežtinus biudžetą, būtų padėjusi išvengti daug nereikalingo skausmo?
Į šiuos klausimus bandoma atsakyti rugsėjį paskelbtame tyrime*, kurį „Brookings Institution“ užsakymu atliko trys Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai, vadovaujami šio fondo vyriausiojo ekonomisto Olivier Blanchard’o. Tyrimas ypač aktualus dėl to, kad savo valiutą turinčiai šaliai, kuriai reikia pagalbos, TVF (2008-ųjų pabaigoje prisidėjęs prie Latvijos gelbėjimo tarptautinėmis pastangomis) padėtį paprastai siūlo taisyti biudžeto karpymą, mažinantį vidaus paklausą, derinant su devalvacija, veikiančia kaip atsvara ir duodančia stimulą per grynąją prekybą. Pernai O. Blanchard’as pripažino manęs, kad Latvijos vyriausybės atsisakymas mažinti valiutos vertę bus katastrofiškas. Be to, jis įsitikinęs, kad griežtas taupymas Europos ūkiams padarė daugiau žalos, nei tikėtasi.
Tyrimo išvados turi niuansų. Reikšminga vidaus devalvacija Latvijoje išties buvo pasiekta stulbinamai greitai, tačiau darbo sąnaudos produkcijos vienetui iš esmės pagerėjo dėl netikėtai sparčiai augusio našumo, o ne dėl mažėjusių privačiojo sektoriaus atlyginimų. Anaiptol neaišku, ar tai įmanoma pakartoti kituose krizės palaužtuose ūkiuose.
Kalbėdami apie nemalonias kontroversijas, supančias griežtą taupymą, tyrimą atlikę TVF ekonomistai pabrėžia, kad didžiąją dalį programos Latvija įgyvendino po to, kai sumažėjo gamybos apimtis. Nuomonę, esą šalies biudžeto konsolidacija padėjo ekonomikai augti, jie atmeta kaip neprotingą, tačiau pripažįsta, kad griežtas taupymas nesukliudė atsigauti, nors ūkis pradėjo kilti nuo labai žemo pradinio taško
Latvijos atvejo tyrimas svarbus ne tik ekonomistams, bet ir politikams, kurie bando spręsti sunkumų užgriūtų euro zonos šalių problemas. Europos, ypač Vokietijos, pareigūnai mano, kad Latvija pateisina griežtas priemones, kurių imtasi gelbstint tokius ūkius kaip Graikija ir Portugalija. O Baltijos valstybė komplimentu į komplimentą atsako kitais metais prisijungdama prie euro.
Tačiau pavojinga pernelyg daug įžvelgti bet kurio atskiro ūkio patirtyje. Būtent todėl, kad Latvija tokia maža, ji turėjo daugiau galimybių nei didesnės šalys susireguliuoti per emigraciją: jos gyventojų skaičius nuo 2007 m. sumažėjo beveik dešimtadaliu. Tikėtina, kad piliečiams, užgrūdintiems sunkesnio būvio valdant sovietams, buvo lengviau ištverti gamybos sumažėjimą, kuris nurėžė tik dalį šalies augimo nuo nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais vejantis kitas valstybes. Viena priežasčių, kodėl vyriausybė pasirengusi nepaisyti visuomenės nepritarimo euro įvedimui, yra strateginis siekis sumažinti Rusijos įtaką, įtraukiant Latviją į bendrosios ES valiutos zoną. Latvijos aktualumas gali būti ribotas, nes politiškai ir ekonomiškai ji vertinama kaip riktas.
