Scanpix nuotr.
B. Obamos administracija daug dirba, kad pamalonintų postkomunistines šalis sąjungininkes iš Europos. Bet jos vis tiek nervingos.
Pasiklausius Baracko Obamos administracijos kritikų JAV politika Rytų Europoje – tai didžiulė išdavystė, kurios esmė – pažadėtos priešraketinės gynybos sistemos atsisakymas, NATO plėtros sustabdymas ir skubotas siekis pagerinti santykius su Rusija.
Bet faktai rodo ką kita. George’o Busho administracijos nenagrinėta liko vienintelė rimčiausia šio regiono saugumo problema – beveik neapsaugotos Baltijos valstybės: Estija, Latvija ir Lietuva. Jų saugumas rėmėsi NATO sutarties 5-ojo straipsnio pažadu, numatančiu bendrą gynybą, bet daugelis praktinių priemonių, kaip antai planai ir pratybos, buvo tabu. B. Obamos administracija ėmėsi šio reikalo. Ji privertė NATO sudaryti nepaprastosios padėties planus. Šiais metais organizacija Baltijos šalyse suplanavo kelias dideles karines pratybas.
Išties gali būti, kad G. Busho administracija jas laikė pernelyg provokuojančiomis – Rusijos kojų mindymu ir įtampos didinimu bendraujant su tokiais sąjungininkais kaip Vokietija. Bet pratybos vyksta beveik nepastebėtos. Birželį įvykę didžiuliai „Baltijos operacijos“ mokymai apėmė desanto išlaipinimą amfibijomis Estijoje ir daugybę planų, kaip sustiprinti Baltijos valstybių padėtį kritišku momentu. Po to vyks pratybos sausumoje „Kardo kirtis“, o vėliau specialiųjų pajėgų mokymai „Šakalo akmuo“. 2011 ir 2012 metams suplanuotos dar platesnio masto pratybos.
Visa tai galingas atsakas į pernai vykusias Rusijos karines pratybas, kuriose buvo mokomasi, kaip įsiveržti į Baltijos šalis, jas izoliuoti ir okupuoti. Regione šis atsakas vertinamas. Tačiau B. Obamos administracija menkina savo reikšmę. Vienas pareigūnas Vašingtone išsisukinėdamas atsisako netgi patvirtinti vykstančių pratybų skaičių. Po to, kai pernai buvo „atitaisyti“ ryšiai su Rusija, reikia šnekėti švelniai, net turint didžiulę lazdą.
Kaltinimas išdavyste kitose srityse irgi atrodo nepagrįstas. JAV administracija į Lenkiją išsiuntė „Patriot“ raketų bateriją (nors, reikia pripažinti, be užtaisų, skolon ir tik mokymams). Jos naujoji priešraketinės gynybos sistema ją dislokavus turėtų būti didesnė ir geresnė nei panaikintoji GBI raketų programa Lenkijoje ir radaras Čekijoje.
Nors Gruzijos ir Ukrainos siekiai prisijungti prie NATO nustumti į neapibrėžtą ateitį, vargu ar tai JAV kaltė: savo šalių galimybėms pakenkė politikai Tbilisyje ir Kijeve. JAV tebesidomi Vakarų Balkanų reikalais ir Europos energetiniu saugumu; gėda, kad nedaugelis europiečių yra tokie dėmesingi.
Postkomunistinės Europos šalys suvokia, kad jei jų žodžiuose jaučiamas graudumas, pagalbos poreikis arba nostalgija, tai kenkia jų reikalui. Po nelemto atviro laiško, pernai kritikavusio B. Obamos administraciją, jos pasirūpina, kad nebūtų skundžiamasi viešai. Nėra tokių, kuriems nepatinka mintis apie geresnius JAV ir Rusijos santykius, – tuomet mes galime atsikvėpti, sako vienas regiono politikas.
Bet neoficialiai juntamas nerimas dėl B. Obamos administracijos. Jos įprotis minėti „partnerius“, o ne „sąjungininkus“, erzina. Piktina regionui skirti prastai parinkti ambasadoriai (ir vėlavimas juos patvirtinti). Regis, vienas pasipūtęs pasiuntinys susitikimą su asmenimis, kurių rangas žemesnis kaip ministro pirmininko, laiko protokolo pažeidimu. Lenkai visai nesidžiaugia, kad, nepaisant didžiulio darbo Irake ir Afganistane, jiems tebetaikomos brangiai kainuojančios ir varginančios vizų taisyklės, kurios kitiems panaikintos.
Labiausiai nerimaujama dėl tokio dalyko: kadangi „atitaisymas“ yra retas JAV užsienio politikos atvejis, kuriame pastebima gyvybės ženklų, jis veikia kaip impulsas, sukelia lūkesčių ir daro spaudimą nesusijusiose srityse. Pavyzdžiui, Lenkijos pareigūnai pasipiktino, kad į neseniai Krokuvoje vykusį demokratijų susibūrimą jiems buvo liepta pasikviesti vieną aukštesnio rango pareigūną iš Rusijos: jo nepakvietus neva būtų kilęs nieko gero neduodantis kivirčas. (Lenkija pasakė „ne“, bet niekas nepastebėjo.) Bet ir sąjungininkams reikia atlikti savo darbą. Pakankamos išlaidos gynybai, kurios net klestėjimo metais iš esmės tokios nebuvo (žr. grafiką), paskatintų JAV prireikus ištiesti pagalbos ranką.
