Turbūt kiekvienas bent kartą yra nudegęs rankas ar kojas į trapius dilgėlės lapelius. Jei jūs ketinate prisiskinti šios vertingos piktžolės, dėl visa ko apsiginkluokite pirštinėmis ir ilgu peiliu. Paradoksalu: neišvaizdi, beveik neišnaikinama piktžolė yra labai vertingas vaistinis augalas.
Dilgėlių rinkimas
Dilgėlės tokios nereiklios, kad jų galite rasti bet kur: ypač noriai jos auga prie tvorų, gyvatvorių ir sienų, pamiškėse ir, žinoma, soduose. Nes ten, kur patręšta, jos jaučiasi ypač puikiai.
Gydymo tikslais dilgėles rinkite nuo birželio iki rugsėjo. Aukšti, keturbriauniai stiebai turi didelius širdies formos lapus smailiais dantytais kraštais. Jei sugalvosite išsivirti dilgėlių arbatos ar pasigaminti salotų, skinkite tik viršutinę, švelnesnę augalo dalį. Iš šiurkščių stiebų ir apatinių lapų spaudžiamos sultys.
Jei kankina reumatinio pobūdžio, maudžiantys nugaros skausmai, lumbagas ar radikulitas, jums padės dilgėlės, tačiau šis gydymo būdas gana nemalonus. Tik nebūkite per daug jautrūs sau, nes, laikantis senovės gydytojų patarimų, reikia skaudamą nugarą išvanoti šviežiomis dilgėlėmis. Procedūros pradžioje dilgėlės degina nugarą, tačiau greitai šis jausmas aprimsta ir taip gydoma oda tampa maloniai šilta — o tai pagerėjusios kraujotakos ženklas. Šis metodas labai tinka ir kojoms, kai sutrinka jų kraujotaka. Pirmasis tokio sutrikimo ženklas yra šaltos kojos. Norėdami pagerinti kraujo cirkuliaciją, neturėtumėte užmiršti ir tokio patikimo pratimo kojoms kaip važiavimas dviračiu. Be to, kasdieniniai pasivaikščiojimai ir kontrastinis dušas (visuomet užbaigiant šalta vandens srove) palengvina skausmą arba bent jau užkerta kelią ligai progresuoti.
Dilgėlių nauda
Dilgėlės antžeminė dalis turi tris medžiagas, kurios plečia bei atpalaiduoja kraujagysles, taip pat pagerina bendrą kraujotaką. Tai acetilo cholinas, chlorofilas bei audinių hormonas — histaminas. Be to, dilgėlė turi svarbių mineralinių druskų, pirmiausia kalio, kurio organizmui reikia tam, kad jis galėtų pašalinti vandenį per inkstus. Dėl tos priežasties dilgėlių arbata visuomet rekomenduojama, kai organizme susikaupia per daug skysčių. Tokiu atveju imkite 2 arbatinius šaukštelius džiovintų dilgėlių, užplikykite verdančiu vandeniu ir palikite 5 minutėms, kad pritrauktų, gerkite po puodelį perkoštos arbatos rytais ir vakarais.
Dilgėlėms priskiriamos net organizmą stiprinančios bei apetitą žadinančios funkcijos. Ir čia nėra nieko stebėtino, kai sužinome, kokių medžiagų šis augalas turi: tai vitaminas A, gausu vitamino C, taip pat, be paminėto kalio, dar tokių mineralinių medžiagų kaip kalcio ir geležies. Šios medžiagos įvairiais aspektais daro įtaką medžiagų apykaitos procesams, padeda odai likti elastingai, stiprina organizmo imunitetą, skatina inkstų veiklą, rūpinasi stipriais kaulais ir gražiais dantimis, yra būtinos kraujo gamybai. Bet ir tai dar ne viskas. Dilgėlių šaknyse yra sitosterino, tai puikus vaistas, gydantis šlapimo pūslės uždegimą. O dilgėlių sėklose, be sitosterino, gausu riebių aliejų bei vitamino E, kuris mažina cholesterino kiekį kraujyje. Tonizuojančiu dilgėlių gėrimu, pagamintu iš dilgėlių sėklų, gydomas nusilpęs organizmas, stiprinama sveikata senatvėje. O spiritinė ištrauka iš dilgėlių šaknų, skirtų įtrynimams, yra puiki ir patikima plaukų stiprinimo priemonė.
Ne tik vaistas, bet ir maistas
Botanikos tyrinėtojai, be minėtų medžiagų, atrado naujų biologiškai aktyvių medžiagų, kurias dar reikėtų geriau ištirti. Čia turima galvoje vadinamieji biostimuliatoriai, kurių poveikis labai panašus į augalinių hormonų poveikį. Iš viso to aišku, kokia plati dilgėlių panaudojimo sfera. Jos rekomenduojamos kaip natūrali gydymo priemonė ne tik sergant reumatu, bet ir gydant podagrą, kadangi ši vaistažolė dėl aktyviųjų medžiagų pašalina iš kraujo šlapimo rūgščių perteklių. Be viso to, dilgėlių antpilu gydomos dar ir šlapimtakių bei inkstų ligos, virškinamojo trakto sutrikimai. Virtos dilgėlės tuoj pat praranda savo aštrumą. Todėl iš dilgėlių galima pasigaminti sveikų bei maistingų patiekalų, o jų skonis bus panašus į špinatų.
Norisi egzotikos? Pasigaminkite dilgėlių pesto
Jums reikės dilgėlių, česnako, citrinos, kietojo sūrio, sviesto, druskos ir pipirų.
Jaunus dilgėlių lapus išvirkite pasūdytame vandenyje, nukoškite, susmulkinkite. Smulkiai supjaustykite česnaką, sutarkuokite sūrį ir viską sumaišykite su dilgėlėmis. Gautą masę paskaninkite sviestu, pipirais, druska.
Siūloma išsivirti gardžios dilgėlių sriubos
Jums reikės dilgėlių, bulvių, kiaušinio, petražolių ar krapų, rūgštynių, perlinių kruopų.
Dilgėles (geriausia tik lapus) užpilkite verdančiu vandeniu (arba pavirinkite) ir palaikykite 15 min. (pjaustyti nereikia). Į sultinį sudėkite pjaustytas bulves, labai smulkiai kapotą kiaušinį, mėgstamas prieskonines žoleles (petražoles, krapus) ir virkite ant silpnos ugnies, kol bulvės suminkštės. Sriubai baigiant virti sudėkite plautas, smulkintas rūgštynes (be kotelių) ir dilgėles. Kad sriuba būtų sotesnė, šeimininkės į ją deda ir perlinių kruopų.
Paskanaukite dilgėlių salotų
Jums reikės dilgėlių, kiaušinio, rūkytos vištienos, acto, majonezo.
Jaunus dilgėlių lapus nuplaukite, supjaustykite ir suberkite į indą. Sukapokite kiaušinį ir sumaišykite su dilgėlėmis. Atskirkite rūkytą vištieną nuo kaulo, supjaustykite gabalėliais, sumaišykite su dilgėlėmis ir kiaušiniu. Salotas pagardinkite majonezu ir actu.
Parengė K. JUŠKAITĖ
