Gal knygų leidyboje turinį skaitmeninti pradėta vėlai, bet verslą tai sparčiai transformuoja.
Norėdami išvysti, kaip rimtai keičiasi knygų verslas, stebėkite lentynas. Spalio mėnesį IKEA pristatys naują, išsamesnę populiariosios knygų lentynos BILLY versiją. Surenkamųjų baldų gamybos milžinė jau reklamuoja stiklines duris knygų lentynoms. Bendrovės manymu, klientai lentynose vis dažniau laikys papuošimus, niekučius ir vieną kitą gausiai iliustruotą knygą – tai yra bet ką, tik ne knygas, kurios skaitomos.
Per pirmus penkis šių metų mėnesius elektroninių knygų JAV buvo parduota daugiau nei knygų kietais viršeliais suaugusiesiems. Anot Amerikos leidėjų asociacijos, vos prieš metus bendra parduotų knygų kietais viršeliais vertė atitinkamą elektroninių knygų vertę lenkė daugiau kaip triskart. „Amazon“ nūnai parduoda daugiau elektroninių nei spausdintų knygų. Užsidarant knygynams, perėjimas prie skaitmenų spartės. Kadaise mažmeninės prekybos milžine buvusi „Borders“ likviduoja visas parduotuves JAV.
Knygos į skaitmeninį pasaulį įžengė gana vėlai, bet sparčiai seka muzikos ir laikraščių įkandin. Leidėjai mano, kad jų kelionė bus kitokia ir jie išvengs minėtųjų sektorių lemties pereinant į lėtą smukimą. Leidėjų patirtis išties bus kitokia – bet nebūtinai geresnė.
Perėjimas nuo spausdintų prie elektroninių leidinių platinimo tam tikra prasme – tikra palaima. Šiuo metu elektroninės knygos labai pelningos ir neturi daugybės spaudai būdingų trūkumų. Pasak „PublicAffairs Books“ steigėjo Peterio Osnoso, smulkiems leidėjams sunkiausia valdyti prekių atsargas. Atspausdink per daug knygų, ir parduotuvės daugybę jų grąžins. Atspausdink per mažai, ir leidėjai negali prekiauti, kol neužsako papildomo tiražo (brangiau). Platinant knygas skaitmeniniu būdu tokių problemų nekyla.
Aistros
Paaiškėjo, kad skaitantys elektronines knygas ypač mėgsta meilės romanus ir populiarius detektyvus; galbūt dėl to, kad autobuse sunku pamatyti, ar žmogus su „Kindle“ skaito aistringą romaną, ar Dostojevskį. Pasak „Harlequin“ (kuriai priklauso „Mills & Boon“) generalinės direktorės Donnos Hayes, skaitmeninimas senas knygas prikėlė naujam gyvenimui. Serijinių meilės romanų pardavimui paprastai skiriamos vos keturios savaitės. Dabar lengva gauti daugelį: „Harlequin“ suskaitmenino per 13 tūkst. savo knygų. Kai kuriuos meilės romanus bendrovė pradėjo leisti tik kaip elektronines knygas, ir prieš kai kurias atiduodama spaudai taip įvertina, ar noriai jas ima klientai.
Tačiau šiuos pranašumus atsveria keli grėsmingi pavojai. Pirmasis – piratavimas. Skaitmeninių knygų failai mažyčiai – daug mažesni už filmą ir dydžiu netgi nepranoksta muzikos albumo. Galbūt knygų skaitytojai neįprastai sąžiningi, bet ir jie neatsisakys imti už dyką. Elektroninių knygų reguliariai atsiranda failų dalijimosi svetainėse, kaip antai „Pirate Bay“ – tiek atskirai, tiek įtrauktų į milžiniškas antologijas, pavadintas, tarkime, „2500 Retail Quality E-books“ (2500 kokybiškų e. knygų). Tokių šalių kaip Ispanija pavyzdys rodo, kad medijos piratavimas gali įsišaknyti net tarp vidutinio amžiaus žmonių. Rusijoje elektroninės knygos jau dabar masiškai vagiamos.
Piratavimas – ypatinga grėsmė dėl antros, didesnės problemos: akivaizdžiai atsitiktinai nustatomų elektroninių knygų kainų. Pradėjusi prekiauti elektroninėmis knygomis „Amazon“ už daugelį ėmė 9,99 dolerio, dažnai prekiaudama nuostolingai, nes norėjo įsukti prekybą „Kindle“ skaityklėmis. Pamažu paaiškėjo, kad „Amazon“ kenkia suvokiamai visų knygų – tiek skaitmeninių, tiek spausdintų – vertei. Tad pernai stambiausi leidėjai pasinaudojo pasirodžiusiu „Apple“ „iPad“, idant „Amazon“ priverstų taikyti „agento“ kainas. Nūnai leidėjai nustato savo kainas, o „Amazon“ duoda apie 30 proc. nuo parduoto vieneto.
Tai reiškia, kad daugelis naujų elektroninių knygų kainuoja brangiau. Tačiau kai kurioms kainoms kylant, į rinką plūsta nemokami ir pigūs produktai. Dėmesio trokštantys ir agentų ar leidėjų, su kuriais reikia dalytis, neturintys rašytojai, kurie savo kūrinius leidžia patys, savo darbus dažnai parduoda itin pigiai. Leidėjai tuo tarpu nutarė siūlyti nuolaidas kai kurioms naujai pristatomoms knygoms. Dėl to „Amazon“ perkamiausių knygų šimtuke – tikras kainų chaosas. Vieną rugsėjo savaitę 21 knyga buvo siūloma vos už 99 dolerio centus. Kitos kainavo 4,98, 7,59 ir 8,82 dolerio. Brangiausia knyga buvo Dicko Cheney memuarai, kainuojantys 16,99 dolerio. Nėra tokio aiškumo, koks buvo pirmaisiais „iTunes“ gyvavimo metais, kai visi muzikos kūriniai kainavo 99 dolerio centus.
Leidėjai pažymi, kad knygomis visuomet buvo prekiaujama už įvairiausias kainas. Knygos kietais viršeliais kainuoja daugiau už kokybiškas plonais viršeliais, kurios kainuoja daugiau už nedideles, masinei rinkai skirtas knygas minkštais viršeliais – ir visos jos brangesnės už knygą nulankstytais puslapiais iš bibliotekos. Bet tokios knygos skiriasi. Visos elektroninės knygos atrodo vienodai. O 99 centus kainuojančių trilerių populiarumas rodo, kad skaitytojams kaina už kokybę svarbiau nei norėtų pripažinti leidėjai.
Kita problema – rinkoje dominuojanti „Amazon“. Ši bendrovė parduoda mažiau kaip ketvirtį spausdintų knygų. Tačiau britų organizacijos „Enders Analysis“ duomenimis, elektroninių knygų „Amazon“ JAV parduoda 60–70 proc., o Didžiojoje Britanijoje apie 90 proc. Jungtinėse Valstijose pagrindinė konkurentė – „Barnes & Noble’s Nook“. Stebėtina, bet „Apple“ „iBookstore“, nepaisant „iPad“ sėkmės, atsiliko. Jamesas McQuivey iš „Forrester Research“ per apklausą nustatė, kad tik pusė „iPad“ savininkų skaito elektronines knygas, o du trečdaliai iš jų tam turi arba planuoja pirkti specialią elektroninę skaityklę. „Amazon“, regis, planuoja pristatyti su „iPad“ konkuruosiantį planšetinį kompiuterį. Be to, „Amazon“ tampa savarankiška leidėja. Ji turi specialią meilės romanų seriją ir pasirašė sutartis su tokiais žymiais rašytojais kaip „The 4-Hour Workweek“ („Keturių valandų darbo savaitė“) autorius Timothy Ferrissas. Tai jai leidžia tvirčiau sugniaužti elektroninių knygų rinką.
Knyga vitrinoje
Tačiau turbūt didžiausia problema – nuoseklus vitrinų nykimas. „HarperCollins“ generalinis direktorius Brianas Murray pastebi, kad filmą galima pristatyti jo rinkodarai skiriant daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių. Muzikos singlai dažnai reklamuojami per radiją. O štai leidėjams labai svarbu, kad klientų dėmesį į naujus leidinius atkreiptų knygynas ir parodytų jiems knygas, kurių jie galbūt negalvojo pirkti. Užsidarant parduotuvėms, sektorius praranda kur kas daugiau nei prekybos punktą. Knygas leidėjai vis dažniau mėgina įsiūlyti per socialinius tinklus internete. Bet B. Murray sako, kad jam neteko matyti nieko, kas primintų pasivaikščiojimą po knygyną.
Bandoma surasti. Britų kompanija „aNobii“ šią savaitę pristatė bandomąją tinklalapio versiją, ir viliamasi, kad ji taps į „Wikipedia“ panašia knygų mėgėjų bendruomene su galimybe pirkti. Idėja perspektyvi. Nors „Amazon“ rekomendacijų sistema padeda, jai stinga asmeniškumo; ir galbūt tai antroji didžiausia šios prekybininkės silpnybė – po leidėjų pasipiktinimo ja.
Knygų verslo padangė jau seniai rūškana: pasak P. Osnoso, per jo karjerą knygų pardavėjai sulaukė penkių ar šešių galbūt lemtingų iššūkių. Bet šįkart iššūkiai išties bauginantys. Leidėjams teks imtis daugybės problemų, kurias patyrė kiti prie skaitmeninio turinio perėję medijos sektoriai; taip pat kelių visiškai naujų. Keleri ateinantys metai bus tikras trileris.
