Drastiškai šoktelėjus degalų kainoms, brangimo banga netrukus gali pasiekti ir tarpmiestinių autobusų keleivius. Vežėjai teigia jau svarstantys branginti tarpmiestinių maršrutų bilietus. Panevėžio autobusų parkas skaičiuoja augančias sąnaudas ir pripažįsta: rezervo ilgai vežti keleivius nuostolingai nėra.
Degalų kainoms pastaruoju metu šaunant į viršų, tuštėja ne tik vairuotojų piniginės.
Įmonei Panevėžio autobusų parkui kiekvienas papildomai degalams išleistas centas greitai virsta ištisa išlaidų grandine.
Bendrovės generalinis direktorius Arnoldas Gražys pripažįsta: šiuo metu degalinių švieslentėse matomi skaičiai skausmingi ir įmonėms, ir gyventojams.
Pasak jo, dar visai neseniai dyzelino litras degalinėse kainavo 1,45–1,50 euro, dabar kai kur jo kaina viršija du eurus, o vietomis pasiekia ir kone 2,5 euro už litrą. Kitaip tariant, dyzelinas pabrango kone euru.
„Brangimas drastiškas. Nebus taip, kad pasaulinėje rinkoje naftos kaina už barelį nukris ir dyzelinas degalinėse iš karto atpigs. Rinka taip greitai nereaguoja“, – sako A. Gražys.
Pasak jo, degalai sudaro reikšmingą įmonės sąnaudų dalį ir yra antroje vietoje po darbuotojų atlyginimų.
Todėl net ir vienu centu išaugusi jo kaina finansiškai atsiliepia gana skausmingai.
Neguodžia ir dujų kaina
Degalų brangimas augina ir autobusų eksploatacijos bei kitų įmonei reikalingų paslaugų kainą.
Panevėžio autobusų parkas turi daugiau nei 90 autobusų.
Panevėžiečius kasdien vežioja 50–55, savaitgaliais – kiek mažiau, apie keturias dešimtis. Tarpmiestiniais maršrutais kursuoja dar apie 15 autobusų.
A. Gražio teigimu, apie 40 procentų transporto priemonių naudoja suslėgtas gamtines dujas, kita dalis – dyzeliną.
Nors įmonė turi savo degalinę ir taip iš dalies amortizuoja kainų svyravimus, tačiau brangsta ir suslėgtos gamtinės dujos.
Šiuo metu jos vos keliais centais pigesnės nei dyzelinas.
Brangs kelionės iš miesto į miestą
Praėjusius metus Panevėžio autobusų parkas baigė uždirbęs apie 300 tūkst. eurų pelno.
Šie metai, A. Gražio manymu, dėl augančių degalų kainų bus prastesni.
„Degalai turi labai didelę įtaką finansiniams rodikliams, o brangsta ne tik jie – pakanka dyzelinui pabrangti vos keliais centais, ir automatiškai didėja daugelis kitų išlaidų“, – sako direktorius.
Anot jo, rezervo, kuris leistų kelis mėnesius keleivius vežti nuostolingai, įmonė neturi.
Jei situacija nesikeis, A. Gražys neatmeta, gali tekti didinti tarpmiestinių maršrutų bilietų kainas.
Apie tai svarstoma jau nuo metų pradžios, kai keleiviniam transportui taikomas PVM padidėjo nuo 9 iki 12 procentų.
Vis dėlto kol kas Panevėžio vežėjai tokio sprendimo dar nėra priėmę.
„Nesinori visos naštos perkelti ant vartotojų pečių, tačiau tarpmiestinių maršrutų bilietų kainas greičiausiai neišvengiamai reikės didinti“, – prognozuoja direktorius.
Mieste keleivius vežančiam viešajam transportui taikoma kita apskaitos sistema, o sprendimus dėl miesto autobusų bilietų kainų priima jau nebe vežėjas, o politikai – Savivaldybės taryba.
Nori lygybės
Susisiekimo ministerijai nuo balandžio iki vasaros pradžios 50 proc. sumažinus visų kelionių traukiniais bilietų kainas, Lietuvos keleivių vežimo asociacija kreipėsi į ministeriją prašydama tokią pačią nuolaidą taikyti ir autobusų bilietams.
Anot asociacijos, taip būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems rinkos dalyviams ir išvengta galimo konkurencijos iškraipymo.
Asociacija pažymi, kad autobusais pervežama didžioji dalis viešojo transporto keleivių – apie 98 proc. visų keliaujančių.
O traukiniai dėl infrastruktūros trūkumo nepasiekia visų šalies regionų.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad regionų gyventojų pajamos vidutiniškai yra 30–70 proc. mažesnės nei didmiesčių, todėl dalis žmonių realiai negali pasinaudoti mobilumo skatinimo priemonėmis.
Asociacija pabrėžia, kad autobusų ir traukinių vežėjai veikia toje pačioje rinkoje, siekia tų pačių tikslų ir tiesiogiai konkuruoja dėl keleivių.
Tačiau, pasak A. Gražio, autobusais vežančios įmonės, pervežančios didžiąją dalį keleivių, ministerijos paliktos nuošalyje.
Pasak įmonės vadovo, kiekviena bilietų kainų nuolaida, ypač tokio dydžio, juntamai sumažina keleivių kelionių išlaidas, todėl atsiranda daugiau besinaudojančių viešuoju transportu, o vežėjams tampa lengviau išgyventi.
