Tomo Možūros iliustr.
Nereikėtų teigti, kad Kinija atmeta vakarietiškas vertybes, kaip antai demokratija. Greičiau ji dėl jų nesutaria.
Vienos pagrindinių Kinijos verslo mokyklų absolventai, pasidabinę iškilmingais rūbais, liepos 19-ąją susėdo pasiklausyti valstybiniam bankui pirmininkaujančio Qin Xiao atsisveikinimo kalbos. Jie anaiptol nesitikėjo išgirsti to, ką išgirdo. Užuot raginęs prisidėti prie Kinijos socialistinės modernizacijos, Qin Xiao siūlė atsispirti viliojantiems žemiškiems dalykams ir siekti „universalių vertybių“ – laisvės ir demokratijos.
Po Qin Xiao kalbos, pasakytos dviejų tūkstančių žmonių auditorijai Dzinchua universiteto sporto centre, įsiliepsnojo ideologiniai debatai, Kinijoje rusenę pastaruosius porą metų. Filosofinis klausimas, ar universalios vertybės apskritai egzistuoja, pavirto politine kova, išskiriančia mokslininkų, žiniasklaidos ir, kai kurių analitikų manymu, netgi Kinijos lyderių nuomonę. Priešprieša turbūt dar labiau išryškės Komunistų partijai ruošiantis 2012 metais iš esmės pakeisti vadovybę. Naujuosius lyderius liberalai mėgins paskatinti aiškiai išdėstyti savo pažiūras.
Anot devynerius metus šeštajam pagal dydį šalies bankui „China Merchants“ pirmininkavusio, o rugsėjo 21 dieną iš šio posto atsistatydinusio Qin Xiao, universalių vertybių pripažinimas yra esmė tų svarbių klausimų, kurie kyla Kinijai besivystant – nuo urbanizacijos iki viešųjų paslaugų ir valstybinio turto nuosavybės. „Universalios vertybės, tai – žmonėms tarnaujanti valdžia, kai turtas priklauso visuomenei, o urbanizacija siekiama žmones padaryti laimingus“, – kalbėjo jis. Ir pridūrė, kad „Kinijos modelio“ šalininkai mano priešingai: žmonės turi paklusti valdžiai, valstybė turi kontroliuoti turtą, o individų interesai ne tokie svarbūs, kaip vietinė plėtra.
Terminas „universalios vertybės“ arba pushi jiazhi – Kinijos politiniuose debatuose naujovė, ir tai keista, turint omenyje, kad 30 metų be paliovos ginčytasi dėl su juo paprastai siejamų sąvokų, kaip antai laisvė, demokratija ir žmogaus teisės. Daug Kinijos mokslininkų mano, kad realios diskusijos prasidėjo 2008 metais – po žemės drebėjimo Sičuano provincijoje, kai žuvo apie 80 tūkst. žmonių. Po nelaimės prabėgus dešimčiai dienų pietinėje Guangdongo provincijoje leidžiamas liberalus laikraštis „Pietų savaitgalis“ paskelbė vedamąjį, kuriame girta greita valdžios reakcija. Jame rašyta, kad valdžia parodė pagarbą įsipareigojimams savo tautai ir visam pasauliui dėl universalių vertybių.
Tereikėjo šitaip paminėti terminą, kad griežtojo kurso šalininkai įsiustų. Pekino laikraščiuose ir konservatyviuose tinklalapiuose pažiro komentarų, puolančių universalių vertybių idėją kaip Vakarų sąmokslą pakenkti partijos valdžiai. 2008-ųjų rugpjūtį vykusias olimpines žaidynes Kinija rengė su šūkiu „vienas pasaulis – viena svajonė“. Bet konservatyvieji baiminosi, kad priimti universalias vertybes reikš pripažinti Vakarų politinių sistemų pranašumą. Rugsėjį, po žaidynių, žodį tarė partijos ruporas „Liaudies dienraštis“. Vieno autoriaus straipsnyje universalių vertybių šalininkai kaltinti mėginimu Kiniją „vakarizuoti“ ir paversti laisvąja ekonomika, kuri nebeleistų puoselėti „socializmo su kiniškais bruožais“.
Debatai atsinaujino 2008 metų gruodį, kai šimtai liberalių intelektualų ir tvirtai nusiteikusių disidentų pasirašė universalias vertybes palaikantį manifestą, pavadintą „Chartija 08“. Jame sakoma, kad Kinijai reikia rinktis, ar išsaugoti autoritarinę sistemą, ar „pripažinti universalias vertybes, prisijungiant prie pagrindinės civilizacijos ir sukuriant demokratiją“. Partijos vadovybei to buvo per daug. Kinijos pareigūnai neseniai ne kartą mėgino perspėti: jei Nobelio taikos premijos laureatu taps chartijos iniciatorius Liu Xiaobo, bus diplomatinių problemų. Liu Xiaobo, kuriam, nepaisant Kinijos grūmojimų, skirta Nobelio premija, už savo indėlį gavo 11 metų kalėjimo. Rusėjo 28 dieną viena Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė sakė, kad jo veiksmai „absoliučiai prieštarauja Nobelio taikos premijos siekiams“.
Geri Kinijos ekonomikos rezultatai per pasaulinę finansų krizę pakėlė konservatyviųjų dvasią. Siekdama netiesiogiai pademonstruoti, kad Kinija turi savų vertybių, Pekine valdžia spalio pradžioje surengė masinį Konfucijaus 2561-ojo gimtadienio paminėjimą. Nuo to meto, kai Komunistų partija atėjo į valdžią, toks renginys sostinėje vyksta pirmą kartą. Konservatyvieji tai, ką jie laiko Konfucijaus pabrėžiama socialine harmonija ir moraline dora, mėgsta pateikti kaip kontrastą Vakarų pabrėžiamoms individo teisėms.
Bet priešininkų stovyklos tebėra nesutaikomos. Ministrą pirmininką Wen Jiabao liberalai laiko universalių vertybių šalininku. Straipsnyje, kuris 2008 metų lapkritį pasirodė Guangdongo laikraščio tinklalapiuose, ir Wen Jiabao, ir prezidentas Hu Jintao minimi kaip šios sąvokos rėmėjai. Nė vienas termino pushi jiazhi viešai nenaudojo, bet bent jau Wen Jiabao atveju faktai palankūs liberalams. 2007 metais jis rašė, kad „mokslas, demokratija, teisinė valstybė, laisvė ir žmogaus teisės nėra sietinos vien su kapitalizmu, o yra vertybės, kurių jau daug metų siekia visa žmonija“. Rugpjūčio pabaigoje Wen Jiabao prašė imtis politinių reformų, ir dėl to konservatyviojoje žiniasklaidoje pabiro netiesioginiai atsakymai, griežtai kritikuojantys vakarietišką demokratiją.
Konservatyvieji pagalbos reikalauja iš partijos viešųjų ryšių skyriaus, kuris kontroliuoja Pekino žiniasklaidą. Juos padrąsino kalba, kurią rugsėjo 1 dieną pasakė viceprezidentas Xi Jinpingo – jis beveik neabejotinai 2012 metais perims iš Hu Jintao partijos vadovo, o po metų ir prezidento postą. Xi Jinpingo kalboje vertybės minėtos dažnai, bet nė karto neužsiminta, kad kuri nors yra universali. Jis rėmėsi kelių eilinių partijos narių pavyzdžiais: atsiduodami partijos interesams jie atsakė „į fundamentalų klausimą, kokie yra pagrindiniai komunisto tikslai ir didžiausios vertybės“. Vienas su konservatyviais pareigūnais glaudžius santykius palaikantis Kinijos mokslininkas sako, kad tarp aukščiausių vadų nesutarimų dėl universalumo nėra.
Jie neabejotinai susvyravo. 2005 metais paskelbta pirmoji vyriausybės baltoji knyga dėl demokratijos Kinijoje prasideda tokiais žodžiais: „Demokratija – tai žmonijos politinės civilizacijos vystymosi rezultatas. Be to, tai bendras viso pasaulio žmonių troškimas.“ Vienas teksto rengėjas sako dabar manąs, kad tie žodžiai buvo „netinkami“.
