Kai kurios naujųjų technologijų įmonės atrodo pervertintos.
Realybės šou žvaigždė Kim Kardashian, pūsdama muilo burbulus naujoje „Facebook“ taikomojoje programoje, sako: „Negaliu apsispręsti, ką man labiau patinka baksnoti – tave ar tuos burbulus.“ Įmonė „Cameo Stars“, kuri sugalvojo šią naujovę, „Facebook“ lankytojams internetiniams draugams leidžia siųsti klipus su bendro pobūdžio sveikinimais iš pramogų pasaulio žvaigždučių lūpų. Įmonė ne tik papildys pasaulio kultūrą, bet ir pati gali praturtėti. Tačiau paniurėliai svarsto, ar tik nesipučia kitoks burbulas, kai pabiro šitiek aukštai įvertintų naujų internetinių įmonių, kurių verslo planai lengvesni už orą.
Pirmą kartą nuo 2000 metų interneto ir technologijų verslininkai pradinį kapitalą gali sukaupti iš esmės teturėdami pusiau suformuluotą idėją ir tuziną „PowerPoint“ skaidrių. „Turbūt naujų įmonių skaičius išties yra burbulas“, – sako rizikos kapitalo valdytojas Alanas Patricofas, nors kol kas nėra įsitikinęs, kad, įsibėgėjus įmonių veiklai, jos vertinamos neracionaliai entuziastingai.
Tačiau įvertinimai neabejotinai pakilo – ypač įmonių, kurios šiame naujausiame „socialiniame“ skaitmeninės revoliucijos etape pirmauja. Kalbama, kad dvejus metus veikianti „Groupon“, interneto vartotojams siūlanti grupinių nuolaidų, atmetė „Google“ pasiūlymą, kuris galėjo būti vertas 6 mlrd. JAV dolerių, ir analitikus tai paskatino paklausti, ar tik „Groupon“ steigėjai neprarado sveiko proto. Turimomis žiniomis, mažiausia kaina, gruodį už „Facebook“ akcijas siūlyta antrinės rinkos aukcione, buvo 77 proc. didesnė už kainą, panašiame sandoryje mokėta prieš tris mėnesius. „Twitter“ vertė per metus išaugo beveik keturgubai ir siekia 3,7 mlrd. JAV dolerių. Anot teisininkų įmonės „Cooley“, atsiranda vis daugiau sandorių, kuriuose įvertinimai (prieš investuojant) siekia bent 100 mln. JAV dolerių (žr. grafiką).
Šiandienos situacija skiriasi nuo „dot-com“ burbulo prieš dešimtmetį. Anuomet pervertinti buvo pirminiai vieši akcijų pasiūlymai. Ir nors šiandien pirminių viešų akcijų pasiūlymų rinka atsigauna, ji tebėra ankstesnio savo pavidalo šešėlis. Dabar pagrindinis būdas naujos įmonės savininkams gauti pinigų – savo įmonę parduoti didesnei, kaip antai „Cisco“, „Google“, „Facebook“ arba netgi „Groupon“. Šios technologiškai išprususios įmonės neturėtų būti tokios patiklios kaip 1999 metais į akcijas investavę subjektai. Bet gali būti, kad jų savininkai dabar tokie turtingi, jog jiems svarbiau šauni galimybė turėti grandiozinį reikalą (angl. Next Big Thing), o ne ekonominė nauda.
Atsiradusi aktyvi antrinė naujų įmonių, kurios akcijomis viešai dar neprekiauja, akcijų rinka steigėjams ir pirmiesiems investuotojams į tokias įmones kaip „Facebook“ ir „Twitter“ turtų leido susižerti nelaukiant tradicinio pasitraukimo pateikiant pirminį viešą akcijų pasiūlymą arba parduodant. Antrinės rinkos kainos padeda garsinti galimą įmonių vertę, jei jos nuspręstų prisidėti prie akcijų rinkos. Akcijų pasiūla nėra didelė, ir jų vaikosi daug lošėjų. Ir tie lošėjai dažnai esti ne specialistai, o, pavyzdžiui, fondų valdytojai ir privataus kapitalo įmonės, kurios technologijų verslo gali ir nesuprasti taip gerai, kaip savi žmonės.
Be to, auga „verslo angelų“ investicijos, kai turtingi asmenys ir smulkūs fondai duoda pradinio kapitalo steigiamoms įmonėms, kurios yra per mažos, kad sudomintų rizikos kapitalo bendrovę. Tokie angelai daug investuoja smulkiomis porcijomis (tarkime, po 100 tūkst. JAV dolerių), o kritikai šią strategiją vadina „šaudyk aklai ir melskis“ (angl. spray and pray). Tai neabejotinai galėtų paaiškinti naujai steigiamų įmonių burbulą. Kalbama, kad vienas žymus angelas, Chrisas Sacca, nustojo investavęs, nes vertinimai pernelyg išsipūtė.
Kiti investuotojai sako, kad tai panikuotojų skleidžiamos nesąmonės. „Kiekvienai įmonei, kuri finansuojama atsižvelgus į didesnį įvertinimą, tenka šimtas finansuojamų pagal normalų“, – sako garsus „superangelas“ Ronas Conway’us, investavęs į daugybę gerai žinomų naujų įmonių. Be to, daug pradedančių įmonių gali pasinaudoti klestinčia internetinės reklamos rinka, kuri tuomet, kai „dot-com“ bumas virto nesėkme, tebuvo svajonė.
Nūdienos verslininkai geriau išmano šakas, kurias mėgina transformuoti, sako Nickas Beimas iš rizikos kapitalo bendrovės „Matrix Partners“. Tarp jų mažiau inžinierių. Dauguma yra „ambicingi, su technologijomis nesusiję asmenys, turintys verslo idėją“, kaip keisti tokias šakas kaip žiniasklaida, reklama, finansinės paslaugos arba mada. Šios šakos susitelkusios Niujorke, ir būtent dėl to naujasis bumas pastebimas ne tik Kalifornijos Silicio slėnyje, bet ir Manhatano Silicio alėjoje.
N. Beimo manymu, dėl tokio šakos išmanymo naujoms „socialinės komercijos“ įmonėms, kurių įplaukų modelis aiškus nuo pat pradžių, turėtų sektis geriau nei besiverčiančioms socialine žiniasklaida, kur niekas nežino, iš kur bus gauta pelno, net jei paslauga naudojasi milijonai (pvz., „Twitter“). Anot N. Beimo, trys pagrindinės socialinės komercijos įmonės – „Groupon“, „Gilt Groupe“ (prekiaujanti prabangos prekėmis ir sulaukusi investicijos iš „Matrix“) ir „Zynga“ (bendruomeninių žaidimų įmonė) įplaukas ir pelną didina greičiau nei bet kuri kita kada nors įsteigta nauja įmonė. Štai kodėl šį kartą viskas gali būti kitaip. Žinoma, taip kalbama apie kiekvieną burbulą.
