Bostono panorama, atsiverianti iš Prudential Tower apžvalgos aikštelės.
Iš Niujorko per Konektiko valstiją į Bostoną, didžiausią Naujosios Anglijos miestą, automobiliu neskubant galima nuvažiuoti per 4-5 valandas. Pakeliui ieškant ryškesnių ženklų, kad vykstama į europietiškiausią Šiaurės Amerikos didmiestį, pastebėtinos Senojo žemyno pramoninius priemiesčius menančios panoramos. Daugėja akmenuotų vietovių, atmosferoje justi kažkas angliško.
Bostonas yra Masačusetso valstijos sostinė, didmiestis, apsuptas ypatingų kaimynų – mažų miestelių, bylojančių reikšmingas praeities ir dabarties istorijas. Tiltu su šiuo megapoliu susietas Kembridžas, garsėjantis Harvardo universitetu, kiek pavažiavus – Plimutas (Plymouth), kuriame pirmą kartą Amerikos žemę pasiekė anglų puritonai, o visai šalia Bostono stūkso Salemas, menantis kraupią raganų medžioklės istoriją.
Bet pirmiausia Bostonas – uostamiestis prie Atlanto vandenyno, kultūros, prekybos ir finansų centras, kuris, kiek teko patirti, didžiausią įspūdį palieka Europoje neviešėjusiems amerikiečiams. Nors turistams iš Senojo žemyno čia nesti kažko tokio neįprasto ar egzotiško, atvykus iš Niujorko, mieste tarsi įkvėpi gimtojo kontinento oro.
Nors iš esmės žymiausiaus Bostono objektus galima apžiūrėti pėsčiomis, šis miestas atveria galimybę jį pažinti iš įvairių rakursų ir perspektyvų: iš viršaus – Prudential Tower dangoraižio apžvalgos aikštelėje atsiveriančios panoramos, plaukiant Čarlzo upe mašinomis-amfibijomis, garsėjančiomis kaip „Duck Tours“ apžvalginiai turai miesto sausuma ir upe. Ir, žinoma, iš vidaus – mėginant perprasti Šiaurės Amerikos mokslo ir kultūros sostine vadinamo megapolio istoriją, menus, visuomenę.
Bostono viešoji biblioteka.
Tačiau pastarasis rakursas reikalauja ilgesnės pažinties, nei keleto dienų ar savaitės viešnagė, nes savo siela Bostonas stebinančiai turtingas: bažnyčios, muziejai, galerijos, bibliotekos, universitetai ir gausybė studentų ne tik iš įvairių Amerikos kraštų, bet ir viso pasaulio šalių, su sava kultūra, tradicijomis ir bendravimo ypatumais.
Štai prie Bostono viešosios bibliotekos fasado pozuoja dvi nuotakos – amerikietė, su akinamo baltumo pūsta suknele, gausia palyda ir triukšmingu dėmesiu. O tuo tarpu greta fotografas įamžina laimingiausią kinų porelės dieną, kurie šia švente kukliai džiaugiasi dviese, mergina vilki trumpą raudoną suknelę… Pro šalį prakaukši elegantiška ofiso dama, pralekia būrelis nerūpestingų studentų, o netoliese ant suolelio sugulę purvini ir nekvepiantys benamiai, nuo saulės ar nuo šalčio prisidengę polietileno maišais.
Kontrastų Bostone apstu: įvairiausių tautybių, statusų, stilių praeiviai neleidžia pažinti tikrojo šio miesto gyventojo tipažo, moderniame veidrodiniame dangoraižyje atsispindi istorinė architektūra, prabangių parduotuvių gatvei populiarumu nenusileidžia Quincy turgelis, viliojantis miesto gyventojus ir svečius greito maisto užkandinėmis, suvenyrų krautuvėlėmis ir nuotaikingu šurmuliu. Nors kainos čia megapoliškos, pavyzdžiui, marškinėliai vaikui su „Red Sox“ ar „Celtics“ atributika kainuoja tiek, kiek „Polo Ralph Lauren“ Niujorke, prisėdus ant suoliuko pailsėti ir suvalgyti ledų, didžiausiam siaubui, pro šalį „nepastebimai“ šmėsteli viena kita pelytė, puotaudama dosniai miesto gyventojų ir turistų švaistomais trupinukais, fri bulvytėmis ar nemenkais mėsainių kąsneliais.
Turistų pamėgta Bostono aikštė – „Quincy“ turgelis.
Tačiau galima pamatyti ir kitą šio miesto veidą – iš viršaus, iš antro pagal aukštį 228 metrus siekiančio pastato Prudential Tower uždaros apžvalgos aikštelės. Miesto centre į dangų stiebiasi ir aukščiausias Bostono pastatas Hancock Place, siekiantis 241 metrą. Štai dangoraižių aukštybėje ir atsiveria europietiškojo megapolio įvairialypiškumas ir didybė. Kaip ir daugelyje Šiaurės Amerikos didmiesčių, čia gatvės ir gatvelės, išdėstytos statmenai viena kitai, sudaro kvadratinius blokus, pagal kuriuos itin paprasta orientuotis tiek miesto centre, tiek priemiesčiuose.
Racionaliam urbanistiniam vaizdui romantikos suteikia panoramoje plytintys dideli vandens plotai. Mat Bostono pašonę skalauja Atlanto vandenynas, nuo miesto skiriamas įplaukos ir keleto salelių. Į tarptautinį, įlankoje įsikūrusį Edwardo Lawrence Logano oro uostą, lėktuvai, atrodo, leidžiasi tarsi ant vandens. Per miestą teka plati Čarlzo upė, vasarą nusėta lyg žaislinėmis burinėmis valtelėmis – tai populiari vietos gyventojų pramoga karštą savaitgalį. Mieste apstu ir dekoratyvių vandens telkinių – ežerėlių, didesnių ir mažesnių baseinų parkuose, architektūrinių ansamblių kiemeliuose, ant daugiaaukščių pastatų stogų.
Didžiulis dekoratyvinis baseinas, esantis šalia Prudential Tower pastato, ne tik išdabintas fontanais, bet ir suprojektuotas taip, kad žiūrint iš toliau atrodo, jog vaikštantys aplink eina ne šalia jo, o brenda jame… Nuostabus Bostono viešosios bibliotekos kiemelis irgi papuoštas dailiu dekoratyviu baseinėliu su fontanu ir skulptūra.
Europietiškiausiu miestu Bostonas vadinamas ne tik dėl atvykėlių iš Europos, bet taip pat dėl istorinės architektūros, leidžiančios jam puikuotis iš XVII-XIX amžiaus išlikusiais statiniais, neoromantinės ar neoklasicistinės estetikos paminklais. Masačusetso valstijos rūmai, Švč. Trejybės bažnyčia, Bostono viešoji biblioteka, traukianti savo kiemeliu ir interjero freskomis – nepakartojamo grožio pastatai, žavintys net ir istorine architektūra turtingus europiečius.
Ypatingas Bostono centre esantis pastatas – Krikščionių Mokslo bendruomenės (Christian Science) kompleksas. Tai Kristaus mokslininkų bažnyčia (Christ Scientist Chruch), įkurta 1879 m. būtent šiame mieste. Pirmąja jos pastore vadinama Mary Baker Eddy – knygos, be kurios neįsivaizduojamas šis tikėjimas, autorė. Biblijos tezes analizuojantis ir aiškinantis veikalas „Science and Health with Key to the Scriptures“, kartu su Šventuoju Raštu, yra Kristaus mokslininkų tikėjimo šaltinis. Teigiama, kad labai sunkiai sirgusi moteris, neturėjusi nė menkiausios vilties išgyventi, ėmusi skaityti Bibliją ir netikėtai pasveikusi. Knygą M. Baker Eddy parašiusi tarsi metodiką kitiems suprasti Šventąjį Raštą, kaip sielos ir kūno sveikatos ir gerovės šaltinį.
Kristaus mokslininkų bažnyčios fasadas.
Ši bažnyčia turi apie 100 000 narių visame pasaulyje, tačiau – nė vieno šventiko: jais kiekvieną sekmadienį tampa vis nauji iš salės išrenkami ir Bibliją bei pirmosios pastorės parašytą knygą skaitantys žmonės. Malda ir Šventojo Rašto supratimas esąs atsakymas į visus klausimas, kylančius žmogui šiame gyvenime. Tai savo narių aukų išlaikoma bažnyčia, sakoma, gana turtinga. Liftai, kilimai, aksomu aptraukti suoleliai, vieni didžiausių pasaulio vargonų, milžiniškas prabangus pastatų kompleksas Bostono centre byloja apie pasiturinčią tikinčųjų bendruomenę.
Tuo tarpu visuotine „religija“ Bostone galima pavadinti sportą. Miestas didžiuojasi garsiomis įvairių sporto šakų komandomis: daugkartinis NBA krepšinio čempionas Bostono „Celtics“ , „Red Sox“ – garsi beisbolo komanda, „Bruins“ ledo ritulio klubas.
Naujosios Anglijos gyventojai Bostoną žino ir kaip mafijos sostinę, palyginti su kitais Šiaurės Amerikos megapoliais, gana pavojingą miestą. Didmiesčio svečius gidai pirmiausia perspėja būti atsargiems vėlyvo vakaro metu, o geriausia – iki ryto nekišti nosies iš viešbučio. Nors čia apstu studentų, yra ir kitokio jaunimo, jei ir mažiau gąsdinančio nei garsios mafijos grupuotės, tačiau taip pat nedraugiško.
Vis dėlto didžiausias miesto gyventojų, valdytojų ir tvarkos sergėtojų siaubas ne vieną dešimtmetį buvo Jamesas Josephas „Whitey“ Bulgeris – didelės organizuotos nusikalstamos grupuotės vadas, garsėjęs nelegaliais narkotikų, lošimo, prekyba žmonėmis verslais, taip pat kaltintas beveik 20 žmogžudysčių. Daugybę metų sėkmingai slapstęsis nuo teisėsaugos, galiausiai pernai vasarą jis buvo suimtas panašiai tuo metu, kai teko viešėti Bostone. 81-erių senelis sulaikytas Kalifornijoje, Santa Monikoje esančiuose savo apartamentuose, kur pareigūnus nė nenutuokdama atvedė ilgametė Whitey mergina, po ilgų metų susekta begrįžtanti namo iš grožio salono.
Bostono apylinkėse driekiasi ir daugiau pasaulyje garsių istorinių bei legendinių vietų. Viena tokių – Plimuto miestelis su savo garsenybėmis – „Mayflower“ laivu, britų padovanota identiška kopija to, kuriuo pirmieji puritonai pasiekė Naująjį žemyną bei akmeniu, ant kurio pirmą kartą savo kojas padėjo anglų kolonistai išlipdami į Amerikos žemę. 1620-aisiais po 66 dienas trukusios kelionės, Amerikoje išsilaipino apie 130 puritonų, pradėjusių Naujosios Anglijos gyventojų istoriją.
Plimutas yra kurortinis miestelis Atlanto įlankoje: mažo, jaukaus kurorto ramybėje mėgsta ilsėtis vyresnės porelės, atostogauti šeimos su mažais vaikais, jaunimas važinėjasi dviračiais, aplink žvalgosi būreliai turistų – panašiai kaip vasarą Nidoje. Kaip ir Lietuvos Kuršių Nerijos miesteliai, Plimutas didžiuojasi nuostabia krantine.
Salemo raganų muziejus.
Šalimais Bostono stūkso ir liūdnomis legendomis apipintas Salemas. 1692 metais keletas miestelio mergaičių dėl keisto elgesio buvo apšauktos apsėstomis velnio. Puritonai miestelio gyventojai bet kokį keistą elgesį traktavo kaip apsėdimą. Keliolika nekaltų žmonių buvo pakarta, kiti pasodinti kalėjiman. Panikos apimti Salemo gyventojai mėtė kaltinimus vienas ant kito, galiausiai nuteista šimtai nekaltųjų.
Salemo raganų medžioklė žinoma visame pasaulyje, tačiau istorikai ir mokslininkai iki šių dienų neranda pagrįsto paaiškinimo, iš kur kilo tokia sumaištis, istorijoje vadinama Salemo raganų medžiokle. Kai kuriuos į Salemą traukia ne kraupi istorija, bet jo ramybė, tylios gatvelės, senoviniai autentiški viešbučiai.
