Kokios didžiausios negandos įmonių laukia 2013-aisiais?
Thomo Manno romane „Užburtas kalnas“ jaunas verslininkas, lankydamas pasiligojusį pusbrolį Davoso sanatorijoje, Šveicarijos Alpėse, pats pasijunta prastai. Gydyklos vyriausiasis gydytojas ir savininkas pataria verslininkui pailsėti, ir šis pasilieka ilgiems septyneriems metams.
Skaitant rizikos ataskaitas poveikis panašus. Kuo daugiau skaitai, tuo daugiau pavojų matyti, kol galiausiai ištinka nervinis išsekimas. Praėjusią savaitę paskelbtos dvi nerimą keliančios ataskaitos: Pasaulio ekonomikos forumo (PEF), kuris šį mėnesį susirinks Davose, pranešimas „Pasaulio pavojai 2013“ ir konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ ataskaita „Didžiausi pavojai 2013“.
Vis dėlto verta įsipilti taurę viskio ir perskaityti visus tuos puslapius apie „lėtinį darbo rinkos disbalansą“ ir „nenuspėjamus klimato kaitos švelninimo priemonių padarinius“. Šiose ataskaitose rasite ne tik perspėjimus apie pavojus, kurių galima išvengti geriau planuojant ar blaiviau mąstant. Jose taip pat pastebėsite galimybių – juk pagrindinis verslo dėsnis sako, kad vienų žmonių nesėkmės atveria kelius kitiems.
PEF ataskaitoje kalbama apie kai kurias gerai žinomas problemas, kaip antai didėjančią nelygybę ir trapią pasaulio ekonomikos sistemą, kuriai šiuo metu tenka išbandymai nauju ir neįprastu drąsios pinigų politikos ir griežtos fiskalinės politikos deriniu. Tačiau pranešime daugiausia dėmesio skiriama dviem menkiau pažįstamoms grėsmėms, kurios slypi kasdieniame gyvenime, – jūsų pašto dėžutėse ir vaistų spintelėse.
PEF mano, kad pasaulyje sumaištį gali sukelti vadinamieji skaitmeniniai gaisrai. Internete dezinformacija pasklinda akimirksniu. Prekiautojai akcijomis reaguoja į žinias greičiau, nei jūs galite ištarti „akcijų rinkos griūtis“. 2012 m. liepą naftos barelio kaina pakilo daugiau nei 1 JAV doleriu, kai vienas „Twitter“ vartotojas, apsimetęs Rusijos vidaus reikalų ministru, paskelbė, kad Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas „žuvo arba yra sužeistas“. Spalį NASDAQ sustabdė prekybą „Google“ akcijomis, kai paskelbus nutekintą pajamų ataskaitą įmonės rinkos kapitalizacija krito 22 mlrd. JAV dolerių. O lapkritį susvyravo BBC pozicijos, kai neatsakinga naujienų programa paragino „Twitter“ vartotojus nekaltą politiką apkaltinti pedofilija.
Bendrovėms derėtų rimtai atsižvelgti į šiuos pavojus, bet skaitmeniniai gaisrai nebūtinai virsta pragaro liepsnomis, kaip baiminasi PEF. Dažnai internetas reguliuoja pats save. „Twitter“ gandą, kad uraganas Sandy užtvindė Niujorko akcijų biržą, greitai paneigė kiti socialinio tinklo nariai. Bendrovės kuria programas, tokias kaip „Truthy“, TEASE ir itin gražiai pavadinta „LazyTruth“, padedančias žmonėms įvertinti, ar internete aptikta informacija patikima. O verslininkai visada turi blaiviai pasverti naują informaciją, nepriklausomai nuo to, ji atkeliauja optiniais kabeliais ar pašto karveliais.
Gerokai daugiau nerimo kelia ataskaitoje aptariamas antibiotikų klausimas. Šios stebuklingos piliulės išgelbėjo daugiau gyvybių nei bet kuris kitas išradimas. Tačiau pastebima, kad jų veiksmingumas mažėja. Taip yra iš dalies dėl nesaikingo vartojimo. Daugėja gydymui antibiotikais atsparių infekcijų ir tai Jungtinių Valstijų sveikatos sistemai gali kasmet kainuoti 21–34 mlrd. JAV dolerių. Vis mažiau sukuriama naujų antibiotikų, nes vaistų gamintojai daugiau dėmesio skiria lėtinėms ligoms, tokioms kaip diabetas ir didelis kraujospūdis, arba naujoms technologijoms, pavyzdžiui, nanotechnologijoms.
Ataskaitoje teigiama, kad derėtų apriboti prieigą prie antibiotikų. Pavyzdžiui, Kinijoje daugelis ligoninių nemažą pajamų dalį gauna pardavinėdamos pačių išrašytus vaistus. Tyrimo rezultatai rodo, kad vienoje Pekino ligoninėje 98 proc. vaikų, kuriems buvo diagnozuotas paprastas peršalimas, buvo paskirti antibiotikai – žinia, jie visiškai netinka virusinėms infekcijoms gydyti. Indijoje stiprūs antibiotikai pardavinėjami be recepto. Beveik visame pasaulyje šiais vaistais piktnaudžiaujama žuvivaisos ir gyvulininkystės pramonėje.
PEF taip pat teigia, kad bendrovės ir pelno nesiekiančios organizacijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti kurdamos naujus medikamentus. „GlaxoSmithKline“ bei Billo ir Melindos Gatesų fondas šioje srityje jau žengė pirmuosius žingsnius – savo tyrimuose pritaikė atvirųjų laboratorijų principą. „Glaxo“ atvėrė savo Tres Kantose, Ispanijoje, įsikūrusių laboratorijų duris aukštųjų mokyklų ir valstybės mokslininkams. Tuo siekiama kartu kurti naujus antibiotikus. Gatesų fondas parengė programą, vienijančią akademikų ir privačių bendrovių, tokių kaip „Abbott Laboratories“, „AstraZeneca“, „Bayer“, „Eli Lilly“ ir „Glaxo“, mokslinių tyrimų grupes
Trapus pasaulis
Bendrovės „Eurasia Group“ apžvalga sutelkta išskirtinai į politinius pavojus. Pagrindinė jos mintis yra tai, kad didžiausi pavojai dabar slypi sparčiai augančiose šalyse. Turtingosios valstybės parodė, kad gana neblogai geba tvarkytis su krizėmis. Daugelį jų net galima pavadinti atspariomis, t. y. mokančiomis įveikti suirutes (apie tai rašoma pavojus tyrinėjančio Nassimo Talebo knygoje „Antifragile“). Bendrovės „Eurasia Group“ teigimu, Jungtinės Valstijos turi galimybių sparčiai augti, bet naujieji pasaulio ūkiai yra kur kas mažiau patyrę valdyti svyravimus arba tvarkytis su nuosmukiais.
Požiūris į turtingąsias valstybes pernelyg optimistinis. Ispaniją ir Italiją vargu ar galima pavadinti atspariomis, o JAV pastaruoju metu irgi bando rinkų kantrybę. Tačiau tikra tiesa, kad verslininkai skiria per mažai dėmesio politiniams pavojams naujuosiuose ūkiuose, kurių augimas 2020 m. greičiausiai sudarys tris ketvirtadalius pasaulinio ekonomikos augimo.
Investuotojai neretai sumeta skirtingas valstybes į vieną katilą (pvz., BRIK), bet „Eurasia Group“ tvirtina, kad Rusija kur kas rizikingesnė nei Brazilija: jos energetikos pramonė lėtėja, o vidurinė klasė vis mažiau toleruoja kleptokratiją. Bendrovės taip pat pernelyg dažnai vertina ūkius ne pagal išsamią informaciją apie pavienes valstybes, o labiau regioniniu mastu. Tai klaida. Kuo labiau ekonomikos gravitacijos centras slenkasi į sparčiai augančias rinkas, tuo labiau verslininkams reikėtų pripažinti, kad ši pasaulio dalis labai sudėtinga.
