Justo Gatelio iliustr.
Valstybės finansuojamos vakarų naujienų tarnybos stengiasi išsaugoti įtaką besivystančiame pasaulyje.
Augdamas Afganistane Saadas Mohseni stebėdavo tėvą, besiklausantį „BBC World Service“ ir „Voice of America“: tai buvo beveik vienintelis būdas gauti patikimų žinių apie šalį, jau nekalbant apie užsienį. Jau nebe. Praėjusį mėnesį S. Mohseni pristatė palydovinį žinių kanalą, visą parą transliuojantį dari ir puštūnų kalbomis. Jis viliasi kanalą netrukus pradėti transliuoti antžeminiais dažniais. Tokie iškilėliai – viena priežasčių, kodėl Vakarų vyriausybės praranda balsą ten, kur labiausiai norėtų būti girdimos.
Valstybės remiamiems transliuotojams Šaltojo karo laikai buvo klestėjimo metas, kai propagandinėms kovoms dėl kapitalizmo ir komunizmo dorybių ir ydų būdavo skiriami didžiuliai biudžetai. Galingoms transliacijoms trumposiomis bangomis reikėjo brangių priemonių; norint gauti dažnius tekdavo imtis tiesioginio spaudimo tarptautiniu mastu. Tokį žaidimą galėjo žaisti tik didelės ir turtingos šalys. „BBC Global News“ vadovas Peteris Horrocksas prisimena „patogų pasaulį“.
Naujos technologijos sumažino kainas ir sunaikino daugumą kliūčių prisijungti. Bangų dažnio juostos nebe tokios svarbios kaip interneto pralaidumas. Netgi tiems, kurie žiūrėti arba klausytis internetu negali, palydovinės sistemos ir optiniai kabeliai gerokai išplečia programų pasirinkimą.
Senbuviams sekasi sunkiai. Pernai „BBC World Service“ prarado 8 mln. žiūrovų ir klausytojų. Iš mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomų šešių JAV transliuotojų, kurie matuoja savo auditorijas, penki fiksuoja mažėjimą. Ir prastų rezultatų sulaukta tuomet, kai biudžetai buvo dosnūs. Dabar jie nekis arba smuks.
Viena problemų – pažeidžiamumas dėl vietinės politikos. Nepaisant kainos ir traškesių, trumposios bangos paprastai prasiverždavo: mėginimai slopinti transliacijas (mėgstama sovietų taktika) buvo akivaizdūs ir dėl to kėlė keblumų. Šiuolaikinė versija – blokuoti tinklalapius. Šią šiurkščią taktiką pasirinko Kinija ir Iranas. Bet pereinant prie retransliacijų vietiniais FM kanalais, užsienio transliuotojai (ir juos retransliuojančios stotys) susiduria su subtilesniu spaudimu. 2003 metais „Voice of America“ programas rusų kalba transliavo 85 vietinės radijo stotys, o dabar tik viena. Rugpjūčio 9-ąją nutrauktos vietinės BBC programų arabų kalba transliacijos šiaurės Sudane.
Balsų ūžesys
Senieji tarptautiniai transliuotojai turi išteklių kovoti su cenzūra, nes transliacijų palydovais, trumposiomis bangomis, internetu ir per vietines FM stotis derinys – galingas sprendimų komplektas. Jei reporteriams į kokią nors šalį patekti draudžiama, didelės tarnybos naujienas gali pradėti rinkti nelegaliai arba per pagalbininkus.
Didesnė problema – konkurencija. Nuo 2006 metų TV žinių kanalus anglų kalba pristatė Kinija, Prancūzija, Iranas, Japonija ir Kataras. Kinija tarptautinėms naujienoms skyrė 7 mlrd. JAV dolerių. Tai daugiau kaip 15 kartų viršija metinį „BBC World Service“ biudžetą. Praėjusį mėnesį Kinija pristatė antrą naujienų kanalą anglų kalba „CNC World“. Kalbų skaičius, kuriomis Kinijos tarptautiniai transliuotojai siūlo savo programas, didesnis nei bet kurio kito valstybės finansuojamo konkurento.
Naujokai užkariauja teritoriją (ir kartais samdo darbuotojus), kurią paliko žinomos Vakarų organizacijos. Trumpabangis radijas – signalinis pavyzdys. Transliacijoms naudojamų trumpųjų bangų dažnių skaičių „Voice of America“ nuo 2000 metų sumažino 24 proc. – iki 200. BBC trumposiomis bangomis nebetransliuoja Lotynų Amerikoje, Šiaurės Amerikoje ir didžiojoje Europos dalyje, ir kai kurie lojalūs klausytojai dėl to nusivylė ir nusiminė. Per tą patį laiką „China Radio International“ beveik padvigubino transliacijas trumposiomis bangomis (žr. grafiką). Jis netgi transliuoja iš Teksaso. Tuo tarpu „Voice of America“ prižiūrinti Transliuotojų taryba („Broadcasting Board of Governors“) siūlo atsisakyti jos pastarojo trumpųjų bangų siųstuvo Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pasiglemžus trumpųjų bangų auditorijas, iš esmės laimimi senesni, vargingesni ir, dažniausiai, kaimo vietovėse gyvenantys klausytojai. Bet didžioji kova vyksta dėl miestuose gyvenančių nuomonių formuotojų, kurie žiniasklaidai pasiekti dažniausiai naudoja palydovus ir internetą. Čia įspūdingiausias naujokas – Kataro emyro remiama „Al Jazeera“. Gerai žinoma „Al Jazeera“ tarnyba arabų kalba Artimuosiuose Rytuose dominuoja, be vargo atremdama valstybės finansuojamų varžovų iš Vakarų konkurenciją. Praėjusią savaitę šešiose šalyse atlikta apklausa, kurią užsakė idėjų kalvė „Brookings Institution“, parodė, kad 39 proc. žiūrovų šį kanalą žiūrėjo dažniau nei bet kurį kitą tarptautinį naujienų kanalą. Tik 1 proc. žiūrovų pirmenybę teikia gerai JAV finansuojamam kanalui arabų kalba „Alhurra“.
Tony Burmanas, kuris vadovauja trejus metus veikiančiai „Al Jazeera“ tarnybai anglų kalba, sako, kad per ateinančius metus transliuotojas ketina atidaryti 10 naujienų biurų – jų turėtų susidaryti apie 80. Kai kurie bus maži, bet su skaitmeninėmis kameromis mažas biuras gali daug nuveikti. Jis ypač trokšta plėtros Afrikoje: „Al Jazeera“ metė išteklių transliacijomis padengti tokias šalis su sudėtinga situacija kaip Zimbabvė. Šis prekės ženklas jau gerai įsitvirtinęs Azijoje. Vos penkeriems metams praėjus po to, kai George’as W. Bushas (neva) svarstęs apie ataką prieš jos biurus, „Al-Jazeera“ tarnybą anglų kalba galima rinktis Afganistane dislokuotų JAV karinių pajėgų televizoriuose.
Konkuruoti tenka ir su mažaisiais batalionais, ir už tai reikia dėkoti staigiam transliuojančių kanalų skaičiaus augimui vargingose šalyse, ypač Afrikoje. Iki 1990 metų Kenija teturėjo vienintelę valstybinę televiziją. Dabar joje 20 televizijos transliuotojų ir 80 licencijuotų radijo stočių, siūlančių viską – nuo repo iki krikščioniškų pamokslų. Kadaise svarbiausiu dienos įvykiu buvusioms BBC naujienoms dabar tenka konkuruoti su kitų pasiūlymų gaudesiu.
Tendenciją sustiprina internetinės programos. Kadaise jų pristatomos programos transliuotojams daug kainuodavo, būdavo daugybė kartojimų ir didžiulis nerimas, ar girdėsis, ar bus pasiekiama. O dabar modelis kitoks – norimą medžiagą žmonės pasiims iš tinklalapio. Taip pigiau, lengviau pasiekti išsibarsčiusias auditorijas ir galima apeiti vietinius politinius sunkumus. Gal „Voice of America“ tarnyba rusų kalba ir yra beveik išvyta iš Rusijos eterio, bet, pasak Senato Užsienio reikalų komiteto, gegužės mėnesį jos vaizdo klipai „YouTube“ portale jau buvo peržiūrėti 2,3 mln. kartų. Programai arba klipui išpopuliarėjus tarp tinklaraštininkų, transliuotojas gali atsipalaiduoti ir stebėti aukštyn šaunančius lankytojų srautus.
Tačiau tai nėra senųjų dienų pakaitalas. „Voice of America“ dingus iš radijo eterio, jos auditorija Rusijoje sumažėjo, sako šiai tarnybai vadovaujantis Danas Austinas. Interneto auditorijos (bent jau kol kas) labiau užsiėmusios ir labiau skuba: jos atsilošusios nesimėgauja transliuojama programa, bet palinksta priekin nekantraudamos spragtelėti kitą nuorodą. Vargingose šalyse interneto naudojimas tebėra fragmentiškas. Kenijoje skvarba tesiekia 10 proc.
Matydamas tokias tendencijas „Deutsche Welle“ vadovas Erikas Bettermannas iš esmės atsisakė mėginimų besivystančiame pasaulyje pasiekti daugybę žmonių, daugiau dėmesio skirdamas informuotam miestų elitui. Jis siekia šią vokiečių stotį paversti standartu, pagal kurį būtų galima tikrinti kitus žinių pranešimus – būti ne tiek garsiu balsu, kiek patikimu.
Stiprėjant konkurencijai ir kakofonijai, ši ne tokia herojiška tarptautinių transliacijų vizija kitiems gali tapti kelrode. Bet technologijoms ir vartotojams pasukus tokia kryptimi, privilegijuotas tarptautinių transliuotojų finansavimas vis dažniau atrodo (bent jau privataus sektoriaus nuomone) nesąžiningas. Tris didžiausias nacionalines radijo stotis Afganistane valdo „BBC World Service“, „Voice of America“ ir „Radio Free Afghanistan“ (irgi amerikiečių). Radijo ir televizijos stotims vadovaujantis S. Mohseni skundžiasi, kad jo darbuotojus svetimieji vilioja didesniais atlyginimais ir vizomis į Vakarus. Tarptautiniams transliuotojams pereinant prie populiariosios muzikos ir serialų, idant išlaikytų auditorijas, tokie nusiskundimai skambės vis garsiau. Ilgą laiką trimitavusiems apie laisvės svarbą, dideliems Vakarų transliuotojams reikia išmokti susitaikyti su to pasekmėmis.
