Vargingose šalyse gėjai puolami ne vien dėl „vietos kultūros“
Jų nusikaltimai – „šiurkščiai pažeista moralė ir viešoji tvarka“ ir „nenatūralūs poelgiai“. Bausmė – 14 metų sunkiųjų darbų. Anot teisėjo, taip siekta įbauginti kitus. Jam pavyko. Savo poelgiu su susižadėjusia gėjų pora Stevenu Monjeza ir Tiwonge‘u Chimbalanga vienas Malavio teismas praėjusią savaitę pašiurpino daugelį. Abu vyrai – represijų prieš gėjų teises, taikomų daugelyje besivystančių šalių, ypač Afrikoje, naujausios aukos.
Abipusiai sutartus homoseksualius lytinius santykius kriminaliniu nusižengimu laiko apie 80 šalių. Daugiau kaip pusė remiasi „sodomijos“ įstatymais, likusiais iš Britų kolonializmo laikų. Bet daugelis savo įstatymus stengiasi padaryti dar labiau represinius. Burundžio prezidentas Pierre’as Nkurunziza pernai pasirašė įstatymą, kuriuo abipusiai sutarti homoseksualūs lytiniai santykiai skelbiami kriminaliniu nusižengimu, nors Senatas absoliučia dauguma įstatymo projektą atmetė. Pagal Ugandoje pasiūlytą drakoniško įstatymo projektą kalėjiman papulti bus galima nepranešus apie gėjus policijai, o už homoseksualius lytinius santykius, jei vienas asmenų yra ŽIV nešiotojas, gali būti paskirta mirties bausmė. Zimbabvės prezidentas Robertas Mugabe, kartą pasakęs, kad gėjai blogiau už šunis arba kiaules, kovo mėnesį atmetė konstitucijos pakeitimus, diskriminaciją dėl lytinės orientacijos skelbiančius neteisėta.
Daugelyje buvusių kolonijų homoseksualumą paskelbti „neafrikietišku“ importu iš Vakarų – dabar lengvas būdas politikams ir padidinti savo populiarumą, ir pasižymėti kaip kovotojams už savo tautos interesus. Bet prityręs gėjų teisių gynėjas Peteris Tatchellis sako, kad iš tiesų Afrika importuoja ne homoseksualumą, o politizuotą homofobiją.
Jis teigia, kad tai sutapo su užplūdusiais konservatyviais krikščionimis, daugiausia iš JAV, kurie Afrikos dvasininkiją trokšta įtraukti į gimtojoje šalyje vykdomas kovas prieš homoseksualumą. Ugandos parlamento narys Davidas Bahati, pasiūlęs tą siaubingą įstatymo projektą, yra konservatyvios JAV religinės ir politinės organizacijos „Fellowship“ narys. „Turbūt iš tokių vietų kaip JAV kilusiems krikščionims evangelikams Afrika atrodo jaudinanti vieta, – sako homoseksualumą Afrikoje tyrinėjantis Kanados mokslininkas Marcas Epprechtas. – Ten iš savo kultūrinių karų naudos jie gali gauti kur kas daugiau nei savose šalyse.“ Jų idėjos krito į derlingą dirvą. Šių metų gegužę Zambijos viceprezidentas George‘as Kunda pliekė gėjus, sakydamas, kad jie pakirto šalies krikščioniškąsias vertybes ir kad tai galėtų skatinti sadizmą ir satanizmą.
Gėjų diskriminacija, ypač Afrikoje, gali pakenkti kovai su ŽIV ir AIDS. Vasarį Kenijoje asmenys, įtariami esantys gėjai, ŽIV ir AIDS paslaugas teikiančiame valstybiniame sveikatos priežiūros centre tapo minios smurto taikiniais. Zambijos nacionalinės AIDS tarybos pirmininkas, vyskupas Joshua Banda sakė, kad šalių donorių pastangos atvirai pasisakyti prieš gėjų teisių pažeidimus prieštarauja Zambijos „tradicinėms vertybėms“. Pasak M. Epprechto, vis didesnės represijos prieš gėjų teises Afrikoje bus tikra nelaimė visuomenės sveikatai, nes gėjai pasitrauks į pogrindį ir nebus gydomi nuo ŽIV ir AIDS.
Problema būdinga ne tik Afrikai, ir ji susijusi ne vien tik su valstybės remiama homofobija. Pavyzdžiui, Irake homoseksualumas – legalus. Bet 2009 metais „Human Rights Watch“ organizacija pasakojo apie persekiojimus, kuriuos ten patiria vyrai, įtariami esantys gėjai, įskaitant pagrobimus, prievartavimus, kankinimus ir neteisminį nužudymą. Po 2003 metų invazijos vis labiau baiminamasi dėl irakiečių vyrų „feminizacijos“. Šiomis baimėmis pasinaudojo nereguliarios šiitų ginkluotosios pajėgos „Mahdi armija“ ir, pareiškusios, kad puoselėja religines vertybes ir moralę, pasiūlė smurtinių „sprendimų“.
Pietų Afrika pirmoji pasaulyje savo konstitucijoje uždraudė homofobinę diskriminaciją. Tai vienintelė šalis Afrikoje, leidžianti homoseksualias santuokas. P. Tatchellis sako, kad formalia teisine prasme – tai švyturys gėjų teisėms. Bet ir ten, ir Zimbabvėje augant „korekcinio prievartavimo“ reiškiniui, kai moterys užpuldinėjamos siekiant „išgydyti“ jas nuo lesbianizmo, aiškėja, kad realybėje tokie įstatymai dažnai patiria nesėkmę. Kaip ir pats smurtas, šalininkams ne mažesnį nerimą kelia valdžios nenoras pripažinti, kad užpuolimus skatina homofobija. 2008 m. balandį Pietų Afrikos futbolininkė Eudy Simelane, kuri buvo lesbietė, tapo grupinio išprievartavimo auka ir buvo mirtinai subadyta. Kaltais dėl jos nužudymo pripažinti du vyrai, bet savo nuosprendyje teisėjas neigė, kad nusikaltimui reikšmės turėjo E. Simelane lytinė orientacija.
2009 metų birželį viltis šiek tiek sužadino Indija, panaikinusi savo 149 metų senumo sodomijos įstatymą, bet nuo to meto tendencijos pasaulyje, regis, keliauja priešinga linkme. Šalininkai teigia, kad siūlomi įstatymai reikšmingi ne tik gėjų teisėms. Pagal tai, kaip šalys elgiasi su viena itin pažeidžiama grupe, galima įvertinti, kaip jos elgsis su likusiais savo piliečiais.
