Prasidėję Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai kaitina aistras. Stebėdami, kaip iškertami medžiai, kauniečiai baiminasi, kad jų visai neliks. Rekonstrukcijos projekto autorius, Kauno architektas Šarūnas Kiaunė ramina: pasenusius medžius iškirsti buvo privalu.
Prasidėjus ilgai lauktai Laisvės alėjos rekonstrukcijai ima aiškėti – miesto simboliu tapęs pėsčiųjų bulvaras turi daug neišspręstų urbanistinių problemų. Projekto autorius, žinomas Kauno architektas Šarūnas Kiaunė pripažįsta – norint, kad ši miesto dalis atsigautų, būtina sutvarkyti įvažas į kvartalų vidų.
Pasak architekto, dabar keičiamos požeminės komunikacijos, betono plokštės keičiamos granito danga: tai grąžins Laisvės alėjai jos pirmapradį įvaizdį. Kitiems projekte numatytiems rekonstrukcijos etapams, pvz., kvartalams sutvarkyti, reikia politinės valios. Miesto visuomenė šiam žingsniui, regis, dar nėra pribrendusi.
[quote_colored name=”” icon_quote=”no”]Pakeisti požemines komunikacijas buvo privalu – vandentiekis įrengtas prieš 80 metų, o kanalizacija – dar seniau.[/quote_colored]
– Jūsų parengtam Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektui – beveik dešimt metų. Dabar visi kauniečiai mato, kaip vyksta darbai centrinėje miesto dalyje. Ar tai yra visi sumanymai, sudėlioti konkursą laimėjusiame projekte?
– Skelbiant tarptautinį konkursą buvo keliami uždaviniai: kaip atgaivinti miesto centrą, ką daryti, kad centrinė miesto dalis pritrauktų daugiau žmonių.
Tada ėmė kilti pramogų ir prekybos centras „Akropolis“, jautėme, kad šis objektas gali „nusiurbti“ nemažai žmonių srautų iš Laisvės alėjos.
Konkursą laimėjome akcentuodami, kad labai svarbu tvarkyti kvartalų vidų. Anksčiau, kai Laisvės alėja nebuvo tik pėsčiųjų gatvė, kai ja važiuodavo transportas, patekti į kvartalų vidų nebuvo sunku. Į kvartalus įvažiuoti galima iš kiekvienos juos supančių gatvių. Tačiau situacija iš esmės pasikeitė alėjai virtus pėsčiųjų bulvaru. Patekti į kiemus iš Laisvės alėjos tapo negalima, o įvažiuoti – sunkiau.
Po Laisvės alėjos pertvarkos buvo sumanyta kurti pasažus, kurie galėjo padėti kvartalams „susitvarkyti“, tačiau realiai įgyvendintas ir išvystytas buvo tik vienas pasažas netoli Soboro, jungiantis Laisvės alėją su K.Donelaičio gatve ties „Neries“ viešbučiu.
Nepriklausomybės laikotarpiu kvartalų viduje buvo suformuoti sklypai, privatizuota begalė sandėliukų, dalis vartų uždaryta, o vidiniai kiemai paversti patalpomis. Tai dar labiau komplikavo situaciją. Savaime ši centrinė miesto dalis tikrai neišsivystys, reikia rimtų, apgalvotų urbanistinių sprendimų.
– Kaip manote, kokie pokyčiai lemtų Laisvės alėjos renesansą?
– Tada, kai rengėme šį projektą Laisvės alėjoje, tarp Kęstučio ir Donelaičio gatvių gyveno vos 2 tūkst. gyventojų. Kvartalų užstatymo intensyvumas (visų pastatų bendro ploto santykis su viso sklypo plotu) – labai mažas, siekia vos 0,7. Toks intensyvumas būdingas priemiesčio kvartalams.
Todėl projekte didelis dėmesys buvo skirtas kvartalams vystyti. Analizavome, kaip ir kas čia galėtų atsirasti. Mano nuomone, kai Laisvės alėjos kvartaluose atsiras kritinė žmonių masė, tik tada įvyks proveržis ir ši vieta atsigaus. Be to, intensyvėjant gyvenimui ji nebūtų tik viena ašinė trasa. Nauji komercinės, kultūrinės paskirties objektai pirmuosiuose aukštuose, gyvenamieji plotai aukščiau įneštų daug gyvasties, sukurtų naują kvartalų kokybę ir paskatintų centrą atsigauti.
Tačiau šioms pertvarkoms reikia politinės valios. Sunku įsivaizduoti, kada šie darbai galėtų būti pradėti. Miestas kol kas dar nepribrendęs tokiems globaliems pokyčiams, bet tikiuosi, kad kažkada taps pajėgus imtis radikalių sprendimų.
– Kalbate apie būtinybę imtis rimtų pertvarkų, o kas vyksta dabar, regis, – tik dalis projekte numatytų darbų. Kaip pasikeis Laisvės alėja baigus šį rekonstrukcijos etapą?
– Dabar vykdomi darbai apima tik Laisvės alėjos gatvės rekonstrukciją. Po rekonstrukcijos situacija iš esmės nepasikeis. Alėja atsinaujins, jai bus grąžintas senasis, smetoninis alėjos įvaizdis. Bus respektuojamas laikmetis, kai buvo įkurta Laisvės alėja.
Atsiras tradiciniai gatvės atributai – dangomis ir piešiniu bus išskirta buvusi centrinė bulvaro, važiuojamoji, šaligatvių prie pastatų zonos. Žinoma, gatvė bus pritaikyta neįgaliesiems.
– Visuomenėje dažnai diskutuojama, ar iš tiesų vertėjo kasinėti Laisvės alėją, keisti vamzdžius. Kaip manote jūs?
– Tikrai vertėjo. Centrinė miesto dalis neturėjo lietaus kanalizacijos, kitos komunikacijos buvo nutiestos labai seniai ir nė karto neremontuotos. Gal tik elektros tinklai šioje miesto dalyje buvo sutvarkyti.
Vandentiekis įrengtas prieš 80 metų, kanalizacija – dar seniau. Manau, kad šiuos darbus atlikti buvo tiesiog privalu.
Kita vertus, tai, kas daroma dabar, – atliekama žvelgiant į tolimą perspektyvą. Galvojame, kad mažiausiai 10 metų suremontuotoje dalyje nebus kasinėjama, todėl jau dabar po žeme įrengiami rezerviniai vamzdžiai, kurie bus naudojami atsiradus būtinybei juose nutiesti naujus kabelius.
Dirbant susidurta su ne pačiais maloniausiais netikėtumais. Tarp turimos techninės dokumentacijos ir realios situacijos – labai daug neatitikimų. Brėžiniai rodo viena, tačiau kasant žemę randi visai ką kita. Todėl darbai užsitęsė.
Sovietmečiu nebuvo tokios griežtos tvarkos: jei žmogui reikėjo elektros, jis atsivedė kabelį ir jį pamiršo. Ši vieta tuo pasižymi, kad kasdamas žemę nežinai, ką joje rasi.
– Kokioje stadijoje dabar yra Laisvės alėjoje vykstantys rekonstrukcijos darbai. Kada galima tikėtis, kad skaldos danga bus uždengta granito danga?
[quote_colored name=”” icon_quote=”no”]Po Laisvės alėjos pertvarkos buvo sumanyta kurti pasažus, kurie galėjo padėti kvartalams „susitvarkyti“, tačiau realiai įgyvendintas ir išvystytas tik vienas pasažas.[/quote_colored]
– Pakloti visi požeminiai tinklai, gruntas sutankintas. Dabar ruošiamasi kloti granito plokštes.
Gatvės konstrukcija suprojektuota taip, kad ja galės važiuoti aptarnaujantis transportas. Todėl nebus baisu, kad prie viešbučio privažiuojantis autobusas ar kurjerio autobusiukas sulaužys plyteles, kaip atsitinka dabar, nes gatvė nėra pritaikyta tokioms apkrovoms.
– Kauniečiai labiausiai nori žinoti, kada žadėtomis granito plokštėmis bus uždengta Įgulos bažnyčios prieigos ir suremontuota Laisvės alėjos dalis? Ar jau pavyko išsirinkti šio akmens rūšį?
– Yra atrinkti keli tinkami granito pavyzdžiai. Pasirinkimą lemia kelios sudedamosios dalys. Estetinė, nes norime, kad tarpusavyje derėtų faktūra ir spalva, granito atsparumas, lemiantis dangos stiprumą, ir tiekėjas, užtikrinantis ne tik šiam etapui reikalingą dangos kiekį, bet visai Laisvės al. reikalingą kiekį. Svarbu, kad granitas tiktų miestui, nevirstų svetimkūniu. Tai – sudėtinga užduotis rangovui, tačiau rangovas šiuo klausimu labai intensyviai dirba.
Įvertinome situaciją, kuri buvo susiklosčiusi Vilniuje: Gedimino prospektą uždengus bazalto plokštėmis, vėliau jos ėmė skilinėti. Įvertinome techninius dangos parametrus, todėl dabar ir ieškome optimaliausio varianto.
Manau, kad granito dangą rangovas spės pakloti laiku.
– Pradžioje buvo skelbta, kad Laisvės alėjoje nutiesus bėgius jais galės važiuoti transporto priemonė, kaip kadaise čia kursavo arklių traukiama „konkė“. Ar jau galutinai atsisakyta šios idėjos ?
– Miestas atsisakė įrengti bėgius siekdamas sutaupyti kažkiek lėšų numatytų gatvės rekonstrukcijai. Manyčiau, kad taupymas galėtų vykti optimizuojant procesus, ieškant kitų galimų variantų, bet ne kažko atsisakant.
Sumanymo esmė buvo įrengti bėgius ir taip perteikti istoriją, kad kadaise čia kažkas buvo. Tai visiškai nereiškia, kad tas pats arklys tampytų tokį patį vežimą, koks jis buvo tarpukariu. Niekas apie tai nekalba.
Kalbėta apie modernią transporto priemonę, važiuojančią Laisvės alėja iki pat Rotušės aikštės. Tai galėjo tapti unikalia atrakcija turistams.
Bėgiai yra esminė šio sumanymo dalis, be kurios nutrūksta istorijos pasakojimo grandinė. Net ir paleidus naują transporto priemonę ji taps svetimkūniu, kičiniu daiktu. Naujos transporto priemonės Laisvės alėjoje, manau, nepritaps.
Gaila, kad buvo atsisakyta bėgių. To nepadarius dabar, ateityje jau bus neįmanoma įgyvendinti šio sumanymo.
Ar bus įrengti automatiniai skėčiai – dar nežinoma
[quote_box name=””]
Vilius Šiliauskas,
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
Laisvės alėjoje bus klojamas dviejų rūšių granitas. Vienos rūšies granitas jau yra parinktas, dabar rangovas derina jo užsakymą. Kitos rūšies granitas turi būti parinktas artimiausiomis dienomis. Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto autorius ir darbus vykdantis rangovas jau priartėjo prie visas puses tenkinančio varianto – granito, kuris atitiktų architekto viziją ir turėtų visas projekte numatytas technines savybes.
Nors dar praėjusioje kadencijoje su konkurso nugalėtoju pasirašytoje sutartyje yra numatyta, kad visi darbai turi būti baigti iki 2017-ųjų pavasario, su rangovu esame sutarę, kad granitas turi būti paklotas iki šios vasaros pabaigos.
Baigę šį etapą, planuojame paspartinti rekonstrukciją ir imtis iškart dviejų Laisvės alėjos atkarpų – nuo A.Mickevičiaus gatvės iki fontano ir nuo fontano iki Maironio gatvės.
Bėgių atsisakėme, dar neapsisprendėme, ar įrengsime skėčius. Baigiant pirmąjį etapą iki vietų, kuriose numatyti automatiškai išsiskleidžiantys skėčiai, bus nuvesti elektros įvadai.
Pirmasis rekonstrukcijos etapas, apimantis Laisvės alėją nuo Įgulos bažnyčios iki A.Mickevičiaus gatvės ir Nepriklausomybės aikštę, miestui kainuos 4,8 mln. eurų. Kiek kainuos kiti rekonstrukcijos etapai, paaiškės vėliau.
[/quote_box]
– Nemažai aistrų visuomenėje sukėlė toje Laisvės alėjos vietoje, kur vyksta rekonstrukcijos darbai, iškirsti medžiai. Žmonės ėmė baimintis, kad senosios liepos bus iškirstos ir ši vieta praras tradiciškai susiformavusi veidą. Kaip bus iš tikrųjų?
– Laisvės alėja be liepų nebūtų Laisvės alėja. Tai – vertybė, tačiau nėra vienareikšmio atsakymo, kaip reikėtų elgtis. Manau, čia reikia rasti kompromisą. Kaip projekto vadovas ir jo autorius, manau, kad nupjauti medžius ir juos pakeisti naujais yra neišvengiama. Tai – laiko klausimas. Mūsų projekte buvo kruopščiai įvertinta medžių būklė: labai prastos būklės medžius buvo nutarta pakeisti naujais.
Šiame etape yra išpjauta 14 liepų, po audros teko nupjauti dar 8.
Alėjoje išpjauti medžiai bus atsodinami dideliais medžiais, kad jie vizualiai kuo mažiau skirtųsi nuo jau esamų. Didelius medžius persodinti yra sudėtinga. Alėjoje augantys medžiai yra seni, nugenėti ir įgavę tam tikrą formą. Tarp jų pasodinus naujus medžius, atsiras tam tikras disbalansas, tačiau ilgainiui jis išnyks.
Kalbant apie visus Laisvės alėjos medžius – jie nebeauga, skursta, baigiasi jų „tarnavimo laikas“. Galime tik spėlioti, kada ateis akimirka, kai jie pradės griūti.
Manau, netolimoje ateityje reikės susitaikyti su mintimi ir apsispręsti, kad liepas reikia pjauti ir keisti naujomis. Dabar yra išvestos naujos, specialiai miestams pritaikytos liepų veislės, o tos, kurios auga Laisvės alėjoje, yra paprasti miško medžiai.
Bendrai kalbant apie medžius, Kaunas yra apsileidęs. Akis bado nemokėjimas tinkamai su jais elgtis: medžiai prastai prižiūrimi ir netinkamai genimi.
– Projekte buvo numatyta Laisvės alėjoje įrengti milžiniškus skėčius, kurie automatiškai turėtų išsiskleisti prasidėjus lietui. Ar šis sumanymas bus įgyvendintas?
– Kol kas nuspręsta, kad šie skėčiai bus sumontuoti baigus visos Laisvės alėjos rekonstrukciją. Nes juos įrengti dabar, baigiamoje tvarkyti atkarpoje, nebūtų tikslinga. Viskas jau yra paruošta, jiems suprojektuoti elektros kabeliai.
Tikiu, kad norint sutaupyti šio sumanymo nebus atsisakyta. Skėčių idėja, kurią detalizavome Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekte, gimė dar vykstant konkursui. Jeigu idėja nebus įgyvendinta dabar, ji nebus įgyvendinta niekada.
Labai svarbu, kad miestas turėtų ką nors unikalaus, atitinkančio tam tikro laikmečio ženklus ir objektus. Atkūrus Laisvės al. įvaizdį, panašų į tarpukario laikotarpį, joje būtinai turėtų atsirasti ir šiuolaikinių modernių objektų, traukiančių turistų ir gyventojų dėmesį. Kartais sunku iš anksto įvertinti tai, ką išlošiame ir ką prarandame, turėdami ar neturėdami mieste vieną ar kitą unikalų objektą. Sutikite, dalykai, kurie verčia apie juos diskutuoti ar abejoti, visada tampa traukos objektais.
[quote_colored name=”” icon_quote=”no”]Atkūrus Laisvės alėjos įvaizdį, panašų į tarpukario laikotarpį, joje būtinai turėtų atsirasti ir šiuolaikinių modernių objektų, traukiančių turistų ir gyventojų dėmesį.[/quote_colored]
– Kaip manote, kada pavyks baigti visos Laisvės alėjos atnaujinimo darbus?
– Esu įsitikinęs, kad kiti rekonstrukcijos etapai vyks kur kas greičiau nei šis, kurį galiu pavadinti vienu didžiausių ir sudėtingiausių.
Darbai kiek užsitęsė, nes teko rekonstruoti šalia Įgulos bažnyčios esančią didelę aikštę.
Kadangi kiti rekonstrukcijos etapai yra analogiški dabar vykdomam, ateityje, užbaigus šį rekonstrukcijos etapą, visi techniniai sprendimai bus aiškūs. Todėl, manau, visą Laisvės al. galima būtų rekonstruoti per tris metus.
