Ir ar naujasis „Facebook“ finansavimo planas pažeis reguliavimo tarnybų nuostatas?
Žurnalas „Rolling Stone“ 2009 m. investicinį banką „Goldman Sachs“ pavadino milžinišku kalmaru vampyru, kuris savo kraujasiurbius čiuptuvus mėgsta kišti visur, kur gali pasipelnyti. Neseniai „Goldman Sachs“ patvirtino dar vieną įspūdingą sandorį. Kartu su rusų grupe „Digital Sky Technologies“ (DST) „Goldman Sachs“ į „Facebook“ investavo iš viso 500 mln. JAV dolerių, populiariausio socialinio tinklo pasaulyje vertę pakeldamas iki milžiniškos sumos – 50 mlrd. JAV dolerių. Be to, bankas ketina įsteigti fondą, kurį valdys pats, o „Facebook“ iš jo gaus dar iki 1,5 mlrd. JAV dolerių, surinktų iš turtingų investuotojų.
„Facebook“ iš šio sandorio gauna krūvą papildomų pinigų. Juos gali investuoti į tokius dalykus kaip nauji duomenų centrai ir kitų kompanijų įsigijimas. Tai leis toliau augti nevargstant su akcijų įtraukimu į akcijų biržos sąrašus. O „Goldman Sachs“ šis sandoris – tai galimybė čiuptuvais įsisiurbti į interneto įmonę, dėl kurios alpsta investuotojai. Bankas ne tik ketina pasipelnyti iš tolesnio „Facebook“ vertės augimo, bet ir ketina įsisavinti įmokas už naujojo fondo valdymą. Ir, be abejo, bankas viliasi, kad įsiteikdamas „Facebook“ savininkams bei direktoriams turės daugiau šansų būti pagrindiniu platintoju, kai galų gale bus paskelbtas pirminis viešas įmonės akcijų siūlymas.
Pasklidus žiniai apie sandorį, kilo gyvų ginčų. Nuo 2009 metų vidurio numanomoji „Facebook“ vertė padidėjo penkiskart, bet skeptikai abejoja, ar įmonė, kurios verslo modelis nėra išbandytas, verta daugiau už tokias pripažintas žiniasklaidos milžines kaip „Time Warner“ (žr. grafiką).
Kadangi finansinę informaciją atskleisti „Facebook“ neprivalo, sunku tiksliai žinoti, ar „Goldman Sachs“ ir DST, kuriems jau priklausė nemenka „Facebook“ akcijų dalis, moka per daug. Bet optimistiški „Facebook“ investuotojai tvirtina, kad reklamos davėjai negali atsispirti vien dėl tinklo mastų. Debra Aho Williamson iš tyrimų įmonės „eMarketer“ pažymi, kad „Facebook“ svetaine domėtis pradeda net ir konservatyvumu – bei storomis piniginėmis – garsėjantys reklamos davėjai, kaip antai „Procter & Gamble“.
Be to, įmonė kuo toliau, tuo labiau pradeda priminti natūralią monopoliją. Socialinių tinklų arenoje kadaise dominavusi „MySpace“ dabar panašesnė į „My Empty Space“ (vert. past. – „Mano tuščią erdvę“, žodžių žaismas pagal įmonės pavadinimą). Sklando gandai, esą ši įmonė ketina vėl mažinti etatus. O tokių interneto išsišokėlių kaip „Twitter“, kurios vertė irgi šoktelėjo (iki 3,7 mlrd. JAV dolerių), pajamos tesudaro dalelytę „Facebook“ pajamų, kurios pernai, kaip kalbama, pasiekė 2 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau 50 mlrd. JAV dolerių įvertinta „Facebook“ atrodo gana brangi. Jei per metus iš pardavimo ji išties surenka 2 mlrd. JAV dolerių, tai reikštų, kad už akcijas „Goldman Sachs“ ir DST moka vertei 25 kartus viršijant dabartines įplaukas. Tai būtų kvapą gniaužiančio dydžio daugiklis net pagal svaiginamus įmonių naujokių pasauliui būdingus standartus.
Kalmaras jau čia
Be to, „Facebook“ reklamos modelis nė iš tolo nėra toks patikimas kaip, tarkime, „Google“, kurios su paieška susijusios reklamos vartotojams dažnai pateikiamos, kai jie iš esmės jau ketina pirkti. Didžiąją pajamų dalį „Facebook“ gauna iš žemos klasės vaizdinės reklamos. Ir nors ji turės naudos rinkodarininkams vis labiau domintis reklama „iš lūpų į lūpas“, įmonei dėl tų dolerių teks peštis su tradicinės žiniasklaidos bendrovėmis.
Nepaisant to, investuotojai iki šiol lipa vieni kitiems per galvas, kad tik gautų „Facebook“ akcijų, o „Goldman Sachs“ mielai skuba pagalbon, jei tik jie sutinka laikytis tam tikrų taisyklių. Kalbama, kad kiekvienas prie siūlomo „Facebook“ fondo svarstantis prisijungti klientas prašomas skirti bent 2 mln. JAV dolerių, o gautas akcijas išlaikyti bent iki 2013 metų.
Yra ir kita problema, su kuria gali susidurti „Facebook“ ir „Goldman Sachs“: fondas, kurį „Goldman Sachs“ planuoja, gali pažeisti JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos (VPBK; Securities and Exchange Commission – SEC) nustatytas taisykles. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijas platinantis tarpininkas „SecondMarket“ sausio 3 dieną pareiškė, kad VPBK paprašė duomenų apie grupinius investicinius fondus, sudarytus siekiant pirkti uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, t. y. kaip tik apie tokias priemones, kokią „Goldman Sachs“ yra numatęs būsimiems „Facebook“ investuotojams.
Panašias specialios paskirties priemones, investuojančias į uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, pastaraisiais mėnesiais suformavo kelios kitos finansinės institucijos, ir tai patraukė VPBK dėmesį. Dėl to pradėta prognozuoti, kad tokius subjektus reguliavimo tarnybos gali pradėti laikyti ne vienu akcininku, o atskirų investuotojų grupe. Tai turėtų svarbių pasekmių įmonėms, į kurias tokios grupės investuoja. Viena VPBK taisyklė reikalauja, kad uždarosios akcinės bendrovės, turinčios 500 ir daugiau registruotų akcininkų, kurie turi nurodytos rūšies akcijų, privalo skelbti ketvirtines sąskaitas ir audito patikrintas finansines ataskaitas. Gavusios tokių įpareigojimų įmonės dažniausiai siekia savo akcijas įtraukti į akcijų biržos sąrašus. Ši taisyklė buvo viena priežasčių, kodėl „Google“ 2004 metais galų gale nusprendė savo akcijomis pradėti prekiauti viešai.
Jei akcijomis prekiauti viešai „Facebook“ tektų pradėti dabar, tai būtų košmaras ir jai pačiai, ir jos įkūrėjui bei generaliniam direktoriui Markui Zuckerbergui. Jis, sakoma, pirminį viešą pasiūlymą nori nustumti kuo toliau. Kaip kalbama, baigiantis 2010 metams įmonės akcininkų, įskaitant darbuotojus ir rizikos kapitalo savininkus, buvo mažiau kaip 500. Taigi „Facebook“ tikisi išsisukti nuo finansinių duomenų viešinimo.
Regis, įstatymo raidė „Facebook“ ir „Goldman Sachs“ yra palanki. Profesorius iš Stanfordo teisės mokyklos ir buvęs VPBK narys Josephas Grundfestas pabrėžia, kad taisyklė aiškiai nurodo, jog toks fondas, kokį planuoja „Goldman Sachs“, turi būti laikomas vienu akcininku. „Jei yra sakančių, kad „Goldman Sachs“ pažeidžia įstatymą, tai to įstatymo jie akivaizdžiai nežino“, – sako jis. Jei reguliavimo tarnybos taisykles interpretuotų kitaip, tai turėtų rimtų pasekmių, tarkime, rizikos kapitalo sektoriui, kuriame uždarųjų akcinių bendrovių akcijas dažnai perka daug investuotojų turintys fondai.
Tačiau kai kurie stebėtojai sako, kad VPBK gali susigundyti nuspręsti, jog naujosiomis specialios paskirties priemonėmis, kaip kuriamoji „Goldman Sachs“ ir į jį panašių, būtent siekiama apeiti 500 akcininkų taisyklę. Tokie fondai gali sukviesti kur kas daugiau investuotojų nei įprastas rizikos kapitalo fondas, taigi ir sulaukti atidesnio žvilgsnio.
Reguliavimo tarnybos privalo apsaugoti investuotojus ir įvertinti, kokių interesų gali turėti viešai prekiauti akcijomis nepanorusios įmonės. Tai subtilus pusiausvyros palaikymas. Tačiau bet kas, investuojantis tokioje burbulų nestokojančioje rinkoje, be abejo, turi suvokti, kad tai rizikinga. Tuo tarpu „Goldman Sachs“ ir kiti bankai, kurie viliasi iš tokių priemonių sukurti stambų verslą, turėtų pamąstyti, ar neverta susidraugauti su gerais teisininkais.
