Kai galvoji apie būsto draudimą, pirmiausia juk į galvą ateina sienos, stogas ir langai. Kitaip sakanat, visa tai, kas sudaro patį pastatą. Tik namai yra kur kas daugiau nei konstrukcijos. Į namus įeina ir juose sukaupti daiktai, technika, baldai ir asmeniniai prisiminimai. Tau gali kilti klausimas, ar pakanka apdrausti tik būstą, ar verta pasirūpinti ir jame esančiu turtu. Lietuvoje žmonių požiūris šiuo klausimu gana įvairus, nuo labai atsargaus iki gana atsainaus.
Kuo skiriasi būsto ir daiktų draudimas?
Pradėkim nuo to, kuo skiriasi būsto, kaip pastato, draudimas, nuo daiktų draudimo. Būsto draudimas saugo pačią konstrukciją, t.y. sienas, grindis, stogą, langus, inžinerines sistemas. Jei įvyktų gaisras, audra ar vandens avarija, būtų atlyginama žala statiniui.
Namų turto draudimas apima tai, kas yra viduje – baldus, buitinę techniką, drabužius, elektroniką, sporto inventorių ir kitus asmeninius daiktus.
Kaip būstą draudžia lietuviai?
Tyrimai rodo, kad dalis gyventojų vis dar renkasi minimalią apsaugą arba išvis nesidraudžia. Apie 10 % lietuvių sako neturintys jokio būsto draudimo, o nemaža dalis nėra tikri, kokią apsaugą turi.
Dar daugiau, beveik pusė respondentų prisipažįsta tiksliai nežinantys, ką jų polisas dengia, įskaitant civilinę atsakomybę ar turto apsaugą.
Tai rodo, kad žmonės dažnai draudimą įsigyja tiesiog dėl ramybės, bet neįsigilina į detales, todėl gali manyti, kad apsauga apima viską, kai iš tiesų draudžiamas tik pastatas.
Kodėl dažnai pasirenkama drausti tik būstą?
Pagrindinė priežastis yra kaina. Būsto draudimas paprastai kainuoja mažiau nei išplėstinis paketas su vidaus turtu.
Kita priežastis yra klaidingas įsitikinimas, kad daiktai namuose nėra labai vertingi, tačiau sudėjus visą buitį, virtuvės įrangą, elektroniką, drabužius, baldus bendra vertė dažnai siekia dešimtis tūkstančių eurų.
Taip pat, dalis žmonių draudžiasi tik todėl, kad to reikalauja bankas, jei būstas įsigytas su paskola. Tada svarbiausia apsaugoti patį statinį, o vidaus turto draudimas lieka savanoriškas.
Kodėl verta apdrausti ir daiktus?
Nelaimės metu dažnai labiausiai nukenčia būtent viduje esantis turtas. Pavyzdžiui, užliejimo ar gaisro metu gali būti sugadinta visa buitinė technika, baldai, grindys ir asmeniniai daiktai.
Statistika rodo, kad būsto žalų Lietuvoje kasmet daugėja. Vien per metus registruojama dešimtys tūkstančių incidentų, o didžiausią žalą sukelia vanduo, gamtinės stichijos ir gaisrai. Kai kuriais atvejais vien užliejimo nuostoliai gali siekti net dešimtis tūkstančių eurų, ypač daugiabučiuose, kur nukenčia ne vienas butas. Be turto draudimo tokius nuostolius tektų mokėti pačiam savininkui.
Požiūris į turto draudimą dažnai keičiasi po nelaimių
Įdomu tai, kad žmonės aktyviau draudžiasi po juos išgąsdinančių įvykių, pavyzdžiui, didelių audrų, gaisrų ar sprogimų. Po tokių incidentų norinčiųjų apsidrausti daugėja net trečdaliu. Tai tik parodo, kad sprendimus dažnai lemia emocijos ir realios patirties baimė, o ne iš anksto apskaičiuota rizika.
Nepamiršk ir civilinės atsakomybės
Daugelis būsto draudimo paketų gali apimti ir civilinės atsakomybės apsaugą, kuri padeda, jei dėl Tavo būsto būtų padaryta žala kitiems, pavyzdžiui, jei užlietum kaimynus. Vis dėlto, tyrimai rodo, kad nemaža dalis gyventojų apie šią apsaugą net nežino arba nėra tikri, ar ją turi.
Jei nori minimalios apsaugos, vien pastato draudimas apsaugos nuo didžiausių finansinių nuostolių, susijusių su pačiu būstu. Visgi, norint didesnio finansinio saugumo, logiškiausia apdrausti ir viduje esantį turtą.
