Taupymo biudžetą Silvio Berlusconi vyriausybė patvirtina įspūdingais tempais. Tik nereikia gilintis į smulkmenas.
Retai pasitaiko, kad nacionalinis parlamentas ketverių metų ekonominę ir finansinę sistemą aptartų ir patvirtintų per vieną darbo savaitę. Bet liepos 15-ąją, kai Deputatų rūmai (Italijos žemieji parlamento rūmai) balsavimu patvirtino griežto taupymo planą, kurį parengė Silvio Berlusconi konservatorių vyriausybė, šalies įstatymų leidėjai būtent tai ir padarė. Jų skubotumas parodė, kad, nepaisant siutinančiai lėtų šalies viešųjų paslaugų ir teisinių procedūrų, prireikus italai gali suktis greitai.
Šiuo atveju tai neabejotinai tiesa. Investuotojams atsisakant pirkti Italijos obligacijas ir skubant atsikratyti akcijų, politikai jautė pareigą rinkoms parodyti, kad planas, kuris, daugelio manymu, iš pat pradžių turėjo kliaučių, toliau nebus silpninamas ilgam įstrigęs parlamente. Kaip tik jis buvo sugriežtintas: numatomas deficito mažinimo priemonių poveikis nuo 40 mlrd. eurų buvo padidintas iki beveik 48 mlrd.
Tačiau Italijos viešaisiais finansais tebeabejojama. Per 42 mlrd. eurų vertės naujosios priemonės bus pradėtos taikyti tik po 2013 metų, kai turi vykti visuotiniai rinkimai, tad daug kas priklausys nuo kitos vyriausybės. Tačiau greita įstatymų leidėjų reakcija į šalį siausti (ir šiurpinti euro zonos lyderius) pradėjusią krizę Italijai, regis, leido atsikovoti šiek tiek erdvės kvėpavimui. Pelningumo skirtumas tarp Italijos ir Vokietijos palyginamųjų obligacijų iki liepos 20 dienos nukrito žemiau už tris procentinius punktus (nors išliko neraminančiai didelis). Svarbus klausimas, kuris kyla Italijai: ar jos apmiręs ūkis gali pradėti atrodyti gyvesnis, o tai, savo ruožtu, iš dalies priklausys nuo naujojo biudžeto poveikio.
Ideologiniu požiūriu jis toks pat belytis, kaip plastikinis manekenas. Bet juk S. Berlusconi vyriausybė neturi ryškaus ekonominio kredo. Biudžetas nedavė signalo paklausą skatinančioms keinsiškoms investicijoms. O rinkos liberalus tai karčiai nuvylė.
Akimirką atrodė, kad galbūt biudžetas atvers kelią į privatizaciją ir liberalizaciją. Kalbėta apie tai, kad valstybė parduos likusias kelių stambių korporacijų akcijas, kad bus privatizuota daug vietos valdžiai priklausančių įmonių ir netgi apie „ordini“ (savivaldžių asociacijų, kurios varžo profesijų įgijimą – dažnai esamų specialistų atžalų naudai) panaikinimą. Bet liberalioji S. Berlusconi revoliucija truko vos dieną. Ekonominės plėtros ministras Paolo Romani pasakė, kad biudžeto punktai dėl privatizacijos tėra „ketinimų deklaravimas“. O jame pateiktos liberalizacijos iniciatyvos susidūrė su senatorių iš S. Berlusconi partijos maištu; tai teisininkai ir notarai, kurie pagrasino, kad jeigu jų „ordini“ panaikinantis punktas nebus anuliuotas, jie pražudys vyriausybės planą, o Italiją, eurą, Europą ir galbūt net pasaulio ekonomiką įstums į krizę. Vyriausybė nesugebėjo nepasiduoti provokacijai. Gal ir nekeista.
Jeigu nevienalytis S. Berlusconi paketas ir turi kokį nors skiriamąjį bruožą, tai bus nenoras susikirsti su asmeniniais interesais. Italijos parlamentarų atlyginimo mažinimą biudžetas atidėjo iki kitos įstatymų leidėjų grupės, nors Europoje jie gauna daugiausia ir gerokai pralenkia kitus. Vienas poveikių, galbūt atsitiktinis, kad bet kuris deputatas žinos, jog balsuodamas už vyriausybės nuvertimą jis balsuos ir už atlyginimo mažinimą.
Ministras pirmininkas turi mėgstamą frazę, kurią mėgsta kartoti iki koktumo: jo vyriausybė niekada „savo rankų nekiš į Italijos žmonių kišenes“. Tačiau net 60 proc. planuojamo deficito mažinimo siejama su didesniais mokesčiais. Kaip tai bus įgyvendinta, tebėra neaišku, bet jei iki 2013 metų rugsėjo nieko nebus padaryta, mokesčių lengvatos iškart sumažės 5 proc. Kartu su didesniais sveikatos priežiūros įkainiais ir pensijų mažinimu tai kelia pavojų, kad bendras biudžeto poveikis bus žiauriai regresyvus. Tai būtų ne tik socialinio teisingumo klausimas, bet taip pat gali sulėtinti jau ir taip netvirtą Italijos augimą.
Finansų ministras Giulio Tremonti tvirtino, kad jo plane buvo numatyta 16 ūkio skatinimo priemonių. Kitiems jas rasti sunkiai sekėsi. Bet jie rodo, kad bus sumažintas finansavimas potencialiai teigiamai priemonei, įtrauktai į ankstesnius teisės aktus ir numatančiai paramą pradedančioms įmonėms.
S. Berlusconi buvo nebūdingai tylus tiek prieš biudžeto patvirtinimą, tiek po jo. Kuo ilgiau žiūri į jo vyriausybės planus dėl Italijos ekonominės ateities, tuo geriau supranti kodėl.
