Apie profsąjungas – iš pirmų lūpų
Redakcijos priimamasis gavo skaitytojos prašymą išsamiau supažindinti su Lietuvos profesinių sąjungų paskirtimi ir veikla. Pradėję domėtis radome nemažai organizacijų, pasivadinusių profesinėmis sąjungomis. Tinklalapis lprofsajungos.lt pateikia visas Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų naujienas. Šia tema atsakė Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
-Lietuvoje yra daugiau nei 20 profesinių sąjungų. Kokiu principu jos veikia ir kuo užsiima?
–Lietuvoje, kaip ir Europoje, profesinės sąjungos gina ir atstovauja dirbančiųjų interesams įmonėse ir organizacijose. Jos gali veikti įvairiai: teritoriniu ar profesiniu principu. Šios organizacijos yra laisvos, nepriklauso partijoms ar valstybinėms institucijoms. Lietuvoje organizacijų gausą lemia tai, kad yra sukurta daug tų pačių organizacijų filialų. Lietuvoje darbuotojui, ypač jaunam, nepaprastai svarbu būti profesinės sąjungos nariu: jis gali išsikovoti geresnes darbo sąlygas, spręsti įvairius ginčus su darbdaviu. Tai – organizacija, ginanti bet kurį darbuotoją prieš darbdavį. Jauni žmonės susipažįsta su profesinėmis sąjungomis tik tada, kai nukenčia nuo darbdavių. Tada prireikia daug materialinių lėšų ir laiko ieškant teisybės.
-Kaip pasirinkti profesinę sąjungą? Teko skaityti, kad Lietuvoje yra vadinamųjų „geltonųjų“ profesinių sąjungų – kas tai?
–Būtų neetiška kalbėti apie kitas profesines sąjungas, veikiančias Lietuvoje. Ko gero, teko girdėti istoriją apie ministrą, kurį gynė profesinė sąjunga, nors jis nebuvo jos narys? Šis ir kiti atvejai rodo profsąjungos „geltonumą“. Šis terminas kilo Anglijoje, kai praeito amžiaus pradžioje vyko masiniai darbininkų streikai fabrikuose. Vieni darbininkai streikavo, kiti įsisegė geltonus ženklelius į krūtines ir pareiškė, kad palaiko darbdavius ir streike nedalyvavo. Nuo tada geltonoji organizacija tik imituoja profesinę sąjungą, bet palaiko darbdavių pusę, nekovoja už darbuotojų teises. Tokių organizacijų galima stebėti ir Lietuvoje. „Sandrauga“ – viena iš keleto Lietuvos organizacijų, finansiškai nepriklausoma, turinti samdomus specialistus. Mūsų „Sandrauga“ išskirtinė tuo, kad jungia įvairius sektorius: valstybės ir savivaldybių institucijų, švietimo ir sporto, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, kultūros ir meno, transporto ir susisiekimo, statybos, energetikos, komunalinį ir kt. Teritoriniu principu veikiančios profesinės sąjungos, mano nuomone, yra efektyvesnės už šakiniu principu veikiančias organizacijas. Žmogus prieš stodamas į profesinę sąjungą turėtų pasidomėti, ar organizacija realiai dirba ir ką ji gina. Dabar yra daug informacinių priemonių, kurios padės pasirinkti profesionalią profesinę organizaciją. Kiekvieną ketvirtadienį „Sandraugoje“ vyksta konsultacijos norintiems daugiau sužinoti. Jei žmogui svarbus darbas, darbo sąlygos ir atlygis už jį, jis bus motyvuotas domėtis ir kovoti už savo teises. Dažnai žmonės nesidomi savo teisėmis ir darbo sąlygomis, nes bijo prarasti darbo vietas. „Sandraugoje“ įtvirtinta vadinamoji nematoma narystė: dirbdamas Šakiuose, Pakruojyje ar kitur žmogus gali priklausyti mūsų sąjungai, ir niekas apie tai nežinos. Nematoma narystė turi stiprią jėgą, nes ji pradeda veikti iškart, kai žmogus su problemomis darbe. Mūsų narys gali bet kada kreiptis ir gauti konsultaciją. Įvykus ginčui su darbdaviu, tuoj pat reaguojame ir pradedame atstovauti darbuotojui: deramės su darbdaviu, atstovaujame darbuotoją teisme ar kitur. Esame tiesioginiai darbuotojų atstovai prieš darbdavius.
-Kiek narių priklauso „Sandraugai“ ir kaip dažniausiai atstovaujate savo narius?
–Dabar turime daugiau nei 5 tūkst. narių. „Sandrauga“ atstovauja įvairias būdais. Kaip tik rugsėjo 10 d. važiuosime į Vilnių, kur toliau kovosime už Darbo Kodekso atitikimą Europos Socialinei chartijai, žmogiškumui. Jį, kaip žinote, vetavo Prezidentė. Buvome vieni iš aktyviausių organizacijų, pasisakantys prieš naująjį Darbo Kodeksą kartu su „Gyvenimas per brangus“ judėjimu. Ačiū Dievui, Lietuvoje dar yra balansas tarp godumo ir blaivaus proto.
-Šiemet Baltijos tyrimų duomenimis, profsąjungomis pasitiki 45,7 proc. respondentų, pernai tokių žmonių buvo 42,9 proc. Ar galima sakyti, kad profsąjungų veikla Lietuvoje stiprėja?
–Manau, taip. Atmetus visas interpretacijas, profesinės sąjungos stiprėja ir ateityje tik stiprės. Žmonės sąmonėja, bendrauja, mato, kaip yra atstovaujama darbuotojams kitose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur veikia stiprios profesinės sąjungos. Džiugu, kad Lietuvoje taip pat nepavyko verslo atstovams pakeisti Darbo Kodekso. Profesinės sąjungos atstovavimo ir gynybos teises kol kas turi ir gali taikyti kolektyvines priemones įmonėse. Žinoma, Lietuvoje dar trūksta sąmoningumo, bet jis jau didėja. Tai sprendžiu matydamas, kokios organizacijos jungiasi prie mūsų, kokie ateina žmonės. Žmonės neranda kitur galimybių ginti savo interesus dėl darbo sąlygų, užmokesčio, priedų ir priemokų darbe, nes tai daro tik profesinės sąjungos. Darbuotojas santykiuose su darbdaviu yra silpnoji pusė. Dažnai žmogus neturi galimybių samdyti advokato, jam belieka kreiptis į profesines sąjungas. Pas mus narystė gali būti nematoma, mūsų turimos procedūros įgalina mus spręsti darbuotojų problemas iki kraštutinių procedūrų teisminiu keliu. Taip pat turime ir tradicinį, „matomos“ narystės, variantą. Žmogus laimi, nes pats nekalba su darbdaviu, nekonfliktuoja su juo, o yra atstovaujamas profesionalų, dirbančių profesinėje sąjungoje. Lietuvoje ypač stiprėja transporto darbuotojų, pareigūnų, sveikatos darbuotojų ir pedagogų profesinės sąjungų. Džiugu, kad užsienio patirtis atkeliauja į mūsų šalį. Kartą vienu metu Kauno apylinkės teismui pateikėme 36 žmonių bylas dėl darbdavių savivaliavimo – institucija buvo šokiruota, priimtas žmonėms naudingas sprendimas. Deja, po kurio laiko darbuotojų engimas pasikartojo. Tai vyksta, nes Lietuvoje egzistuoja tam tikras nebaudžiamumas. Darbdavys vagia darbuotojo atlyginimą, siūlo pagyventi be pinigų ir už tai nėra baudžiamas. Kai kuriose užsienio šalyse tai yra laikoma kriminaliniu nusikaltimu, deja, ne Lietuvoje. Valdžios nuomone, tai – darbo ginčai, siūloma bylinėtis, bet žmogui pinigų reikia dabar, o ne po keleto mėnesių, kai darbo ginčas baigsis.
-Kurių profesijų žmonės dažniausiai kreipiasi į „Sandraugą“?
–Labai įvairių, pradedant nuo mokslininko ir baigiant eiliniu darbuotoju. „Sandrauga“ vienija daug sektorių. Gynyba reikalinga visiems – ir dirbantiems akademinį darbą, ir paprastiems gamyklos cecho darbuotojams. Paminėsiu paskutinį atvejį – „Lituanikos“ darbuotojams išmokėta po 30 eurų atlyginimo ir jokios valstybinės institucijos negali padėti. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Darbo inspekcija neužsiima tokių ginčų sprendimu. Ginčų komisijos taip pat nesuinteresuotos padėti žmogui. Jis paliekamas vienas prieš darbdavį. Žmogui gynyba yra būtina, Lietuvoje ji stiprės. Tarkime, Danijoje profesinėms sąjungoms priklauso 80–90 proc. darbuotojų. Ten kovota apie 200 metų, kol pasiekta tokios teisės, kurias Danijos darbuotojai turi šiandien. Patirtis rodo, kad Vakarų šalių pasiekimai atėjo per kovą. Manau, po kurio laiko tai įvyks ir Lietuvoje.
-Kiek kainuoja profesinės sąjungos narystė?
-Paprastai – ne daugiau nei 1 proc. mėnesinio darbo užmokesčio. Danijoje arba Skandinavijos šalyse yra nustatytas 2 proc. mokestis nuo darbo pajamų. Žinoma, jų profsąjungos turi dar platesnes atstovavimo galimybes nei mes. Mums belieka bendrauti su jais ir mokytis iš jų, kad žmonės galėtų Lietuvoje gyventi ir užsidirbti, normaliai dirbti, o ne būti užrakinami cechuose ir vergauti.
-Ar jūsų „Sandraugos“ nariai gauna finansinę paramą?
–Taip, mūsų nariai gauna finansinę paramą. Mūsų valdymo organai apsvarsto paramą nariams, kai mirštama, susergama, susižeidžiama ar ištinka kita nelaimė. Visais atvejais žmogus rašo prašymą mūsų filialo skyriui, yra skiriama vienkartinė ar kitokia pašalpa.
-Kokie specialistai dirba profesinėje sąjungoje „Sandrauga“? Kuo dažniausiai skundžiasi darbuotojai?
– „Sandraugoje“ dirba 5 darbuotojai: viešųjų ryšių specialistas, buhalteris ir teisininkai. Turime sutartis su viena advokatų kontora, ji padeda spręsti ypač sudėtingus civilinių ir baudžiamųjų bylų atvejus. Kiekvieną ketvirtadienį savo narius nemokamai konsultuojame darbo, civilinės ir baudžiamosios teisės klausimais. Buvo atvejų, kai kreipėsi ne „Sandraugos“ nariai, padėjome ir jiems. Dažniausiai darbuotojai skundžiasi dėl darbo užmokesčio. Dabar Lietuvoje vyksta oficialus viešas darbo užmokesčio vogimas iš žmonių, naudojamasi įvairiomis priemonėmis. Darbo inspekcija yra teisiškai „iškastruota“, ji rūpinasi tik legaliu darbu ir saugos klausimais, visa kita darbuotojai turi spręsti patys.
KRISTINA LABANAUSKIENĖ SK ŽURNALISTĖ
