AP nuotr.
Nepaisant viso žvanginimo ginklais, nei Iranas nei Amerika dar nenori susidūrimo.
Nors jos greičiausiai nebus visiškai įgyvendintos anksčiau nei iki šių metų vidurio, naujų nuožmių sankcijų Iranui perspektyva jau sukėlė įtampą santykiuose tarp šios Islamo Respublikos ir Vakarų.
Prognozuojama, kad sausio 23 dieną Europos Sąjunga (ES) patvirtins naftos importo iš Irano embargo. Tai būtų apie penktadalis visos Irano parduodamos naftos. ES šį žingsnį žengia po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Barackas Obama gruodžio 31 dieną pasirašė ir įgalino priemones, kurioms beveik vienbalsiai pritarė Kongresas.
Siekiama sustabdyti užsienio finansų institucijas, kad jos neturėtų reikalų su Irano centriniu banku, pagrindiniu Irano lėšų iš energijos sandorių pervedimo kanalu.
Iranas atsakė grasinimais uždaryti Ormuzo sąsiaurį Persijos įlankoje, per kurį transportuojama apie penktadalis pasaulyje sunaudojamos naftos, jeigu embargo bus įgyvendintas. Iranas taip pat perspėjo Saudo Arabiją netesėti pažado padidinti naftos išgavimą, kad atsvertų iš pasaulio rinkos pašalintą Irano naftos dalį.
Kad ir kaip būtų, sankcijos, kurias iš dalies paskatino naujausia lapkritį išleista Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaita, nėra vienintelė Irano įtūžio priežastis.
Sprogmuo automobilyje sausio 11 dieną nužudė chemijos inžinierių, kuris buvo atsakingas už urano sodrinimo gamyklos „Natanz“ Irane įsigijimus. Jis buvo ketvirtasis Irano mokslininkas, nužudytas per pastaruosius dvejus metus.
Prieš tai galbūt dėl branduolinei programai sutrukdyti skirtos Vakarų žvalgybos agentūrų ir Izraelio Mosado slaptos kampanijos įvyko keli nepaaiškinti sprogimai gamyklose ir kariniuose objektuose. Prieš pat žmogžudystę Irano teismas už šnipinėjimą Centrinei žvalgybos agentūrai (CŽV) mirties bausme nuteisė iraniečių ir amerikiečių kilmės buvusį jūrų pėstininką.
Prie sujudimo Teherane ir Vašingtone prisideda ir iš Izraelio girdimas karingas burbėjimas.
Pirma naujas sankcijas gyrę, Izraelio ministras pirmininkas Binyaminas Netanyahu ir jo pavaduotojas Moshe Yaalonas skundėsi, kad jos nepritaikomos nedelsiant. M.Yaalonas provokatoriškai apkaltino B.Obamą tuo, kad jis delsia iš baimės rinkimų metais pakelti naftos kainas.
Tikimybė, kad Izraelis šiemet pradės vienašališką Irano puolimą gali didėti.
Irano Atominės energetikos organizacijos vadovas Fereydunas Davani-Abbasis teigia, kad urano sodrinimo jėgainėje „Fordow“ prasidėjo urano sodrinimas iki 20 procentų grynumo – artimo tokiam, kurio užtenka branduoliniam ginklui. „Fordow“ jėgainė laikoma neįveikiama, ji yra paslėpta kalnų masyve netoli šventojo Kumo miesto ir apsupta priešlėktuvinių raketų.
Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas lapkritį pareiškė, kad buvo likę mažiau nei metai sustabdyti Irano branduolinius planus. Pasak jo, jeigu daugiausiai urano bus sodrinama „Fordow“, Iranas atsidurs „saugioje zonoje“ ir nebebus galimybių vykdyti karinių atakų, bent jau vienam Izraeliui.
Nors daugelis Izraelio gynybos ir saugumo darbuotojų abejoja, kad ataka atneštų naudos, galutinį sprendimą priims B. Netanyahu, M. Yaalonas ir E. Barakas, kurie yra laikomi jėgos šalininkais.
B.Netanyahu taip pat gali tikėti, kad rinkimų metais B. Obama turėtų remti Izraelį, jeigu jis imtųsi tokių veiksmų. Kartą saugiai perrinktas (ir nepaisant B. Netanyahu norų) tokių veiksmų B.Obama galėtų ir nebesiimti.
Jeigu Iranas nerimauja, kad Izraelis gali jam smogti, vadinasi, nerimauja ir B.Obamos administracija. Nors sausio 18 dieną E.Barakas pasakė, kad sprendimas yra „labai tolimas“, santykiai tarp dviejų sąjungininkų dėl Irano yra įtempti.
Pranešama, kad pastarojo pokalbio telefonu metu su Izraelio premjeru B.Obama griežtai perspėjo dėl atakos.
Jungtinių štabų pirmininkas armijos generolas Martinas Dempsey‘jus ketina aplankyti Izraelį tariamai pasidalyti žvalgybos duomenimis, bet taip pat ir įtaigiai pakartoti savo vadovo žinią.
JAV taip pat trokšta save atsieti nuo „Natanz“ inžinieriaus žmogžudystės. Nebyliai badydamas pirštais Izraelį, Pentagono atstovas spaudai pasakė, kad „JAV nesuvaidino nė menkiausio vaidmens šio mokslininko nužudyme. Mes labai akivaizdžiai prabėgusią savaitę stengėmės ataušinti įkaitusius santykius su Iranu. Ir mes manome, kad pastarosiomis dienomis įtampa kiek aprimo“.
Aiškiai turėdami tai omenyje, Baltieji rūmai atšaukė su Izraeliu ateinantį pavasarį planuotas dideles bendras karines pratybas, nors 9 tūkstančiai JAV kariškių jau atvyko į Izraelį. Tačiau sausio 13-ąją Pentagonas pranešė įkurdinsiąs 15 tūkstančių papildomų pajėgų Kuveite. Mažiausiai dvi lėktuvnešių grupės liks patruliuoti regione, ir pranešama, kad gali prisijungti ir trečia.
Ginčas tarp JAV ir Izraelio kyla ne dėl skirtingų nuomonių apie tai, ar Iraną reikėtų sulaikyti nuo branduolinio ginklo gamybos. JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta šį mėnesį beveik pažadėjo naudoti karinę jėgą, jeigu prireiks.
Tačiau suvokimai skiriasi. Izraelio jėgos šalininkai, tokie kaip E. Barakas, mano, kad sodrinimo darbų pradžia „Fordow“ peržengė ribas. Tad netrukus gali būti paskelbta apie „persilaužimą“ ginklo kūrime, panašiai kaip po primityvaus branduolinio ginklo išmėginimo 2006 metais paskelbė Šiaurės Korėja.
Amerikos pareigūnai mano, kad tai mažai tikėtina, kadangi Iranas prisišauktų puolimą, pats neturėdamas pakankamų jo sulaikymo priemonių. Jie tiki, kad Iranas veikiau links viską palaipsniui plėtoti, kol jis sukurs galimybes pagaminti daug užtaisų ir raketų jiems.
Jeigu tai tiesa, vis dar yra laiko naudojant diplomatinį ir ekonominį spaudimą įtikinti Iraną, kad nebūtų protinga peržengti šią ribą. Tiesą sakant, niekas nežino, kiek tai yra tikėtina. Iranas didžiuojasi tuo, kaip atsispyrė spaudimui iš išorės ir, dorojosi, nors ir ne be pasekmių, su vienos ar kitos rūšies sankcijomis per pastaruosius 30 metų.
Taip pat yra neaišku, kiek naujų nepatogumų naujos sanacijos sukurs Irano ir taip jau iškraipytai ekonomikai. Iranas turbūt už labai sumažintą kainą sugebės parduoti daugumą savo naftos Kinijai ir Indijai.
Be to, M. Yaalono nuomonė, kad Vakarų noras taikyti griežtą naftos embargo gali būti ribotas, taip pat turi pagrindo. Net jeigu Saudo Arabija nori įpumpuoti gerokai daugiau naftos, o Libijos gavyba atsigauna greičiau nei tikėtasi, atsargos išlieka nepakankamos. Tad Azijos paklausa greitai sunaudos visus likusius neišnaudotus pajėgumus.
Banko „Société Générale“ nuomone, net jeigu embargo bus įvedamas lėtai, „Brent“ neperdirbtos naftos kaina gali pasiekti 150 JAV dolerių už barelį, kadangi nervingi prekiautojai jaudinasi dėl to, kaip prie to prisitaikys rinkos.
To gali pakakti, kad Amerika ir vėl smuktų į recesiją bei pagilėtų euro zonos krizė. Todėl labiau tikėtina, kad naujų sankcijų įtaka Iranui bus palaipsniška, o ne dramatiška.
Tačiau tai prisidės prie šalies izoliacijos suvokimo tuo metu, kai yra ir kitų grėsmių, iš kurių didžiausia Arabų pavasaris ir galimas vienintelio tvirto sąjunginio regione Assado režimo Sirijoje žlugimas.
Taip pat nėra aišku, ar pats Iranas nusprendė pasiekti branduolinę ribą, jau nekalbant apie jos peržengimą. Jis labai stengiasi įtikinti TATENA inspektorius šį mėnesį atvykti į Iraną, kad apmalšintų agentūros nerimą dėl branduolinės programos „galimo karinių mastų“.
Net jeigu Izraelis ir nenustygsta, tol, kol nei Iranas nei JAV nenori mirtino susirėmimo, greičiausiai toks susidūrimas ir neįvyks.
