Panevėžio kultūros bendruomenę šią savaitę pasiekė netikėta žinia: antrąją kadenciją vos įpusėjęs teatro „Menas“ direktorius Anupras JUCIUS laimėjo konkursą vadovauti Kultūros ministerijai pavaldžiam Klaipėdos dramos teatrui.
Ši naujiena iš karto sukėlė klausimą, kas paskatino vieną ryškiausių pastarųjų metų Panevėžio kultūros lauko žmonių ryžtis palikti Aukštaitijos sostinę.
– Anuprai, kokios priežastys lėmė, kad apsisprendėte palikti Panevėžį ir teatrą „Meną“?
– Kol kas nei Panevėžio, nei „Meno“ nepalieku, dar tik ketinu palikti.
Taip susiklostė, kad turėdamas ribotą skaičių kadencijų turėjau pradėti dairytis kito darbo. Tokie konkursai nėra dažni, todėl turėjau atidžiai pasirinkti tolesnį savo kelią. O Klaipėdos dramos teatras – valstybinė įstaiga, man bus asmeninis iššūkis.
– Kodėl rinkotės dalyvauti konkurse į Klaipėdos dramos teatro direktoriaus vietą?
– Kalbėdamas su Klaipėdos dramos teatro darbuotojais, pusiau juokais paminėjau, jog mano prosenelis dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime 1923 metais, todėl noriu išlaikyti giminės istorinę tąsą.
Klaipėda nėra atsitiktinumas. Pažįstu dalį ten dirbančių žmonių, matau puikius teatro darbus, pasiekimus, apčiuopiu atmosferą. Man tai primena, ką esame su kolektyvu sukūrę čia, Panevėžio teatre „Menas“, todėl Klaipėdos teatras atrodo toks artimas.
– Tiesa, kad jau ne pirmą kartą bandėte savo galimybes išeiti į didesnius teatrus? Ar dalyvavote konkurse ir į J. Miltinio dramos teatro vadovo pareigas?
– Jau esu dalyvavęs ne viename konkurse. Iš dalies ir dėl to, jog nežinojau, kaip tai vyksta, norėjau suprasti, išmokti.
Iš tiesų dalyvavau ir konkurse į J. Miltinio dramos teatro direktoriaus vietą. Jame užėmiau antrą vietą. Nuo laimėtojo skyrė nedidelė taškų persvara, o tai suteikė pasitikėjimo savo mintimis ir galimybėmis.
– Ar „Menas“ jums kaip kūrėjui netapo tiesiog per mažas?
– Mažas būna nebent finansavimas įvykdyti nemažiems siekiams (o šioje vietoje limito nėra).
Šis teatras per pastaruosius metus jau pasiekė savo infrastruktūros, veiklų ir personalo limitą. Kiekvienais metais teatras aptarnauja apie 20 tūkstančių lankytojų. Norint šį teatrą plėsti, reikia rekonstrukcijos ir papildomų darbuotojų.
Teatras dirba visu pajėgumu ir kiekvienais metais nuo pat 2019 metų demonstruoja tik augančius rezultatus.
– Jums atėjus vadovauti „Menas“ tarsi įgavo naują kvėpavimą. Kaip vertinate savo indėlį, kokius svarbiausius darbus – pasiekimus galėtumėte išskirti?
– Negaliu prisiimti nuopelnų sau, nes tai komandinis darbas, tad ką MUMS pavyko nuveikti per tuos metus, yra išties nemažai.
Be puikių premjerų, režisierių, kūrybinių komandų, žiūrovų pamėgtų spektaklių, pavyko ugdyti šį juridinį vienetą.
Teatras kaip juridinis vienetas įgavo didelę Lietuvos kultūros tarybos projektų teikimo patirtį. Jau keletą metų ji kofinansuoja mūsų teatro veiklą. Bendra pritrauktų lėšų suma siekia ne vieną šimtą tūkstančių eurų.
Teatras dalyvavo kuriant projektą „Vienijantis kūrybiškumo centras – Pragiedrulių sodyba“. Dar nuo to momento, kai tai buvo tik idėjinė paraiška, prisidėjo didelė dalis teatro darbuotojų, nes kūrėme miestui ir sau naudingą erdvę.
Drauge su Panevėžio savivaldybės Kultūros ir meno skyriumi, kolegomis iš Muzikinio teatro, Dailės galerijos ir Aukštaičių-Žemaičių bendruomenės ėjome į kelionę, kuri tapo kūnu.
Šiuo metu turime plačią edukacijų programą, kuria miestiečiai ir svečiai gali džiaugtis tiek teatre „Menas“, tiek „Pragiedruliuose“, tiek išvykstamosiose edukacijose.
„Negaliu prisiimti nuopelnų sau, nes tai komandinis darbas, tad ką MUMS pavyko nuveikti per tuos metus, yra išties nemažai.“
A. Jucius
Teatro edukacijos išsiplėtė ir į Europos Erasmus+ projektus „Mascarade“ ir „Smash“, kuriuose drauge su kolegomis iš Prancūzijos, Italijos, Graikijos ir Ispanijos kuriamos naujos metodologijos darbui su jaunimu.
Vienas pastatymų „Kichotas stebuklų šalyje“ buvo kuriamas bendradarbiaujant su Italijos ir Austrijos teatrais, sukuriant du tapačius spektaklius Lietuvoje ir užsienyje. Tai kol kas didžiausias toks tarptautinės ko-produkcijos pasiekimas šiame teatre.
Nuo 2022 metų sukurtas kasmetinis projektas, platforma „(Ne)rezervuota“. Jis skatina jaunuosius kūrėjus kurti šiuolaikinę lietuvišką dramaturgiją. Vienas esminių uždavinių jos dalyviams – kūrybinė idėja turi būti apie Panevėžį arba semiantis įkvėpimo iš Panevėžio. Taip teatras skatina nacionalinės dramaturgijos rašymą apie Panevėžį.
Šiemet įvyks premjera, jungianti A. Šliogerio filosofiją ir bulves – „Bulvės metafizika“.
Ir teatro prestižą vainikuojantis Panevėžio tarptautinis mažosios scenos festivalis „Baltic Small“, kuris jungia Lietuvą, Latviją ir Estiją, šių šalių kūrybines komandas. Šis festivalis yra teatro kolektyvo ilgo įdirbio rezultatas, kiekvienais metais džiugina išskirtiniais darbais. Festivalis turi tarptautinę spektaklių atrankos komandą iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Šalia viso to yra dar daugybė kitų veiklų: Tarptautinė džiazo diena su Panevėžio B. V. Kutavičiaus muzikos mokykla, inkilėlių gaminimas valstybingumui paminėti ir jų pristatymas į Panevėžio gamtos mokyklą, parodų organizavimas mūsų fojė, dalyvavimas miesto šventėse, festivaliuose, renginiuose ir dar daug visko.
– Dar liko darbų, kurių kaip teatro vadovas nespėjote įgyvendinti? Kokią matote teatro „Menas“ perspektyvą?
– Nespėjau įgyvendinti galimybių studijos. Teatro pastatui labai reikalinga rekonstrukcija, perplanuojant erdves, išnaudojant visą pastato plotą, sukurti papildomas repeticijų, pasirodymų, laisvalaikio, treniruočių erdves, pritaikyti infrastruktūrą neįgaliesiems.
Manau, šitas teatras ateityje dar nuskins daugybę vaisių, kurių medeliai ar krūmeliai buvo auginami jau ilgą laiką.
– Kokius prisiminimus išsinešite iš tų metų, kai vadovavote „Menui”?
Neskubėkite atleisti iš pareigų, dar neišeinu, dar neišsinešu (juokiasi).
– Tai ko labiausiai pasiilgsite?
– Puikaus kolektyvo, atkakliųjų kultūros įstaigų vadovų, draugų, bičiulių. Žmonių, kurie man per visus metus padėjo augti, keistis, tobulėti. Tų, kurie man suteikė pasitikėjimo mandatą, kurio, tikiu, nepraradau per visus šiuos metus.
– Galbūt į Panevėžį grįšite kitais keliais – su naujais projektais?
– Panevėžys yra miestas, kuriame galima visko teorija praktikoje.
