M. Romney taikiklyje – B. Obamos reformos.
Panašu, kad rinkimų kampanija tik pagilins Amerikos susiskaldymą. Amerikoje pirminiai rinkimai dar nėra oficialiai pasibaigę, bet pasitraukus Rickui Santorumui akivaizdu, kad Mittas Romney bus respublikonų kandidatas. Po sekinančių pirminių rinkimų M.Romney naują etapą pradeda atsilikdamas. Barackas Obama pirmauja apklausose. Tačiau iki rinkimų dar septyni mėnesiai, ir M. Romney turi nemenkų galimybių lapkričio mėnesį juos laimėti.
Mažiau nei pusė Amerikos rinkėjų pritaria, kad B. Obama gerai atlieka savo darbą. Šeši iš dešimties mano, kad šalies raida prasta. Ekonomika atsigauna vis dar silpnai,12,7 milijono amerikiečių neturi darbo. Kovo mėnesį Amerikoje sukurta tik 120 tūkstančių naujų darbo vietų, ir tai mažiau nei tikėtasi bei mažiau nei pastaraisiais mėnesiais.
Kova bus nuožmesnė nei buvo 2008 metais. Iš prigimties M.Romney yra nuosaikus. Tačiau pirminiai rinkimai jį gerokai trūktelėjo link dešiniųjų kraštutinumų. Pirminiuose rinkimuose jis buvo priverstas girtis esantis „smarkiai konservatyvus“ bei palaikyti tokias politikos priemones kaip didžiulį socialinių išlaidų mažinimą. Tai pasiekė tokį lygį, kad net šis garsus nuomonių keitėjas sunkiai sugebės išsižadėti savo žodžių.
Po pirminių rinkimų dauguma kandidatų pagal pažiūras būriuojasi centre. Tačiau M. Romney žino, kad norėdamas pritrauktų jo nemylinčius konservatyvius rinkėjus turi sutelkti jų neapykantą B. Obamai. Tuo tarpu B. Obama, panašu, tiki, kad nebegali dar kartą prisistatyti vienytoju, esančiu aukščiau už politinį susiskaldymą. Šį kartą jis labiau vykdo partinę programą. Todėl jau ir taip susiskaldžiusios Amerikos laukia dar labiau skaldantys rinkimai.
Antrą kartą sunkiau
2008 metais B. Obama žadėjo ryžtingumą, viltį ir „pokyčius, kuriais galime tikėti“. Jo patrauklumą didina tai, kad jis buvo šviežias, jaunas senatorius, siūlantis naują kryptį po išklerusios George‘o Busho administracijos. Be to, jis atrodė saugesnis pasirinkimas nei 72 metų Johnas McCainas.
Tačiau prezidento postą jau užimantys kandidatai nebegali vien žadėti. Šį kartą jis bus vertinamas labiau ne pagal tai, kas jis yra, o pagal tai, ką ligi šiol padarė. Atsižvelgiant į aplinkybes, jam sekėsi ne taip jau prastai. B. Obama gali teisėtai pareikšti, kad sustabdė didžiąją recesiją nuo tapimo didžiąja depresija. Jis išgelbėjo Detroito automobilių gamintojus ir stabilizavo bankų sistemą.
Triuškindamas „al-Qaeda“ ir nužudydamas Osamą bin Ladeną B. Obama paneigė nuomonę, kad demokratai yra nepakankamai griežti nacionalinio saugumo klausimais. Vis dėlto „galėjo būti ir blogiau“ niekada nebuvo įkvepiančiu rinkimų šūkiu.
M. Romney teigia, kad B. Obama blogą padėtį pavertė blogesne. Tačiau jeigu B.Obama nebūtų panaudojęs milijardų skolintų dolerių smunkančiai ekonomikai skatinti, dar daugiau amerikiečių dabar neturėtų darbo.
Triuškindamas „al-Qaeda“ ir nužudydamas Osamą bin Ladeną B. Obama paneigė nuomonę, kad demokratai yra nepakankamai griežti nacionalinio saugumo klausimais. Vis dėlto „galėjo būti ir blogiau“ niekada nebuvo įkvepiančiu rinkimų šūkiu.
Ekonomika atsigauna taip lėtai, kad B. Obama negali rizikuoti siekti laimėti rinkimų vien demonstruodamas savo pasiekimus. Todėl jam reikia paversti rinkimus pasirinkimu, o ne jo veiklos įvertinimo referendumu. O tam reikia pasirinkimą paversti kiek įmanoma akivaizdžiu.
Mėnesių mėnesius jis apibūdindavo respublikonus kaip negailestingus iš bendrovių skaldymo ir turto pardavimo turtus kraunančius asmenis, kurie nesirūpina viduriniosios klasės reikalais tol, kol gali ginti turtingiausiųjų interesus.
Tokia rinkimų logika slypi praėjusios savaitės kalboje, kurioje B. Obama tvirtino, kad respublikonai remia „menkai pridengtą socialinį darvinizmą“, kuris iš vaikų atimtų sveiką maistą, uždarytų priešvėžinių vaistų tyrimų centrus, nacionalinius parkus ir panaikintų eismo kontrolę. Tai skamba bauginančiai, ir tame yra bent lašas tiesos. Tačiau, tiesą sakant, respublikonai nėra pasiūlę šių konkrečių išlaidų mažinimo.
B. Obamos pranašavimai apie niūrią ateitį yra paremti jo paties išvadomis iš respublikonų Kongrese pasiūlyto didelio masto išlaidų karpymo paketo. M.Romney atkerta, kad prezidentas ginčija politikos priemones, kurių niekas nesiūlo, tad jis „stato šiaudinę kaliausę, kad nukreiptų dėmesį nuo savo darbų“ („šiaudine kaliause“ vadinama debatų klaida, kai kalbėtojas iškreipia priešininko argumentus ir tada ginčija šiuos iškreiptus, o ne tikruosius argumentus. – IQ).
Kadangi žodžiai nuskambėjo iš respublikonų pusės, tai įdomu. Mat respublikonai „puldavo šiaudinę kaliausę“ nuo tos dienos, kai įvyko B. Obamos inauguracija. Jie pavadino jo tradicinį keinsistinį atsaką į gilią recesiją „socializmu“.
Tada jie kaltino, kad sveikatos apsaugos reforma (vadinamoji „Obamacare“) yra antiamerikietiška, nors šis rinkos pavyzdžiu paremtas planas suteikti sveikatos apsaugą dar 30 milijonų neapdraustų amerikiečių yra beveik identiškas tam, kurį M. Romney priėmė būdamas Masačiusetso gubernatoriumi.
M. Romney taip pat kaltina B. Obamą, kad jis skandina amerikietišką svajonę skolose. Tačiau dėl to galima apkaltinti daug ką.
M. Romney taip pat kaltina B. Obamą, kad jis skandina amerikietišką svajonę skolose. Tačiau dėl to galima apkaltinti daug ką. Nors B. Obama dar turi pasiūlyti rimtą socialinių išlaidų taupymo planą, jis praėjusią vasarą bent jau mėgino derėtis dėl „didžiojo susitarimo“ dėl deficito valdymo. Kai tai nepavyko, Kongresas nubalsavo už automatinį deficito mažinimą – nuo šių metų pabaigos per ateinantį dešimtmetį išlaidas apkarpyti 1,2 trilijono JAV dolerių.
Rinkimai, kuriuose pasirinkimai aiškūs, gali būti geras dalykas. Argi tai nėra įprasta politika? Tačiau Amerikos rinkėjai lapkritį gali būti priversti rinktis tarp būtino mokesčių didinimo nepakenčiančios Respublikonų partijos ir Demokratų partijos, kuriai trūksta drąsos mažinti išlaidas, ko taip reikia Amerikai siekiant gyventi pagal išgales. Yra tikimybė, kad kils didžiulis barnis, kuris nustums partijas dar toliau viena nuo kitos ir privers užstrigti visą valdžios sistemą.
Tai nėra įprasta politika
Tiesą sakant, sistema jau yra pavojingai arti užsikirtimo. Dabartinis Kongresas yra labiausiai susiskirstęs į priešingas stovyklas per visus naujausius laikus. Respublikonų pergalė 2010 metų kadencijos vidurio rinkimuose į valdžia atvedė naują konservatyvumo šalininkų rūšį, sunaikino kompromisų galimybę ir pavertė įstatymų leidybą beveik neįmanoma.
Aukščiausiasis teismas taip pat pasidalijęs į stovyklas – taip labai, kad vienintelio teisėjo sprendimu gali būti panaikinta sveikatos apsaugos reforma, kurti yra prezidento didžiausias pasiekimas.
Trumpai tariant, Amerikai verkiant reikia kokio nors bendrumo, B. Obamos žadėto 2008 metais. Tada jis sakė: „Mes nesame raudonosios valstijos ir mėlynosios valstijos, mes esame Jungtinės Valstijos“.
Kaip gaila, kad dabar prezidentas keičia taktiką. Jis įvairiais būdais, tokiais kaip „Buffetto taisyklė“ (kuri turėtų priversti milijonierius, tokius kaip M. Romney, mokėti bent tiek pat mokesčių, kiek jų sekretoriai) pliekia turtinguosius.
B. Obama atmesdamas ir protingą respublikonų pasiūlymų dalį, kad reikia imtis radikalių žingsnių ir mažinti socialines išlaidas, sužadina savo ištikimuosius rinkėjus. Galbūt jis jaučia, kad neturi pasirinkimo. Tačiau tai pranašauja liūdną ateitį.
