-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Praėjusių metų pabaigoje baigta rekonstruoti J. Tilvyčio gatve panevėžiečiai ir džiaugiasi, ir piktinasi. Sutariama, kad gatvė dabar modernesnė ir gražesnė, tik gyventojams kyla klausimas, ar patogesnė.
Už milijoninę sumą sutvarkytos J. Tilvyčio gatvės žymėjimas jau baigia nusitrinti, žmonės, ypač per rytinę spūstį, priversti stovėti ilgose eilėse prie išmaniojo šviesoforo, pasigendama ir kelio ženklų.
Gyventojai skundžiasi, kad gatvėje trūksta kelio ženklo, įspėjančio apie įrengtą greičio mažinimo priemonę – kalnelį. Vietomis baigia nusitrinti pėsčiųjų perėjos žymėjimas, nebesimato ir kitokio horizontalaus žymėjimo.
Pasirodo, kad atnaujinta gatvė nepriduota ir valstybinei komisijai.
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas, einantis ir skyriaus vedėjo pareigas Arvydas Šatas sako, kad linijos bus atnaujinamos pavasarį pagal rangovo garantinius įsipareigojimus. Jo teigimu, darbai buvo baigiami šaltuoju metų laiku, tad nebuvo galima garantuoti kokybės, tačiau, norint naudotis gatve, ženklinimas buvo reikalingas.
„Žiemą ant šlapios dangos negalėjo normaliai dažyti. Su rangovais suderinta, kad viskas bus sutvarkyta pavasarį“, – tikino A. Šatas.
Jo teigimu, problemų dėl to neturėtų kilti. Savivaldybės atstovas stebėjosi, kodėl žmonės galėtų būti nepatenkinti – gatvė graži, atnaujinta, tokių kitų mieste kol kas nėra.
Nors J.Tilvyčio gatve eismas atidarytas visai neseniai, tačiau daugelyje vietų baigia nusitrinti horizontalusis žymėjimas. T. Šiaudinio nuotr.
J.Tilvyčio gatvė kol kas nėra priduota ir valstybinei komisijai. „Sekundei“ pasiteiravus, ar tokiu atveju ją apskritai leidžiama eksploatuoti ir kada bus baigta pridavimo procedūra, A. Šatas paklausė: „Ką siūlote?“
„Darbai atlikti, eksploatuoti leidžiama. Kodėl turėtų būti neleidžiama? Mes dėl patogumo pradėjome ją eksploatuoti šiek tiek anksčiau, netgi kai visi darbai nebuvo padaryti. Taip pasielgėme todėl, kad miesto centras, stabdomos mašinos. Aš nematau problemos. Tai gatvė, o ne statinys, kuris nepriduotas ir gali jam kas nors nutikti. Kas gali nutikti gatvei? Statybinė dalis padaryta, dabar tvarkoma dokumentacija“, – „Sekundei“ aiškino specialistas.
Kiek užtruks dokumentų tvarkymas, jis neprognozavo.
A. Šatas teigė jokių skundų dėl pačios gatvės nėra girdėjęs. Būta tik keletas dėl naujai įrengto išmaniojo šviesoforo J. Tilvyčio ir Nemuno gatvių sankryžoje bei šviesoforo Aukštaičių, Ramygalos ir Nemuno gatvių sankryžoje. Pasak jo, iš pradžių žmonės buvo nepatenkinti, kad padaugėjo mašinų, bet dabar tylu, ramu.
„Reikia pripažinti, kad piko valandomis srautai padidėja, bet saugumas nepalyginamas. Niekas pėstiesiems nelipa ant galvų. Visos grėsmės panaikintos. Tie visi piktieji pyko ir prapyko. Dabar skundų nebėra“, – tikino A. Šatas.
Jo nuomone, ar ką nors padarysi, ar labai gerai padarysi, visada atsiras piktų, nepatenkintų žmonių.
Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas pažymi, kad anksčiau minėtas sankryžas autobusai pervažiuodavo greičiau, tačiau dabartinė tvarka – saugesnė.
„Dabar saugiau. Yra rodomos kryptys į kairę ir dešinę, pėstiesiems vienu kartu žalios šviesos užsidega. Pasirenkant, ar automobiliai greičiau pervažiuotų sankryžas, ar saugiau, matyt, lemia saugumas. Man patiktų greičiau važiuoti, bet saugumas svarbiau“, – „Sekundei“ teigė R. Petukauskas.
Panevėžio mokslo ir technologijų parko direktorius Saulius Zaura pritaria, kad prioritetas taikomas eismo saugumui, o ne greitesniam važiavimui, ir niekur nedingsi.
„Jei laisvesnės gatvės, jose mažiau judėjimo, žalias signalas automatiškai įsijungia, nereikia „kabėti“. Tokia sistema ir Pilėnų bei Nemuno gatvių sankryžoje. Šalia gyvenantys žmonės iš pradžių keikėsi, bet vėliau suprato, kad atvažiuoja greičiau. Jei automobilių nėra, iš karto įjungia žalią signalą“, – teigė S. Zaura.
Jis tvirtino nesuprantantis, kodėl skundžiamasi spūstimis – pastovėti ilgiau tenka, tačiau tokių spūsčių kaip sostinėje mūsų mieste nebūna.
Eismo valdymo sistemų įmonės vadovas Tomas Smulka sako, kad Nemuno ir J. Tilvyčio gatvių sankryžoje esantį išmanųjį šviesoforą įmonė pradėjo eksploatuoti prieš porą savaičių. Dabar apdorojami jutiklių duomenys.
Per mėnesį turėtų būti pakoreguotas šviesoforų režimas ir situacija pasikeis į gera. Tačiau priminė, kad per piką spūsčių nebus išvengta.
Jo teigimu, įrengus naują šviesoforą, praeina laiko, kol žmonės perpranta sistemą, persiskirsto ir srautai, nes kažkas tuo keliu nusprendžia nebevažiuoti. Be to, projektuotojai apskaičiuoja optimalų darbo režimą, bet realiai situacija gali būti kitokia, tad, išanalizavus jutiklių parodymus, būtina apskaičiuoti sankryžos apkrovą ir pakoreguoti šviesoforų darbo režimą.
Pasak T. Smulkos, Aukštaičių, Ramygalos ir Nemuno gatvių sankryžoje rytinio piko metu per valandą važiuoja 1 700 automobilių. Pastebėta, kad moksleivių atostogų metu jų sumažėjo 60 procentų. J. Tilvyčio ir Nemuno gatvės sankryža per piką važiuoja keliais šimtais mažiau automobilių.
T. Smulka priminė, kad reikalavimai šviesoforams priimti prieš keliolika metų. Per tą laiką mieste devyniose vietose pastatyti išmanieji šviesoforai. Būtinai kartu įrengiama nuotolinio valdymo ir stebėjimo sistema, ji leidžia tiesiogiai stebėti, kas vyksta. Pasak T. Smulkos, atnaujinus šviesoforus, būna apsaugoti ir pėstieji, nes tuo laiku, kai jiems dega žalias šviesoforo signalas, automobiliai nevažiuoja, taip pat saugiau sankryžą pervažiuoja ir sukantys į kairę automobiliai.
Eismo valdymo sistemų įmonės direktorius T. Smulka sako, kad artimiausiu metu situacija Nemuno ir J. Tilvyčio gatvių sankryžoje pagerės, bet žada vairuotojams nepatiksiančių pokyčių. Šiaudinio nuotr.
T. Smulka pasakoja, kad senųjų šviesoforų ciklas trunka 60 sekundžių: pagrindinėje gatvėje jie dega 20–30 sekundžių ir keturios sekundės dar skiriamos geltonam šviesoforo signalui, o šalutinėje – 18–22 sekundės ir 4 sekundės geltonam signalui.
Išmaniųjų šviesoforų ciklas, apsaugojus pėsčiuosius ir vairuotojus, pailgėja iki 120–140 sekundžių. Įmonės vadovo teigimu, Vilniuje jis būna ir iki 180 sekundžių. Tačiau nesant automobilių srauto, vos privažiavus prie sankryžos, užsidega žalias signalas.
Pastebima, kad vairuotojai ir patys sau apsunkina važiavimo sąlygas – netinkamai sustoja prie šviesoforo.
„Vairuotojams reikia laikytis Kelių eismo taisyklių ir sustoti prie STOP linijos“, – T. Smulka juokauja, kad sėdintieji prie vairo priversti nenusižengti taisyklėms.
Šių šviesoforų veikimo principas toks, kad srautus valdo jutikliai. Jie montuojami arba važiuojamoje kelio dalyje, arba virš sankryžos. Pastarasis atvejis yra tik vienas – prie „Sodros“.
Jutiklių būna du. Vienas įmontuojamas prie STOP linijos, o kitas tam tikru atstumu nuo pirmojo jutiklio. Jei vairuotojas pervažiuos liniją, jis nebematys šviesoforo signalų, bet mašinos neužfiksuos jutiklis. Neprivažiavus nutinka tas pats. Kitaip tariant, automobilis stovi aklojoje zonoje tarp dviejų jutiklių.
„Stovi stovi prie sankryžos, o šviesoforo signalai nesikeičia, todėl nusprendžia, kad sugedęs“, – kalbėjo T. Smulka.
Jis sako, kad artimiausiu metu kartu su miesto Savivaldybe, policijos pareigūnais bus priimtas dar vienas nepopuliarus vairuotojams sprendimas. Šviesoforai veiks ištisą parą. Taigi naktį nebemirksės geltonas šviesoforo signalas, todėl teks stovėti ir prie raudono.
„Žmonės sako, kad naktį nėra eismo, bet vis tiek reikia stovėti prie šviesoforo. Taip daroma, nes prioritetas – eismo saugumas“, – aiškino pašnekovas.
Išanalizavus eismo įvykius paaiškėjo, kad dalis jų nutinka naktį degant geltonam šviesoforo signalui. Pasak direktoriaus, prieš porą metų keliose sankryžose toks variantas jau bandytas ir įskaitinių eismo įvykių sumažėjo 50 procentų. Panašių rezultatų tikimasi ir dabar.
Be to, šalies valdžia yra nusprendusi, kad po kelerių metų nebeliks žalių rodiklių, leidžiančių sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui.
