Laužai iš suniokotų informacinių stendų, po nakties dingusi nauja pavėsinė ir po šaknimis pakastos šiukšlės… O kur dar tamsiuoju paros metu pradingstantys suoliukai ir stalai, pakrūmėse besimėtantys buteliai. Kauno marių regioninio parko darbuotojų tokie vandalizmo ir gamtos teršimo atvejai jau nestebina. Nors pinigų parko infrastruktūrai ir aplinkai tvarkyti trūksta, bent dalį reikiamų darbų atlikti padeda iš įsigytų lankytojų bilietų gautos lėšos.
Suoliukai supleška laužuose
Kaip pasakoja Kauno marių regioninio parko vyriausioji specialistė Ramunė Mikitiejeva, šiuo metu didžiausios problemos, su kuriomis susiduriama šiame valstybės saugomame objekte, yra infrastruktūros dėvėjimasis ir aplinkos šiukšlinimas.
„Labiausiai lėšų trūksta aplinkai tvarkyti ir naujai infrastruktūrai įrengti arba esamai pakeisti. Dėvisi viskas – ir takų danga, ir informaciniai stendai, ir suoliukai, todėl juos retsykiais būtina keisti“, – teigė R.Mikitiejeva.
„Pas mus žalos lankytojai padaro labai daug. Dar prieš kelerius metus pastatėme naują pavėsinę ir ją iš karto pavogė. Būna, kad nusuka suolus, stalus, tuomet išsiveža ir jų neberandame. Pasitaikę net stendų sudeginimo atvejų, kuomet iš jų susikuria laužą“, – žalą aplinkai darančius kai kurių lankytojų įpročius atskleidė R.Mikitiejeva.
Didžiausi šiukšlininkai – žvejai
Kauno marių apsuptyje esantis regioninis parkas vilioja lankytojus vaizdingais kraštovaizdžiais ir augalų bei gyvūnų įvairove. Poilsiautojų ypač pamėgtos čionykštės Mergakalnyje įrengtos regyklos ir Arlaviškių Kadagių slėnis, taip pat buvusių kaimų vietoje įsikūręs Girionių parkas, vienintelis Lietuvoje Dubravos arboretumas.
Deja, parke esanti gamtos gėrybių gausa dažnai tampa šiukšlintojų taikiniu. Dažniau aplinkos teršėjais tampa žvejai, o ne kiti lankytojai.
„Užtenka pereiti marių pakrante ir apsilankyti tose vietose, į kurias tipiniai turistai neužklysta, tuomet ir pasidaro aišku, kad daugiausia – žvejų paliktų šiukšlių. Tai matome iš turinio: kukurūzų, naudojamų kaip masalas, skardinės, taip pat alkoholio buteliai. Be to, šiukšlės dažniausiai būna atokiose vietose, kur žvejojama, iš ten būna sunku jas išgabenti. Susiformuoja slapti maži sąvartynai, šiukšles slepia angose, atodangose, sukiša po šaknimis“, – tikino Kauno marių regioninio parko vyriausioji specialistė.
Anot parko atstovės, ne retenybė yra ir besimėtantys tušti (dažniausiai šampano) buteliai šalia pažintinių takų įrengtų suoliukų. Galvos skausmą kelia ir kai kurie vestuvininkai, kurie po šventės nevengia palikti šiukšlių krūvų.
Nors pinigų parko infrastruktūrai ir čia saugomai gamtai tvarkyti trūksta nuolat, dalis poilsiautojų prie jo puoselėjimo prisideda įsigydami lankytojo bilietą. Visos už lankytojų bilietus surinktos lėšos skirtos konkretaus regioninio parko aplinkai saugoti, rekreacinės infrastruktūros ir pačių įvairiausių lankomų objektų priežiūrai.
„Už tai, kiek praėjusiais metais pavyko parduoti lankytojų bilietų, atnaujinome keletą parko objektų, pastatėme naujų stendų, taip pat šalia vieno iš parko kadagynų ant marių kranto įrengėme lieptelį atvykstantiesiems laivu“, – atliktus darbus vardijo R.Mikitiejeva.
„Tas bilietas iš tiesų naudingas ir jeigu žmonės supras, kad finansiškai prisidėti reikia, manau, tai smarkiai mums padėtų ir pagerintų esamą situaciją“, – įsitikinusi Kauno marių regioninio parko atstovė. Ji pažymėjo, jog kai kurie lankytojai minėto bilieto prasmės nesupranta, nes mano, kad viskuo turi pasirūpinti valstybė.
Aukojančių vis daugiau
Kaune gyvenančiam 26 m. fotografui Elijui aiškinti lankytojų bilietų naudos parkams nereikia. Jis teigia sveikinantis tokią iniciatyvą ir lankydamasis tiek Kauno marių, tiek kituose šalies regioniniuose parkuose visuomet įsigyjantis eurą kainuojantį bilietą.
„Jeigu esi sąmoningas lankytojas ir supranti, kad be regioninių parkų gražiausi Lietuvos kampeliai būtų arba nušnerkšti, arba apstatyti prabangiomis vilomis, norisi prie jų išlaikymo prisidėti bent keliais eurais. Juk tie tavo paaukoti pinigai bus investuojami į infrastruktūrą ir ja naudosiesi pats. Tiesa, šiek tiek trūksta informacijos apie šiuos bilietus ir kodėl jie svarbūs“, – sakė Elijus. Pašnekovas pridūrė, kad būtent naujos infrastruktūros stoka labiausiai juntama šalia Kauno marių išsidėsčiusiame regioniniame parke.
Iš viso 2016 m. 32-juose Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose buvo įsigyta apie 300 tūkst.lankytojų bilietų.
Vienkartinio lankytojo bilieto kaina – 1 Eur, mėnesinio – 5 Eur. Taip pat yra galimybė įsigyti metinius ir šeimos lankytojų bilietus. Nuo šių metų balandžio paaukoti norimam regioniniam parkui galima ir trumpąja žinute. Tereikia parašyti konkretaus parko trumpinį ir išsiųsti numeriu 1860. Prisidėti prie Kauno marių regioninio parko aplinkos tvarkymo ir puoselėjimo galima surinkus trumpinį KMRP.
