Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) žengė dar vieną žingsnį siekdamas išsaugoti savo vardą ir universiteto nepriklausomybę – pasirašė integracijos sutartį su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU). VDU Tarybos pirmininkas bei Atkuriamojo Senato narys, Prezidentas Valdas Adamkus tikisi, kad šis sprendimas iš tiesų padės sustiprinti studijų ir mokslo potencialą.
Dainoras LUKAS SK žurnalistas
Anot V.Adamkaus, švietimo sistemai seniai reikia reformos, todėl, artėjant Lietuvos valstybingumo ir Vytauto Didžiojo universiteto šimtmečiams, pagaliau turime pasiryžti pokyčiams. Jis pažymi, kad būtent Lietuvos universiteto, vėliau pervadinto Vytauto Didžiojo universitetu, įkūrimas 1922 m. tapo katalizatoriumi ir įkvėpė jauną valstybę siekti naujovių.
„Vos per 22 m., neturėdamas jokio tvirto pagrindo, Kaunas tapo modernios kultūros židiniu: buvo išplėtotas Europos didiesiems miestams nenusileidžiantis urbanistinis kraštovaizdis, kuriamos mokslo įstaigos, virė kultūrinis gyvenimas. Viso to nebūtų buvę galima pasiekti be vieninteliame tuo metu Lietuvos universitete bręstančios jaunosios kartos, būtent ji ėmėsi kūrybinio darbo“, – sakė V.Adamkus.
Jis taip pat pažymėjo, kad VDU atkūrimas buvo būtinas žingsnis ne tik pačiam universitetui, bet ir Lietuvai, kad ji pajustų sąlytį su Vakaruose kuriančiais išeiviais. VDU buvo atkurtas 1989-aisiais, Atgimimo laikotarpiu.
– VDU žengia į naują etapą. Ar tikrai universitetui būtina su kuo nors jungtis? Ką pakeis, kokias problemas išspręs VDU ir Edukologijos universiteto jungtis? 
Jau daug metų neduoda ramybės šie klausimai. Lietuvoje turime kone 30 universitetų, jų pajėgos išsklaidytos, kyla finansavimo ir aukštųjų mokyklų išsilaikymo problemų. Visa tai daro įtaką ir universitetų, jų mokymo lygiui. Todėl prieita prie sutarimo, kad reikia konsoliduotis.
Apie tai kalbėta jau kokius trejus metus, VDU ir LEU anksčiau irgi svarstė šį klausimą. Šiuo metu, kai studentų skaičius mažėja, pinigų tikrai nedaugėja, o mokslo lygį reikia išlaikyti, būtina ieškoti būdų, kaip sustiprinti išsklaidytą aukštųjų mokyklų tinklą.
Minėtų svarstymų rezultatas – VDU ir LEU sutartis. Tai yra įsipareigojimas gerinti universitetinio aukštojo mokslo kokybę. Konsolidavę pajėgas mes galime rengti aukštesnio lygio specialistus. Privalome siekti tolesnės aukštojo mokslo raidos. Šis žingsnis, integracija padės sustiprinti mokslo ir studijų potencialą.
– VDU visada pabrėžė norą išsaugoti istorinį pavadinimą ir savarankiškumą. Susitarimas su LEU tai ir garantuoja, tačiau kitas sutarties partneris praranda savastį?
Nenorėta likviduoti humanitarinių mokslų universiteto, todėl buvo pasirinkta kitokia forma. LEU taps akademija, veikiančia VDU aprėptyje. Akademija nieko nepraranda, tik konsoliduoja savo pajėgumus, galbūt pritrauks naujų pedagogų. Aš nematau problemos. Be to, akademija nėra fakultetas. Edukologijos akademija turės savo atstovą Lietuvos mokslo taryboje, kaip ir universitetas.
– Pagal išsilavinimą esate inžinierius. Juos rengia Kauno technologijos universitetas. Kaip vertinate KTU siekius prisijungti kitus universitetus?
Mano supratimu, KTU yra pasiekęs aukštą lygį, subūręs stiprų dėstytojų kolektyvą. KTU ir turi likti pagrindinė mūsų technologų bei inžinierių rengimo vieta. Atvirai sakau: nežinau, kokias reformas KTU bando įgyvendinti. Bet manau, kad Kaune ši institucija turi būti nepajudinama.
– Kalbant apie lėšas universitetams, diskutuojama ir apie tai, kad dalis studentų po studijų išvyksta darbo ieškoti į užsienį, negrįžta į Lietuvą. Tai nuostolis šaliai. Ką būtų galima padaryti, kad sumažėtų jaunų, išsilavinusių žmonių emigracija?
Šis skaudus klausimas mane nuolat jaudina, nes Lietuva praranda daug jaunų žmonių, kurie galėtų pasireikšti mūsų valstybėje. Reikia ieškoti kelio, kad tie talentingi žmones, kurie jau universitetuose kuria išradimus ir atkreipia į save viso mokslo pasaulio dėmesį, liktų čia.
Mane žavi jaunų žmonių entuziazmas, idėjos. Štai neseniai pristatytas mūsų jaunimo skaitmeninėje erdvėje sukurtas didelis projektas – fabrikas, kurio tikrasis atėjimas į Lietuvą galėtų sukurti tūkstančius darbo vietų. (Turimas galvoje kompiuterinių žaidimų entuziastų „Minecraft“ žaidimo aplinkoje sukurtas „Tesla“ – virtualus elektromobilių elektros elementų gigafabrikas. Lietuva bando pritraukti JAV bendrovę statyti fabriką mūsų šalyje – aut. pastaba).
Jei galėtume sudominti pasaulio naujųjų technologijų pramonę tokiems projektams rinktis mūsų šalį, mūsų jauni profesionalai nepaliktų Lietuvos.
– Kita šalies problema – mažėjantys miesteliai ir specialistų trūkumas juose. Net sklando idėja absolventus priverstinai paskirti dirbti į provinciją, taip neva būtų išspręstas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas mažuose miestuose. 
Tai nėra idealus variantas, ne visose srityse galima tokį metodą pritaikyti. Bet turime pripažinti, kad problema egzistuoja – aukštąsias mokyklas baigęs jaunimas nenori važiuoti dirbti į provinciją, visi ieško patogesnių sąlygų.
Tarp kitko, mažėjanti provincija suteikia galimybę pasireikšti naujiems specialistams, reikia tik atrasti, kaip išnaudoti talentus. Gal ne universitetų, o specialiųjų mokyklų lygmenyje, gal ir įsakmiai, privalomai. Žinoma, čia kalbama apie tuos jaunus žmones, kurie studijuodami gauna valstybės paramą.
Vis dėlto tai sudėtingas klausimas. Vertinant iš moralinės pusės, išsilavinęs jaunimas turėtų prisidėti prie tolesnio švietimo, bet tokios sistemos sukūrimas primintų Sovietų Sąjungą. Todėl aš tikslaus atsakymo neturiu.
Susijungimo chronologija
2015 m. VDU ir LEU pasirašė universitetų klasterio sutartį.
2016 m. planams jungtis pritarė abiejų universitetų senatai ir tarybos.
2016 m. kovą abiejų universitetų integracijos klausimas palankiai įvertintas Vyriausybės Strateginio planavimo komitete, gautas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pritarimas.
2016 m. gegužę parengtas jungtinis VDU ir LEU mokslininkų pedagogų rengimo koncepcijos projektas.
2016 m. birželį parengtas VDU ir LEU jungimosi projektas ir veiksmų planas.
2017 m. vasario 6 d. pasirašyta dviejų universitetų integracijos sutartis.
Dabar laukiama, ar Seimas patvirtins universitetų jungimąsi.
Kaip keisis pavadinimas?
VDU pavadinimas nesikeis. Lietuvos edukologijos universitetas taps VDU Edukologijos akademija, kuri toliau rengs mokytojus.
VDU istorija
1920 m. Lietuvoje įkurta pirmoji aukštoji mokykla – sausio 27 d. dabartiniame Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate (Gimnazijos g. 3) iškilmingai atidaryti Aukštieji kursai.
1922 m. vasario 16 d. Aukštųjų kursų pagrindu Kaune įkurtas Lietuvos universitetas.
1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktį, universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.
1940 m. pradžioje iš Kauno į sostinę buvo perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetai, o rudenį – ir Matematikos gamtos fakultetas. Kaune liko Technikos, Medicinos ir Teologijos-filosofijos fakultetai.
1940 m. rugpjūčio 21 d. VDU buvo pavadintas Kauno universitetu, prievarta uždarytos beveik visos studentų organizacijos, prasidėjo akademinės bendruomenės represijos, o Teologijos-filosofijos fakultetas panaikintas.
1943 m. kovą, kaip ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, Kauno universitete studijos buvo nutrauktos, o didžiąją dalį patalpų užėmė nacių kariuomenė, tačiau universiteto veikla nenutrūko.
1944 m. spalio 23 d., sovietams vėl okupavus Lietuvą, įvyko iškilmingas universiteto atkūrimo posėdis. Jam buvo suteiktas naujas vardas – Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas. Jame veikė Statybos, Technologijos, Medicinos ir Istorijos-filologijos fakultetai.
1950 m. spalio 31 d. VDU uždarytas sovietų valdžios sprendimu. Kauno valstybinis universitetas reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą (KPI, dabar – KTU), o jo Medicinos fakultetas – į Kauno medicinos institutą (dabar – LSMU).
1989 m. balandžio 28 d. bendromis Lietuvos ir išeivijos lietuvių mokslininkų pastangomis VDU atkurtas.
Ramūno Guigos,
VDU archyvo nuotraukos
