Patiems užsiauginti savų vaisių ir daržovių tampa kaip niekad aktualu. Jei to nedarėte anksčiau, šiemet – pats laikas pabandyti. Užsiauginti keletą lapinių daržovių ir prieskonių yra naudinga sveikatai ir įmanoma net gyvenant mieste.
Kristina LABANAUSKIENĖ SK žurnalistė
Jei turite kelis arus žemės, skirkite vietos nors vienai daržovių lysvei. Jei neturite, važiuokite į svečius pas draugus ar senelius – gal jie sutiks pasidalyti daržo plotu. Na, o kol kas susiplanuokite, kaip ir ką galite užsiauginti patys.
Pradėkite nuo lysvės paruošimo
Planuojamai savo daržo lysvei parinkite geriausią vietą. Ji turi būti apsaugota nuo šiaurės vėjų, neužstota medžių, ne per šlapia. Lysvę formuokite nuo šiaurės link pietinės pusės arba nuo šiaurės rytų link pietvakarių. Geriausią derlių užauginsite, jei lysvė bus lygi ar turės nedidelį nuolydį į pietus ar pietvakarius. Taip augalai gaus daugiausia saulės šviesos ir šilumos, lygiai sudygs. Jei lysvę darysite ant šlaito, geriausiai tinka pietinė ar pietrytinė pusė. Šiauriniame šlaite augalai neužaugs.
Dauguma sodininkų žino, koks dirvožemis vyrauja darže – lengvas, sunkus, šarminis ar rūgštinis. Tai atpažįstama ir pagal aplink augančius laukinius augalus. Daržovėms labiausiai tinka vidutinio sunkumo dirva – priesmėlis ir priemolis. Priesmėlis yra mažiau derlingas, todėl reikėtų dažniau tręšti organinėmis trąšomis. Priemolis – derlingesnis, tačiau pavasarį jis vėliau išdžiūsta ir įšyla, todėl ankstyvosios daržovės užauga vėliau. Norint priemolyje sulaukti ankstyvo derliaus, reikia dar rudenį įrengti pakeltas lysves.
Daržovėms augti svarbus dirvožemio rūgštingumas. Išsiaiškinti dirvos reakciją (arba pH) galima paėmus saujelę žemių ir apipylus nedideliu kiekiu acto. Jei apipiltos žemės pradės virti, atsiras smulkių burbuliukų, – dirvožemio rūgštingumas normalus. Jei apipiltos žemės niekaip nereaguoja, dirva per rūgšti ir daržovėms netinkama. Sumažinti dirvožemio rūgštingumą galima į lysvę pilant gesintų kalkių likus ne mažiau kaip 2–3 savaitėms iki sėjos. 2–5 kg kalkių užtenka 10 kv. m ploto sklypui. Ne visos daržovės jautrios dirvos rūgštingumui. Ypač jautrūs: burokėliai, svogūnai, česnakai, salotos, špinatai, gūžiniai ir žiediniai kopūstai.
Kas ką mėgsta
Kad daržovės normaliai augtų ir derėtų, svarbiausi yra penki veiksniai: temperatūra, drėgmė, šviesa, oras ir maisto medžiagos. Optimalus jų santykis duoda norimų rezultatų, tačiau nėra vienos formulės, padedančios sulaukti gero derliaus. Skirtingos daržovės mėgsta skirtingą temperatūrą. Pagal tai jos grupuojamos į atsparias šalnoms ir šilumamėges.
Atsparios šalnoms pradeda dygti esant +2 °C temperatūrai, tačiau geriausiai dygsta esant +18–20 °C, o auga +12–15 °C. Tokie augalai pakenčia trumpas ir nedideles šalnas. Šiai grupei priklauso: morkos, kopūstai, griežčiai, ropės, ridikėliai, žirniai, laiškiniai česnakai, pastarnokai, pupos, petražolės, ridikai, salotos, špinatai, žieminiai svogūnai ir t. t.
Šilumamėgės daržovės pradeda dygti esant ne žemesnei kaip +12–15 °C temperatūrai, joms optimali +25–30 °C temperatūra. Šiai grupei priskirtini: agurkai, baklažanai, pupelės, arbūzai, paprikos, melionai.
Burokėliai, česnakai, porai ir ropiniai svogūnai užima tarpinę vietą tarp šių dviejų grupių. Skirtingu vystymosi periodu (sėklų dygimas, šaknų augimas, vaisių formavimasis) augalams reikalinga skirtinga temperatūra. Kadangi lauke augantiems augalams sunku reguliuoti temperatūrą, norint, kad daržovės gerai augtų ir derėtų, reikia parinkti tinkamą joms sėjos laiką.
Įvairovė vienoje lysvėje
Jei vietos turite nedaug, vienoje lysvėje įmanoma užsiauginti keletą daržovių ir prieskonių. Daržovės gali būti sodinamos netgi lysvėje su gėlėmis. Pirmiausia skirkite vietos greičiausiai pavasarį užderantiems ridikėliams, salotoms, špinatams. Krapus galite sėti tarpuose tarp kitų daržovių, todėl jiems vieta nebūtina. Palikite kelias eilutes svogūnams – išbandę, kaip jie auga šiais metais, kitais galėsite planuoti užsiauginti jų daugiau. Lysvės gale galima pasodinti po vieną šaknį daugiamečių daržovių, kurios yra tiesiog būtinos virtuvėje: krienų, petražolių ir gelsvių.
Atsiminkite, kai kurios daržovės draugauja, kitos – ne, todėl pasodintos vienos šalia kitų sunkiai auga. Pavyzdžiui, šalia agurkų puikiai dera pupos, pupelės, žirniai, kukurūzai, saulėgrąžos, salotos, svogūnai, česnakai, kopūstai, pankoliai, tačiau visai netinka greta sodinti bulvių, ridikų, ridikėlių. Agurkus ir aguročius geriausia auginti atskiroje lysvėje – jie gana plačiai išsikeroja, todėl užgožia aplinkinius augalus. Kai kurie daržininkai įsigudrina juos auginti ant komposto krūvų – augalai ten gauna daug maisto medžiagų ir dideliais lapais uždengia nepatrauklią vietą darže.
Kai kuriems šilumamėgiams augalams, pavyzdžiui, pomidorams, paprikoms ar baklažanams, geriausias augimo sąlygas sudaro šiltnamis. Ten auginami augalai gauna daug saulės ir duoda gerą derlių. Vis dėlto užsiauginti pomidorų bei paprikų galite ir lauke – prekyboje kasmet pristatomos naujos ligoms atsparios ir šilumai nereiklios veislės, tinkamos augti lauke. Užsiauginkite kelis pomidorų daigus iš veislių, tinkamų auginti lauke, pavyzdžiui, „Marglobe“, „Sibirskij rannij“, „Gold Nugget“, „Tamina“. Kai kurios veislės, tarkime, „Yellow Pearshaped“, yra mažaūgės, dekoratyvios, todėl tinka auginti vazonėliuose balkone ar ant palangės. Saldžiųjų paprikų veislės, augančios lauke: „Turbine“, „Ozarowska“. Ant palangės galite užauginti tokių aitriųjų paprikų: „Cyklon“, „Bengal Naga“.
Planuodami daržovių lysvę, įtraukite ir keletą vaistinių gėlių, pavyzdžiui, medetkų, ramunėlių. Sėklų įterpkite lysvės šonuose ar tarp daržovių. Jos padės natūraliai apsisaugoti nuo įvairių kenkėjų. Visą vasarą žydinčios medetkos ir ramunėlės pritraukia žiedų apdulkintojus vabzdžius ir taip padidina daržovių derlių.
Lapinių augalų įvairovė
Jei esate pradedantis daržininkas, auginkite tai, kas lengviausia, – prieskonines žoleles ir lapines daržoves. Jas lengva auginti, greit užauga, o kai kurios nebijo skynimo ir sparčiai atželia net auginamos ant palangės. Be to, prieskoninės žolelės turi ir gydomųjų savybių – švieži jų lapeliai yra puikūs antioksidantų bei vitaminų šaltiniai. Prieskoniniai augalai gerai auga balkone ar ant saulėtos palangės, tai – petražolės, bazilikai, kalendros, pankoliai, mėtos, raudonėliai, įvairių rūšių čiobreliai, bazilikai, mairūnai ir kiti.
Pastaruoju metu ne mažiau populiarios yra lapinės daržovės. Jos greit sudygsta, joms nereikia daug dirvožemio, kai kurios, pavyzdžiui, pipirinės, auga tiesiog ant vatos ar lignino. Pabandykite auginti lapinius burokėlius „Rhubarb Chard“, „Lucullus“, „Bright Yellow“, kopūstus „Collard“. Daug priežiūros nereikalauja ir daugelis daržinių špinatų, ropės, žirniai, garstyčios, rūgštynės, laiškiniai česnakai ir svogūnai, vaistinės agurklės, gražgarstės. Namų sąlygomis auginkite įvairias salotas, tarkime, „Alanet“, „Lettony“, „Cook“, ir kitas.
