Gruodžio 13 d. „Žalgirio“ arenoje jau penkioliktą kartą garsiausia Lietuvos šokėjų ant ledo pora sukvies pasaulines dailiojo čiuožimo žvaigždes į naują šou „Queen“ simfonija ant ledo“. „Mus žiūrovai čia myli. Tai turbūt viena pagrindinių priežasčių, kodėl tiek metų sėkmingai kuriame šį projektą Lietuvoje“, – sakė Povilas Vanagas, kuris kartu su Margarita Drobiazko buvo trumpam sugrįžęs į Kauną.
DAINORAS LUKAS SK žurnalistas
Pagauti šokėjus Lietuvoje nėra taip paprasta. Čia jie dažniausiai pasirodo tik artėjant kasmetiniams šou. Šį kartą kalbėjomės vieno viešbučio, kuriame Povilas ir Margarita buvo apsistoję, restorane.
– Kiek laiko šį kartą praleisite Kaune?
Povilas: Nedaug. Prieš kelias valandas atvykome, o rytoj jau išskrendame atgal.
– Kodėl taip trumpai?
Margarita: Darbas. Neturime daugiau laiko.
– O kodėl šįsyk atvykote į Kauną?
Margarita: Tam, kad su jumis pabendrautume (juokiasi). Na, ir dėl darbo reikalų. Juk artėja dar vienas mūsų projektas „Liepsnojantis ledas“.
– Ar atvykę į Kauną einate pačiuožinėti?
Margarita: Pačiuožinėti? O kam? Šiaip? Ne, tikrai ne. Ar jūs einate į darbą tiesiog šiaip, kad tiesiog ten pabūtumėte (juokiasi)? Mes ir taip kasdien po kelias valandas praleidžiame ant ledo.
– Jums čiuožimas dabar – tik darbas, o ne malonus laisvalaikis?
Margarita: Tikrai taip.
Povilas: Tai ir malonumas, bet tiesiog šiaip eiti pačiuožinėti… Ne, to nedarome (juokiasi). Nebent kartais ant mūsų užšalusio prūdelio namo Maskvoje kieme.
– Grįžkime prie šou reikalų. Jau 15 m. Lietuvoje rengiate pasirodymus ant ledo. Jie vis dar populiarūs. Kaip manote, kokia paslaptis?
Margarita: Visų pirma, tai kokybiškas produktas. Antra, kasmet jis yra truputį kitoks. Trečia, siūlome šou su pačiūžomis, o Lietuvoje žiemą nedaug renginių, ypač tokios kokybės kaip „Liepsnojantis ledas“, kuriuose būtų čiuožiama ant ledo. Ir žiūrovai mus myli.
Povilas: Man atrodo, kad lemia daug veiksnių. Nuo pat pradžių viskas gerai susiklostė. Publikai patiko pirmas šou, labai šiltai priėmė čiuožėjus. Ir dar svarbus aspektas: šokėjas vienaip čiuožia, kai publika po numerio paploja ir viskas, o visai kitaip, kai žiūrovai emocingai reaguoja į kiekvieną triuką. Kai esame ant ledo, ir per šou, ir per varžybas, gerai jaučiame salės nuotaiką, dėkingumą. Artistai visur tai labai vertina. Lietuvos publikai iš esmės tenka dalis nuopelnų, kad „Liepsnojantis ledas“ toks sėkmingas.
Mūsų šou mėgsta dalyvauti žvaigždės. Jie atvažiuoja ir kalba: kokiame mieste šįkart bus bomba? Kiekvienais metais miestai lenktyniauja: tai Vilniuje geriausiai mus priima, tai Kaune, tai Klaipėdoje. Niekada nežinome, kur publikos nuotaika bus tokia, kad stogą kilnos.
Tai ir yra mūsų sėkmės paslaptis – žiūrovų, ateinančių į mūsų pasirodymus, temperamentas ir meno suvokimas.
– O koks žiūrovų temperamentas Rusijoje?
Margarita: Ten irgi gera publika. Bet skirtinguose miestuose ji nevienoda. Rusijoje dailiojo čiuožimo tradicijos ilgaamžės, žmonės nuolat mato čiuožimo varžybas. Atsimenu, per pirmuosius šou Lietuvoje žiūrovai ėjo pažiūrėti, ar mes tikrai čiuožiame ant tikro ledo. Jie negalėjo tuo patikėti.
Povilas: Ypač kai šou vykdavo Kauno sporto halėje.
Margarita: Žmonės nebuvo tikri, kad į Lietuvą atvyks tikros čiuožimo žvaigždės. Kaip tai gali būti? Ar jie neturi daugiau kur važiuoti? Rusijoje tokie šou įprasti, turime daug čiuožėjų, daug čempionų, daug čiuožyklų, todėl ažiotažo nekyla. Pirmieji renginiai Lietuvoje sukėlė neįtikėtiną bumą.
Povilas: Tas bumas jau tęsiasi 15 metų. Labai reta, kad taip ilgai egzistuotų šou.
– Ar po tiek metų nekankina klausimas: ką dar galime sugalvoti?
Povilas: Tai tikra kūrybinė kančia.
Margarita: Ne tik dabar, kasmet apie tai svarstome. Jau ir antrais metais sukome galvą, ką kitąmet parodyti.
Povilas: Niekada nebandėme tik dviese būti prodiuseriai ir kitų neprisileisti. Vis pakviečiame į pagalbą garsius statytojus, kurie pasiūlo idėjų. Dabar dar nežinome, koks šou bus 2017 metais.
– Kodėl šiemet pasirinkote „Queen“ muziką?
Povilas: Reikėtų paieškoti žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie šią grupę ir nesuprastų, kad čia kalbama ne apie Anglijos karalienę. Seniai svajojome apie projektą, kuriame derėtų šokiai, orkestras, opera, gyva muzika ir dainavimas. Ilgai manėme, kad tai ir liks svajonė. Tačiau ryžomės. Patys matėme, kaip tai atrodė kitose šalyse. Panašaus formato grandioziniai pasirodymai iki šiol surengti tik Italijoje, Šveicarijoje ir Rusijoje.
– Ar pasikeičia renginys, kai prisijungia orkestras, dainininkai?
Povilas: Viskas kardinaliai keičiasi. Yra didžiulis skirtumas, kai gyvai groja simfoninis orkestras ir dainuoja estrados žvaigždės ar kai paleidžiamas įrašas. Gali būti, kad kam nors iš žiūrovų „Queen“ nepatinka. Todėl visos žvaigždės šoks vieną šokį pagal „Queen“ muziką, o kitą pagal savo pasirinktą. Vadinasi, pusė muzikos bus labai įvairi, ne „Queen“.
– Papasakojote, tad nebeklausiu, kuo skiriasi žiūrovai Kaune ir Rusijoje.
Povilas: Oho, skamba kietai – Kaune ir Rusijoje (juokiasi)! Viskas normaliai. Aš irgi juk iš Kauno. Geriau lyginti žiūrovus Kaune ir visame pasaulyje (juokiasi).
– Pakeiskime temą. Esate susituokę 16 m., o kartu – jau 30 metų.
Margarita: Ne, ne, 30 m. mes kartu negyvename. Tiek metų mes čiuožiame kartu. Kai čiuožėme, kartu negyvenome (juokiasi).
Povilas: Na, gyvenome tame pačiame mieste, tame pačiame viešbutyje.
– Šiaip ar taip, 16 m. – nemažai. Ar radote laimingos santuokos receptą?
– Povilas: Reikėjo tam tikru laiku atvykti į Maskvą, ateiti į čiuožyklą ir rasti ten čiuožiančią tokią gražią mergaitę, o paskui kad su ja atsitiktinai pastatytų į porą…
Margarita: Jei aš žinočiau tą receptą, užpatentuočiau ir brangiai pardavinėčiau (šypsosi).
Povilas: Kiekviena šeima individuali, kas tinka vieniems, gali visiškai netikti kitiems. Ne kiekvienas gali su savo žmona būti kartu 24 val. per parą.
– Taip, kai kuriems tai skausminga kančia.
Povilas: Skausminga? O mums nieko. Štai džiaugiamės vienas kitu. Vis dar. Netgi šypsomės, kai vienas kitą pamatome.
Margarita: Šypsomės (klausiamai žvelgia į Povilą)?
– Kartą Margarita sakė, kad pavydas buvo jūsų santuokos priežastis.
Povilas: Tai buvo viena priežasčių. Apimtas pavydo supratau, ką jaučiu Ritai. Iš pradžių nesusigaudžiau. Ji juk nebuvo mano mergina, o aš jos pavydėjau kiekvienam. Tai siaubas, nenormalu. Vėliau suvokiau, kodėl taip yra.
Margarita: Pirmiausia pajautei pavydą, o paskui meilę.
Povilas: Ne, juk pavydas negalėjo gimti prieš atsirandant meilei. Juk turi būti kažkoks jausmas, kad patirtum pavydą.
– Ar pamenate tą momentą, kai Šveicarijoje čiuožykloje prisipažinote mylįs Margaritą?
Povilas: Tai buvo persirengimo kambaryje. Kai myli, ateina prisipažinimo momentas, nesirenki, kur esi. Kai pramušė, tai pramušė. Kaip fontanas išsiveržė. Tik nelabai romantiškai atrodė. Nenorėjau, kad tai vyktų drabužinėje su visais ten tvyrančiais kvapais. Geriau kur nors kalnuose, prie jūros…
Margarita: Vis dėlto tai nutiko Šveicarijoje.
– Ar buvo baisu prisipažinti mylint?
Povilas: Turbūt kiekvienam panašiai būna.
Margarita: Oi, oi, kas gi čia baisaus? Tai įvyko 1998-aisiais, tada tu mane jau 9 m. pažinojai.
Povilas: Aišku, buvo baisu. Juk nedažnai žmogus prisipažįsta mylintis.
Margarita: Baik, aš savo katei kasdien sakau, kad labai ją myliu.
– Katė nieko neatsako. O ką jūs tada atsakėte Povilui?
Margarita: Mano reakcija buvo kaip katės. Žiūrėjau į jį nustebusi. Nesitikėjau to, nebuvo jokių užuominų, kad taip gali įvykti.
Povilas: Aš gi karštas lietuvių vyrukas (juokiasi).
Margarita: Tai jau tikrai (juokiasi). Po 9 m. pažinties nusprendė prabilti.
– Kiekviena pora patiria sunkių momentų. Ar dažnai jums taip atsitinka?
Povilas: (Kelias sekundes pamąstęs.) Nėra poros, kuriai viskas būna gerai visada, kuriai nekyla minčių apie išsiskyrimą.
Margarita: O kodėl man apie tai nesakei? Būčiau bent proga pasinaudojusi (juokiasi).
– Prieš kelerius metus Rusijos bulvarinė spauda jau buvo jus išskyrusi. Pykote ant žurnalistų. Bet juk skaitytojams įprasta skaityti apie žinomų žmonių skyrybas.
Margarita: Kodėl sakoma, kad tik žvaigždės skiriasi? Tai visiems atsitinka. Tarp mano pažįstamų turbūt apie 70 proc. išsiskyrę. Tiesiog apie žvaigždes rašo. Ko tik apie jas nerašo…
– Ar jus įžeidė tie straipsniai?
Margarita: Povilas dar nenusprendė, su kuria savo partnere susituokti. Tiek apie jo meiles prirašyta… Jam reikia tik išsirinkti.
Povilas: Bulvarinės spaudos stengiamės neskaityti ir nereaguoti į ją.
Margarita: Rusijoje spauda, žurnalai ragina žinomus žmones papasakoti ką nors įdomaus. Net pasiūlo pinigų, kad ką nors sugalvotų. Ir daug kas sugalvoja. Tai leidžia užsidirbti ir parduoti žurnalą. Kai kurioms garsenybėms nerūpi reputacija.
– Ar jums kada siūlė pinigų už išgalvotą istoriją?
Margarita: Buvo atvejis, kai siūlė reklaminį straipsnį, bet prašė sukurti ką nors pikantiška. Pasakiau, kad neįdomu.
– Esate iš tų porų, kurios mano, kad niekada nesiskirs?
Povilas: Apie tai galima svajoti.
Margarita: Žmogus nežino, kas bus rytoj, kaip jis gali numatyti visą savo gyvenimą? Mes norėtume, kad taip būtų. Bet visko atsitinka. Juk kai tuokiamasi, nė vienas negalvoja, kad išsiskirs.
Povilas: Ko atsidusote? Ne taip atsakėme? Bet kokiu atveju jūsų ketinimai buvo geri.
– O koks žurnalistų klausimas labiausiai atsibodęs?
Margarita: Milijonus kartų Povilo klausta: kaip jūs atvažiavote į Maskvą ir tapote pora su Margarita…
Povilas: Atrodo, jau tiek sykių apie tai rašyta, kam dar klausti? Bet tenka susitaikyti ir atsakinėti. Lietuvoje irgi anksčiau klausinėjo. Aš pats negaliu atsakyti į šį klausimą. Likimas, ne kitaip. Atsitiktinumų nėra.
– Rusijoje ypač išpopuliarėjote po šou „Ledynmetis“. Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas?
Povilas: Viskas pasikeitė. Atvažiuoji su žiguliuku, o išvažiuoji su „Bentley“. Po kiekvienos laidos (juokiasi).
Margarita: Mes turėjome visiškai persiorientuoti. Iki tol daug dirbome Prancūzijoje, Japonijoje, JAV ir gyvenimo planus pagal tai rikiavome. Ketinome gyventi Amerikoje. Po „Ledynmečio“ beveik visas mūsų darbas yra Rusijoje. Nebeliko prasmės kur nors važiuoti, nes čia daug erdvės kūrybai. Įprastai šokėjai ant ledo neturi nuolatinės darbo vietos. O mes dabar bendradarbiaujame su prodiuserių kompanija, kuri parūpina darbo visiems metams. Taip beprecedentis atvejis tarp elito šokėjų.
Povilas: Ilja Averbuchas surinko puikią komandą, šou dalyvių sudėtis nesikeičia. Jau dešimt metų važiuojame ta pačia sudėtimi. Sunku įsivaizduoti, kad į Lietuvą 10 m. atvyktų tie patys čiuožėjai. Tiesa, Filipas Kirkorovas vis tas pats atvažiuoja… Mes per darbą, kūrybą, bendradarbiaudami su Ilja, gauname tai, ko vargu ar dar kur nors pasaulyje galėtume rasti. Jis talentingas, darbštus, įdeda širdį.
– Šou vis dar tęsiasi?
Povilas: Vėl prasidėjo. Jis trunka 4 mėnesius, o paskui pertrauka. Šį kartą pertrauka užsitęsė 1,5 metų. TV projektas „Ledynmetis“ nėra vienintelis. Dalyvaujame spektakliuose vaikams ir suaugusiesiems, miuzikluose, gastrolių turuose.
– Kada vėl būsite Kaune?
Povilas: Garantuoju, kad būsime gruodžio 13 d. „Žalgirio“ arenoje. Ne, gruodžio 12 d. turėsime repeticiją.
– Beje, esate pasakoję, kad Vilniuje įsigijote butą. Jį dar turite?
Povilas: Tebeturime, nuomojame. Tuomet, 2004 m., rimtai planavome jame gyventi. Aplinkybės viską pakoregavo.
– Nepardavėte. Gal tai reiškia, jog kada nors kils mintis grįžti į Lietuvą?
Povilas: Tokia mintis širdyje visada yra. Bet reikia palankių aplinkybių. Mūsų profesijos žmonės gyvena ten, kur yra darbo. Dabar patenkinti darbu Rusijoje. Kur būsime rytoj – nežinau.
– Paskutinis klausimas. Povilai, kaip atvažiavote į Maskvą?
Povilas: Traukiniu (juokiasi).
Ramūno Guigos,
asmeninio archyvo nuotraukos
