Graikijoje Europos šotokan karatė čempionate Rūta Zigmantavičiūtė antrą kartą pasidabino bronzos medaliu, tik šįkart jis kur kas brangesnis, nes iškovotas asmeninėje įskaitoje.
„Karatė DO“ klubo nuotr. Iš Europos šotokan karatė čempionato Graikijoje panevėžietė Rūta Zigmantavičiūtė (dešinėje) ir vilnietė Nomeda Tvaskaitė grįžo pasidabinusios bronzos medaliais.
Bronzinės kovos
Graikijoje, Chalkidos mieste vyko 31-tas Europos shotokan karate čempionatas, kuriame dalyvavo per 500 sportininkų iš 24 šalių. Lietuvai iš viso atstovavo 11 sportininkų ir iškovojo 2 bronzos medalius, iš kurių vienas atkeliavo į Panevėžį.
Rinktinės sudėtyje kovojo trys klubo „Alfa“ trenerio Alfonso Valuntonio sportininkai. Jaunučių grupėje – Eglė Duobaitė, jaunių gretose – Rūta Zigmantavičiūtė, o suaugusiųjų – Karolis Čiurta.
Geriausiai sekėsi Rūtai Zigmantavičiūtei, kuri kumitė rungtyje įveikė vengrę, rusę, lenkę ir pateko į pusfinalį, kuriame susitiko su kita Rusijos sportininke. Nors Rūta pirma pelnė tašką, tačiau rusė sugebėjo atsigriebti ir laimėti kovą rezultatu 2:1. Rūtai atiteko bronzos medalis. Dar vienas bronzos medalis toje pačioje kategorijoje atiteko kitai lietuvei vilnietei Nomedai Tvaskaitei, kuri taip pat pusfinalyje nusileido Rusijos atstovei. Šįkart rusų sportininkių barjeras neįveiktas.
Jaunučių grupėje gerai pasirodė Eglė Duobaitė kata rungtyje. Atrankoje įveikusi Serbijos ir Graikijos atstoves, panevėžietė pateko į kata pusfinalio aštuntuką ir kovojo dėl patekimo į finalinį ketvertą. Tačiau startinė įtampa neleido pakankamai susikoncentruoti ir užimti aukštos pozicijos. Galutinėje įskaitoje Eglė liko aštunta.
Suaugusių grupėje puikiai startavo Karolis Čiurta. Pirmoje kovoje Karolis 2:0 įveikė Danijos sportininką. Antroje akistatoje panevėžietis pirmasis buvo atlikęs veiksmą, tačiau minimalia persvara pralaimėjo sportininkui iš Šveicarijos.
Čempionate daugiausiai medalių iškovojo stipri ir gausiausią rinktinę subūrusi Rusija, antra – Lenkija, treti – Vokietijos, ketvirti liko Anglijos sportininkai. Lietuva su dviem bronzos medaliais liko 13 vietoje.
Varžybose teisėjavo tarptautinės kategorijos teisėjas panevėžietis Alfonsas Valuntonis.
Apie medalį nesvajojo
J. Miltinio gimnazijos 11-okė prieš Europos pirmenybes didelių lūkesčių neturėjo, tiesiog džiaugėsi šansu dalyvauti aukšto lygio varžybose. „Norėjau parodyti tai, ką galiu geriausiai, nebuvo minčių apie konkrečias vietas ar medalius. Pusfinalyje su ruse kovojome lygiai, tik per pratęsimą jai nusišypsojo sėkmė.
Gal tuo momentu pritrūko man staigumo. Mokausi iš savo klaidų ir tikiuosi ateityje geriau sukovoti“, – apie lemiamą akistatą kalbėjo R. Zigmantavičiūtė. Europos čempionato bronzos medalis Rūtai – ne naujiena. Pernai ji trečiąją vietą kartu su komandos draugėmis iškovojo rinktinių įskaitoje. Šiemet panevėžietė medaliu pasipuošė individualioje įskaitoje.
„Man patinka šotokan karatė, treneris moka motyvuoti, įtraukti. Suderinti su mokslais kartais būna sunku, bet kai nori, gali viską padaryti. O noro tiek mokslams, tiek karatė turiu pakankamai“, – šypsojosi R. Zigmantavičiūtė. Per savaitę – trys treniruotės ir, jei reikia, yra galimybė papildomai dažniau užsukti į sporto salę ir stprinti savo silpnąsias vietas. „Tobulumui nėra ribų ir visada gali atrasti vietų, ką galėtum geriau padaryti ir kur sustiprėti, tą ir stengiuosi daryti“, – pridūrė Europos čempionato jaunių įskaitos prizininkė.
Sugrįžusi iš Graikijos šią savaitę mergina sulaukė sveikinimų iš bendraklasių, mokytojų. „Visada smagu kai pastebi ir įvertina. Jaučiu palaikymą, o tai tikrai motyvuoja“, – šypsojosi Rūta. Keliaudama į varžybas Rūta spėja trumpam susipažinti su naujai aplankytomis šalimis. Ne išimtis ir Graikija: po čempionato liko laisvų dienų, rinktinė spėjo aplankyti sostinę Atėnus ir susipažinti su istoriniu miestu.
Artimiausiuose sportininkės planuose – šią žiemą po Naujųjų vyksiantis Lietuvos čempionatas ir Baltijos šalių klubų taurės varžybos.
Į treniruotes atvedė mama
Galbūt visų pergalių nebūtų, jei ne mama Aušra. Būtent ji, paraginta draugės, kone prieš dešimt metų dukrą nuvedė į pirmąją šotokan karatė treniruotę. „Norėjau, kad dukra įgytų tvirtumo, savarankiškumo ir pasitikėjimo savo jėgomis, o šotokan karatė rekomendavo viena bičiulė. Nebuvo minčių apie sportines aukštumas, o dabar namuose sunku rasti vietos naujoms taurėms ir medaliams“, – šypsojosi Rūtos mama Aušra. Anot jos, daugelis klaidingai supranta šią karatė discipliną: susižeisti galima visur, o šotokan karatė kovos veiksmus griežtai reglamentuoja taisyklės, kurios saugo sportininkus nuo traumų.
„Rūta nesureikšmina savo pergalių, jai svarbiausia – atiduoti visas jėgas, pademonstruoti viską, ką moka ir jaustis viduje gerai, kad viską padarė, ką galėjo geriausiai. O apdovanojimai ir užimtos pozicijos – antrame plane“, – apie dukrą kalbėjo A. Zigmantavičienė.
Pasak Aušros, pradėjus lankyti karatė, sustiprėjo mergaitės sveikata, o ir dabar sportas yra geras priešnuodis nuo įvairių ligų. „Kad ir kokio amžiaus būtų vaikas, jis visada turi turėti savo nuomonę. Rūtos klausiau, ar ji nori lankyti, ar jai patinka? Per dešimt metų neteko išgirsti, kad Rūta norėtų palikti šotokan karatė“, – teigė A. Zigmantavičienė.
„Atvirai pasakius, adrenalino gyvai kažkur čempionatuose stebint Rūtos kovas tikrai netrūksta, tenka pasinervinti. Gal iš šalies atrodo, kad sėdime ramūs, bet viduje viršų ima jaudulys. Sportas yra sportas, prieš varžybas specialaus palinkėjimo neturime, svarbiausia, kad išvengtų traumų“, – teigė tėtis Dainius. „O po pergalių Rūta mėgsta pasilepinti skaniu kebabu, juk kam gi jie nepatinka“, – šypsojosi D. Zigmantavičius.
Iš kairės: panevėžiečiai Rūta Zigmantavičiūtė, treneris Alfonsas Valuntonis, Eglė Duobaitė ir Karolis Čiutra.
A. Valuntonio nuor.
Linas JOCIUS
