Lietuviški taupymo ypatumai

Taupumo sąvoka lietuviui tikrai nėra svetima, tik ne visiems prieinama – kam dėl per mažų atlyginimų, o kam dėl įgūdžių stokos.

Per porą pastarųjų metų lietuviai pradėjo aktyviau galvoti apie gyvenimą sulaukus pensijos. Nors stebimas ir didesnis noras taupyti pinigus grynaisiais namuose.

Susirūpinome ateitimi

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad dvi svarbiausios priežastys, dėl kurių lietuviai, latviai ir estai dalį savo pajamų atideda ateičiai, yra pasirengimas nenumatytiems gyvenimo įvykiams ir planuojamas didelės vertės pirkinys. Tokiam pirkiniui šiuo metu pinigus kaupia beveik kas antras lietuvis ir kas trečias latvis bei estas.
Finansų instituto vadovės Odetos Bložienės teigimu, žmonės nori turėti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams. Pavyzdžiui, netekus darbo ar susirgus. Netaupant didesnių pirkinių įsigyti greičiausiai irgi nepavyktų.
Aktyviau Baltijos šalių gyventojai ėmė rūpintis ir asmeniniais finansais, kurie bus reikalingi išėjus į pensiją. Pasak O. Bložienės, papildomai pensiją kaupiančių gyventojų Lietuvoje ir Latvijoje per porą metų beveik padvigubėjo. Šiuo metu pensijai kaupia 27 proc. lietuvių ir 37 proc. latvių. Estijoje pensijai atsideda 20 proc. gyventojų.
Tiesa, estai, palyginti su latviais ir lietuviais, dažniausiai pinigų atideda vaikų ateičiai. Šioje šalyje 25 proc. apklaustųjų taupo vaikų studijoms, pirmajam būstui ar kitoms reikmėms. Lietuvoje ir Latvijoje tokių – atitinkamai 19 ir 17 proc.
„Lietuvoje vaikai irgi nėra paskutinėje vietoje, – O. Bložienė patikina, jog tradicija tėvams mokėti už atžalų studijas, ilgai juos išlaikyti niekur nedingo. – Tačiau, atrodo, kad senatvė, pensijų sistema arba pensijų dydis Lietuvoje priverčia žmones kur kas dažniau galvoti apie pensiją nei apie vaikų ateitį ir taupymą vaikams.“
Kodėl per porą metų įvyko toks pokytis, sunku pasakyti. Aktyvesnis kaupimas pensijai, ekspertės manymu, gali būti susijęs su pensijų dydžiu, senstančia visuomene ir jaunų, dirbančių žmonių skaičiaus mažėjimu. „Šis klausimas dabar gana dažnai eskaluojamas visuomenėje. Turbūt kaip ir visų kitų Vakarų šalių, Lietuvoje senstanti visuomenė, mažėjantis gimstamumas kuo toliau, tuo darosi opesnis. Manau, kad ta informacija ir besikeičianti situacija priverčia žmones galvoti apie gyvenimą pensijoje“, – spėja O. Bložienė.
Jos teigimu, dabartinė pensijų sistema greičiausiai neužtikrins ganėtinai geros gyvenimo kokybės, tad sukauptos asmeninės santaupos atliks labai didelį vaidmenį tuo laiku.

Noras turėti šalia

Pasak O. Bložienės, latviai, apklausos duomenimis, išsiskyrė tuo, kad dažniau nei kaimynai santaupas kaupia namuose. Turintys tokių santaupų grynaisiais nurodė 26 proc. artimiausių kaimynų (lietuvių buvo 20 proc., estų – 13 proc.).
„Noras pinigus pačiupinėti ir turėti šalia savęs vis dar labai didelis, – pripažino pašnekovė. – Tai siečiau su saugumo poreikiu. Saugumas jaučiant savo santaupas susijęs ir su pastarųjų metų finansų sektoriaus kelių bankų bankrotais. Tas išskirtinumas dar juntamas.“
Apklausų duomenimis, Baltijos šalių gyventojai asmeninėje banko sąskaitoje dažniausiai yra sukaupę ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Nors, O. Bložienės teigimu, rekomenduojama turėti bent trijų–šešių mėnesių darbo užmokesčio dydžio neliečiamas atsargas, kurios būtų naudojamos susidūrus su finansiniais sunkumais.
Optimaliausia, kai žmogus kas mėnesį atideda nuo 10 proc. savo atlyginimo.
Kaip paaiškėjo, daugiau nei trečdalis santaupas kaupiančių Baltijos šalių gyventojų tai daro reguliariai ir kiekvieną mėnesį atideda numatytą dalį pajamų. Estai, kiek pastebima, elgiasi kiek kitaip: anot O. Bložienės, jie dažniau atideda pinigus, kurie lieka neišleisti mėnesio pabaigoje.
Finansų instituto vadovės manymu, geriau yra atsidėti pinigų, kitaip tariant, susimokėti sau, gavus atlyginimą. Toks taupymo būdas laikomas efektyvesniu.
Tyrimas taip pat rodo, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų gautas neplanuotas pajamas, tokias kaip dovana, susigrąžinta mokesčių permoka ar papildomas uždarbis, linkę atidėti. Tuo mes skiriamės nuo kitų kaimynų. Taip daro 22 proc. apklaustų lietuvių, 8 proc. latvių ir 9 proc. estų.

Netaupome ne visada dėl to, kad neturime

„Dėmesys taupymui išlieka, nors 30 procentų vis dar teigia, kad jie neturi jokių santaupų, – sako O. Bložienė. – Kaip pagrindinę priežastį dažniausiai įvardina, kaip ir prieš porą metų, tai, jog jų pajamos yra nepakankamos, tačiau paklausus, ar visgi galėtų rasti kažkokį rezervą, dar kone pusė pripažįsta, kad pasistengę galėtų atrasti.“
Ekspertės manymu, tam yra keletas priežasčių. Visų pirma, dalies gyventojų pajamos yra tikrai mažos ir namų ūkiai tikrai negali sutaupyti. „Tikrai neturėtume atmesti ir pasakyti, kad pajamos yra pakankamos. Manau, kad Lietuvoje dalis namų ūkių objektyviai tiesiog negali sutaupyti“, – pripažįsta ji.
Kita priežastis – tiesiog pasakoma „mano pajamos yra mažos, todėl negaliu sutaupyti“. Pasak O. Bložienės, toks pasiteisinimas yra ne kartą aptartas net mokslininkų. Psichoterapeutai, analizavę tokį fenomeną, dažnai pabrėžia, kad žmonės, kalbėdami apie savo santaupas, naudoja daug panašių posakių.
„Netgi tada, kai ekonomika ir darbo užmokesčiai sparčiai auga, elgsena vis tiek nesikeičia ir išleisti pinigus yra kur kas paprasčiau nei juos taupyti. Tas elgsenos įprotis dažnam ir neleidžia sutaupyti net ir augant pajamoms“, – apibendrina Finansų instituto vadovė.
Jos teigimu, dažnas pasiteisinimas būna, kad neverta atidėti taupyti likusio euro kito, nes tai maža suma ir nieko gero iš tokio taupymo nebus. Jos tvirtinimu, taupymas nėra labai greitas ir paprastas procesas. Pasak O. Bložienės, pirmiausia turėtų pasikeisti požiūris į taupymą ir turi būti supratimas, kokiam tikslui reikalingi tie pinigai.
„Efektyvumo ir naudos nepamatysime per mėnesį ar du, – sutinka ji, – bet jeigu būsime išsikėlę realistišką tikslą – pavyzdžiui, sutaupyti šventiniam laikotarpiui dovanoms ir pramogoms, ir jeigu kas mėnesį atidėsime vien tik po 10 eurų, tikrai per šventes viskas bus kur kas paprasčiau, nors turėtume tik tą nedidelį per metus sukauptą rezervą.“

Kas taupė, taupė ir sovietmečiu

Kalbant apie išaugusį lietuvių norą taupyti pensijai sociologas Romas Lazutka sako nežinantis, kaip atliekamai tokie tyrimai, tad sunku būtų komentuoti jo rezultatus. Jis abejojo, ar per porą metų visuomenėje kas nors radikaliai pasikeitė, kad būtų galima tikėtis reikšmingų pokyčių.
Pasak sociologo, kalbant apie atlyginimų dydį ir taupymą, aišku, kad didelei daliai žmonių neįmanoma ką nors sutaupyti ir jie netaupo. Jo teigimu, kartais atrodo, kad Lietuvoje „valstybinė paslaptis, kiek žmonės turi santaupų“. Bendrą skaičių Lietuvos bankas skelbia, bet trūksta duomenų, kaip tos santaupos pasiskirsto įvairiose gyventojų grupėse. Paskutinį kartą tas daryta bene prieš dvylika metų. R. Lazutkos teigimu, remiantis tais duomenimis, didžioji dalis gyventojų – apie 80 procentų – turėjo sąskaitas bankuose, tačiau ne santaupų. Tai buvo pensininkų, dirbančių žmonių sąskaitos, į kurias kas mėnesį gaudavo pajamų ir iki mėnesio pabaigos jas išleisdavo arba likdavo gana nedidelis likutis. Kiek pamena pašnekovas, mažiau nei procente sąskaitų buvo daugiau nei 30 procentų visų pinigų.
Sociologo teigimu, bankai šneka apie žmonių taupymą ar netaupymą, tačiau žmonės, kuriems rūpi ateitis, taupė ir sovietmečiu. Tai niekur nedingo ir dabar. Jo įsitikinimu, taupo tie, kurie turi iš ko taupyti, nes gaunant mažą algą, sunku tą daryti.
„Kokia prasmė taupyti ateičiai, jeigu tos ateities nesulauksi – numirsi iš bado?“ – taip ne vienos Lietuvos šeimos dabartinę situaciją apibendrina R. Lazutka.

Daiva SAVICKIENĖ