PFA nuotr. Dariaus Butkaus vadovaujami PFA auklėtiniai jaunučių žaidynėse užėmė pirmąją vietą, pasak trenerio – tai svarbi pergalė, to nebuvo eilę metų.
Spalį baigėsi Lietuvos jaunučių ir sporto vilčių žaidynės, kurių rezultatai leidžia Panevėžį palyginti su kitų miestų rezultatais. Kokiose sporto šakose panevėžiečiai yra lyderiai, o kuriose šiemet jauniesiems sportininkams fortūna atsuko nugarą?
Linas JOCIUS
Netikėtas futbolininkų proveržis
Panevėžys dėl įskaitinių taškų 16-koje sporto šakų varžėsi antrojoje miestų grupėje kartu su šiauliečiais ir klaipėdiečiais. Pirmojoje grupėje konkuravo sostinė ir Kaunas, kitose grupėse – mažesnių miestelių, rajonų jaunieji sportininkai.
Galutinė mūsų miesto pozicija paaiškėjo suskaičiavus visus iškovotus taškus. Jaunučių sporto žaidynėse panevėžiečiai pirmą vietą užėmė baidarių ir kanojų irklavimo, dviračių sporto ir futbolo sporto šakose. Panevėžio boksininkai užėmė antrąją vietą, jaunieji lengvaatlečiai iškovojo trečią vietą, treti liko ir Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos plaukikai bei stalo tenisininkai.
Baidarių ir kanojų irkluotojų, dviratininkų užimtos pozicijos jau atrodo kaip savaime suprantamos, o štai verta atkreipti dėmesį į futbolininkų pergalę. Pasak Panevėžio futbolo akademijos direktoriaus ir jaunučių komandos trenerio Dariaus Butkaus, eilę metų panevėžiečiai nebuvo užkopę ant aukščiausio apdovanojimų laiptelio.
Panevėžio jaunieji boksininkai nuolat pretenduoja į aukščiausias pozicijas, štai pernai jaunių žaidynėse boksininkai buvo iškovoję trečią vietą, o šiemet jaunučiai – antri. Vadinasi, treneriai žengia teisingu keliu ir ugdo gerą pamainą. Tą patį galima pasakyti apie baidarių ir kanojų irklavimą. Jau keleri iš eilės Panevėžio irkluotojai savo amžiaus grupėse yra mūsų šalies lyderiai.
Galime atkreipti dėmesį rankininkų nesėkmę: nuolat vaikinų, merginų jaunių ar jaunučių komandos užimdavo prizines vietas, šiemet nei viena ekipa nepateko į trejetuką. Merginos pasidalino 5-6 vietomis, vaikinai – 9-ti.
Aukštą 5-tą vietą iškovojo Panevėžio merginų krepšinio komanda, vaikinai liko 8-ti, dziudo įskaitoje mūsų jaunieji kovotojai užėmė 6-tą poziciją, sunkiaatlečiai – 10-ti. Bendroje imtynių įskaitoje panevėžiečiai liko už dešimtuko ribos, nors graikų-romėnų įskaitoje mūsiškiai yra tikri šalies lyderiai: taip atsitiko todėl, kad į imtynių įskaitą kartu skaičiuojami ir laisvųjų bei moterų imtynių rezultatai.
Atskirų sporto šakų trenerių konkursuose taip pat netrūko panevėžiečių, patekusių į trejetuką. Vytautas Vaičikonis užėmė antrą vietą (baidarių ir kanojų irklavimas), Kęstutis Trumpis – antras dziudo sporto šakoje, Darius Butkus – pirmas futbolo trenerių įskaitoje, Vidmantas Urbonas pateko į šiuolaikinės penkiakovės trenerių trejetą, nes jo triatlonininkai sezono pradžioje neretai jėgas išbando ir šiuolaikinėje penkiakovėje.
Treko dviračių trenerių įskaitoje trečią vietą užėmė Eglė Zablockytė, 7-ta – Solveiga Baleišytė, ji ketvirtą vietą užėmė dviračių plento trenerių konkurse. Lengvosios atletikos trenerių įskaitoje aukštą 4-tą vietą užėmė Kristina Sabalytė, plaukimo specialistų įskaitoje 5-ta vieta pasidalino „Žemynos“ trenerės Mintara Labanauskienė ir Rita Kondrotaitė.
Ar verta krimstis dėl nulių?
Savivaldybių įskaitoje Panevėžys II grupėje (16 sporto šakų) liko trečias (20 562,23 tšk.), antrą vietą užėmė klaipėdiečiai (21 895,69 tšk.), pirmą vietą iškovojo Šiauliai (22 463,14 tšk.).
Kuriose pozicijose Panevėžys nusileido savo tiesioginiams konkurentams? Šiauliečiai ir klaipėdiečiai taškus gavo už buriavimo varžybų rezultatus, panevėžiečių sąskaitoje – nulis.
Tokia pati situacija ir merginų futbolo, akademinio irklavimo, šaudymo, teniso, vaikinų salės tinklinio ir merginų paplūdimio tinklinio įskaitose.
Galbūt tik futbolo akademija galėtų suburti jaunučių amžiaus grupės merginų ekipą, kuri varžytųsi žaidynėse, juo labiau yra trenerių, dirbančių su merginomis. Tačiau kitose sporto šakose neturime net didesnių teorinių šansų iškovoti taškus.
Savaime suprantama, ne visose sporto šakose galime turėti stiprias tradicijas, bazes, trenerius, negali Panevėžys būti konkurencingas visose sporto šakose. Reikia džiaugtis čia dirbančiais specialistais, kurie geba suburti vaikus, ugdymo grupes ir Lietuvoje pasiekti svarių rezultatų.
Pirmoje grupėje, kur sportininkai varžėsi 18-koje sporto šakų, dėl taškų kovojo Vilnius ir Kaunas, čia užtikrintai nugalėjo sostinės atstovai.
III grupėje (12 sporto šakų) nugalėjo Alytus, čia varžėsi 15 savivaldybių, IV grupėje (10 sp. šakų/ 14 savivaldybių) triumfavo Utenos rajonas, V grupėje (6/12) pergalę šventė Joniškis, VI grupėje (6/13) nugalėjo Palanga.
Sportininkų ugdymo centrų kompleksinėje įskaitoje geriausiai pasirodė Vilniaus miesto sporto centras – 10 prizinių vietų, Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras užėmė aukštą 4-tą vietą – 6 prizinės vietos.
Į sporto vilčių žaidynes įtrauktos tos sporto šakos, kurios nepakliuvo į jaunučių žaidynių programą, jaunieji miestų sportininkai varžėsi 15-koje sporto šakų. Panevėžiečiai užtikrintai iškovojo pirmą vietą triatlono sporto šakoje.
Kiokušin karatė įskaitoje trečią vietą iškovojo Panevėžio kiokušin karatė sporto klubas „Argus“. Kiokušin karatė trenerių įskaitoje panevėžietis Remigijus Olšauskas užėmė 3-ią vietą.
Orientacinio sporto specialistas Algirdas Šalkauskas užėmė antrą vietą, regbio trenerių įskaitoje Anatolijus Smirnovas įvertintas už 3-ią vietą, į triatlono sporto šakos trenerių trejetuką papuolė du panevėžiečiai – Vidmantas Urbonas (1 vieta) ir Bronius Kraujelis (2 vt.).
Savivaldybių įskaitoje miestai išsidėstė analogiškai kaip ir jaunučių žaidynėse: II grupėje nugalėjo šiauliečiai, antri – klaipėdiečiai, trečias – Panevėžys. I grupėje sostinė pralenkė Kauną, III grupėje nugalėjo Vilniaus rajonas.
Jaunučių ir sporto vilčių žaidynes, tradiciškai, kartu su įvairių sporto šakų federacijomis rengia Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS). Kitąmet Lietuvos jaunių žaidynių finalinės varžybos patikėtos organizuoti Klaipėdos miestui.
Linas JOCIUS
