Per gyvenimą neretai ne kartą pasikeičia mūsų vertybės, tikslai bei pažiūros. Tačiau kai kuriems žmonėms šie dalykai lieka nepakitę. Puikus to pavyzdys – panevėžiečiams gerai žinomas vyskupas emeritas Juozas Preikšas, šiais metais minintis ne tik asmeninį 90-ąjį, bet ir 65-ąjį kunigystės jubiliejų.
Kreipdamasis į tikinčiuosius, vyskupas emeritas Juozas Preikšas kvietė niekuomet nepamiršti dėkingumo. T. ŠIAUDINIO nuotr.
Parapijiečiams linkėjo nepamiršti dėkoti
Nors dvasininko kelyje pasitaikė ne tik šviesių dienų, bet ir sunkių išbandymų ar nusivylimų, šiai įspūdingai dvigubai sukakčiai skirtose šv. Mišiose šeštadienį skaitydamas pamokslą, vyskupas emeritas Juozas Preikšas džiaugėsi, kad vis dar yra šiame pasaulyje ir gali rodyti rūpestį kitiems. Juk daugumos kartu su juo įšventintų kunigų jau seniai, deja, nebėra tarp gyvųjų.
„Tą dieną Lietuvos bažnyčioje atsirado trylika naujų kunigų. Sakoma, kad skaičius trylika yra velnio tuzinas. Galbūt, iš dalies, jis ir pasitvirtino mūsų kurse. Iš visų įšventintų šiandien yra likę tik du gyvi kunigai. Vienas čia pat, prie pat Katedros, gyvena prieglaudoje, o kitas sėdi čia, kol kas dar kalba, šneka ir meldžiasi“, – kalbėjo vyskupas.
Kreipdamasis į tikinčiuosius, J. Preikšas savo žodžiuose norėjo sutalpinti visą gyvenimo išmintį ir patirtį bei skatino niekuomet nepamiršti dėkingumo. Ne tik Dievui, bet ir tėvams, aplinkiniams. Pasak jo, kuo dėkingesni būsime, tuo dažniau mūsų prašymai bus išklausyti.
Sveikino ne tik panevėžiečiai
Pagerbti garbingą dvigubą jubiliejų mininti vyskupą emeritą buvo susirinkę ne tik parapijiečiai, bet ir Bažnyčios atstovai iš kitų miestų ir net Italijos.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas,Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas pabrėžė, kad J. Preikšas kunigystę pradėjo Bažnyčiai ir Tėvynei itin sunkiu laiku, o vyskupu tapo didžių permainų metais. Tačiau, pasak aukšto hierarcho, nepaisant tekusių išbandymų, jam puikiai pavyko susidoroti su savo pareigomis ir įkvėpti tikintiesiems drąsos bei pasitikėjimo Dievu.
Panevėžio vyskupijos kunigų atstovai, sveikindami J. Preikšą, labiausiai žavėjosi jo kantrybe ir gebėjimu ramiai išklausyti net nemaloniausią kritiką.
„Mes dėkojam Dievui, kad pirmiausia Jūs buvot tėvas. Tėvas kunigams. Pas Jus jie ateidavo susidūrę su gyvenimo iššūkiais, asmeninėmis problemomis ar net manydami, kad geriau išmano vyskupijos valdymą už patį vyskupą. O Jūs juos priimdavote su nuovokia kantrybe, tėvišku supratimu“, – dėkojo jie.
Inga DAUKINTYTĖ
