Miesto gatves išrausus statybinei technikai, ne vienas vairuotojas piktinasi sulėtėjusių eismo tempu ir spūstimis. Deja, kokie darbai nevyksta be laikinų nepatogumų. Kauno savivaldybės Eismo saugumo komisijos vadovas Rimantas Mikaitis tikina, kad kitąmet miesto gatvėse laukia dar daugiau permainų.
NERIJUS POVILAITIS SK žurnalistas
Ko gero, daugelis vairuotojų pastebėjo mieste vykstančias permainas, pagrindinėse gatvėse beveik nebeliko ilgus metus tikru prakeiksmu virtusių duobių – klojama nauja danga, eismo sąlygos Kaune sparčiai gerėja.
Kokie darbai pagrindinių miesto gatvių lauks kitąmet? Su kokiomis reformomis teks susitaikyti vairuotojams? Savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininko Rimanto Mikaitis viliasi, kad kitų metų biudžete eismo sąlygoms gerinti bus skirta kur kas daugiau lėšų, nei šiais besibaigiančiais metais.
– Kaip manote, ar gerokai pasikeis eismo sąlygos baigus vamzdynų remontą Savanorių prospekte? Kokie darbai jame bus atliekami kitąmet ir ko tikėtis vairuotojams?
– Darbai Savanorių prospekte buvo susiję su šiluminės trasos keitimu, dabar vėl viskas grįžta į pirmines vėžes. Eismo sąlygos tikrai pasikeis. Savanorių prospekto pralaidumas bus kur kas geresnis, o vairuotojai galės grįžti prie jiems įprastų maršrutų.
Didesni eismo saugumo gerinimo ir šios transporto arterijos pralaidumo didinimo darbai numatomi jau kitąmet.
Nuo sankryžos su Tvirtovės alėja iki pat Islandijos plento bus daromas vadinamas eismo koridorius, diegiamos koordinuoto eismo valdymo sistemos. Savanorių prospekto sankryžos su lygiagrečiai einančia Partizanų gatve bus sujungtos į vieną sistemą. Tai – gana rimtas darbas ateičiai, dabar vyksta projektavimas, kiti parengiamieji darbai.
– Ar šią sistemą galima vadinti „žaliuoju koridoriumi“, kai leistinu greičiu važiuojantys automobiliai turi galimybę nesustodami kirsti sankryžas degant žaliam šviesoforo signalui?
– Tikrai taip. Šviesoforai šiame ruože bus keičiami moderniais. Jie bus sujungti į vieną valdymo sistemą. Bus atsižvelgiama ne tik į lygiagrečiai esančia Partizanų gatve vykstančių automobilių srautus, bent ir į įstrižai prospektą kertančius srautus. Įgyvendinus šį sumanymą pralaidumas gerokai padidės.
Tai bus įgyvendinta netolimoje ateityje, o kitais metais Savanorių prospekto pralaidumui ir eismo saugumui didinti jau numatytas dalinis Europos Sąjungos finansavimas.
– Kas dar bus daroma kitais metais?
– Apie tai, kokie darbai ir kur tiksliai bus atliekami, kalbėti dar anksti. Viskas priklausys nuo to, koks finansavimas eismo saugumui gerinti bus skirtas kitais metais. Kai sėsime aptarti kitų metų biudžeto, kai jis bus patvirtintas miesto savivaldybės taryboje – bus aišku, kokius darbus būsime pajėgūs atlikti.
Galiu pasidžiaugti, kad šiemet metais visoms eismo saugumo priemonėms buvo skirta triskart daugiau lėšų nei pernai. Tikiu, kad panašų tempą pavyks išlaikyti ir kitais metais. Miesto taryboje yra bendras supratimas apie tai, kad eismo saugumą būtina gerinti, praėjusių metų pabaigoje svarstant miesto biudžetą dėl to nekilo didesnių ginčų. Prognozuočiau, kad ir šiais metais situacija keisis tik į gerąją pusę, o miesto gyventojų saugumo sąskaita tikrai nebus taupoma
Būsimus darbus planuojame jau dabar. Turime sąrašą sankryžų, kurios ateityje turės būti rekonstruotos. Taip pat keisime moraliai pasenusius šviesoforus naujais, veikiančiais LED technologijos principu.
Iš esmės pasikeis Kauno gatvių apšvietimo sistema. Numatoma dabar gatves apšviečiančias lempas pakeisti daug mažiau elektros energijos sunaudojančiais LED žibintais. Dabar vyksta LED šviestuvų viešųjų pirkimų procedūros. Juos norime sumontuoti pagrindinėse, magistralinėse gatvėse. Iš viso numatyta įsigyti 3 tūkst. 400 šiuolaikiškų šviestuvų.
Jeigu pirkimų procedūros vyks sklandžiai, žibintų keitimo darbai galbūt prasidės ir šiemet, o kitų metų pradžioje jie tikrai vyks.
Šių metų ruduo rodo, kad eismo nelaimių jau įvyko nemažai. Tai lemia ir pagrindinėse miesto gatvėse padidėję automobilių greičiai. Neišvengiamai teks pertvarkyti pėsčiųjų perėjas, kurios kerta keturių ar šešių eismo juostų gatves. Vienos perėjos bus papildomai apšviestos, kitos taps reguliuojamomis šviesoforais, planuojame įrengti ir saugos saleles.
Dar šiemet planuojama Baltijos gatvėje pertvarkyti pėsčiųjų perėją, įrengiant saleles.
– Kiek anksčiau buvo skelbiama apie planus mieste įrengti stacionarius greičio matuoklius. Kada galima tikėtis šiuos įrenginius išvysti miesto gatvėse?
– Rugsėjį savivaldybės specialistai derino technines specifikacijas viešųjų pirkimų konkursui. Kai bus baigtos visos pirkimų procedūros, greičio matuokliai bus sumontuoti gatvėse.
Žinote, pirkimų procedūros trunka ne taip greitai, kaip mes norėtume. Tikiuosi, kad pirmieji matuokliai bus sumontuoti šį pavasarį.
Greičio kontrolė – tik viena priemonių eismo saugumui gerinti. Manau, kad mieste atsiradus matuokliams vairuotojai įpras pavojingiausiose vietose neviršyti leistino greičio. Dabar akivaizdu – didžioji dalis vairuotojų leistiną greitį viršija 10–20 km per valandą. Tuo pats kasdien įsitikinu, vykdamas Raudondvario plentu.
Pasigirsta siūlymų, dar labiau sumažinti leistiną greitį mieste, bet manau, kad šiais ribojimais pasieksime mažai. Reikia ugdyti vairavimo kultūrą. Žmonės turi suprasti, kad negalima kenkti sau ir kitiems eismo dalyviams.
Kur stovės greičio matuokliai?
Įvertinus policijos bei Kelių ir transporto tyrimo instituto rekomendacijas, dešimtyje Kauno vietų nuspręsta įrengti greičio matuoklius. Planuojama įsigyti įrenginius, galinčius matuoti greitį abejomis kryptimis.
Vairuotojus drausminsiantys prietaisai bus sumontuoti Savanorių prospekto, Nuokalnės gatvės, Šiaurės prospekto, Europos prospekto, Tunelio gatvės, R.Kalantos gatvės įkalnėse, Jonavos gatvėje, Karaliaus Mindaugo prospekte, Žemaičių plente ir ties T.Masiulio bei Raudonojo Kryžiaus gatvių sankryža.
Ramūno Guigos nuotrauka
