Nors daugelis panevėžiečių artimųjų kapus aplankė jau praėjusį savaitgalį, Visų Šventųjų dieną šalia didžiausių miesto kapinių gatvės buvo sausakimšos
Šiandien greičiausiai nebuvo nė vieno užmiršto kapo. U. MIKALIŪNO nuotr.
Grūstis ištvėrė be pykčio
Kone daugiausiai kantrybės antradienį pareikalavo kelionė į Šilaičių kapines. Čia automobilių grūstis jau po vidurdienio siekė bene tris kilometrus. Nors tolerancija keliuose ne visada galime pasigirti, šia dieną vairuotojai buvo atidūs, draugiški ir supratingi. Norinčiuosius persirikiuoti į kitą juostą iš paskos važiuojantieji noriai praleisdavo, o pastarieji nepamiršdavo padėkoti.
Budresni ir ankstesniais metais pasimokę vairuotojai spūsčių stangėsi išvengti ir važiuodami aplinkkeliu. Tačiau kiek ramiau buvo tik prie Kristaus Karaliaus Katedros kapinių Ramygalos gatvėje: automobilių pamažu, bet judėjo į priekį, šalia pagrindinės perėjos budėjo policijos pareigūnai.
Sugrįš vakare
Į pagrindines miesto kapines aplankyti artimųjų kapų besirenkantys žmonės tikino prie automobilių grūsčių jau pripratę, tad iš anksto buvo joms nusiteikę.
„Atvirai pasakius, tikėjomės, kad bus blogiau, – sakė Aivaras, atvykęs ant tėvelių kapų uždegti žvakučių. – Tik nedidelę atkarpą nuo degalinės važiavome 20 kilometrų per valandą greičiu, taigi kapines pasiekėme vos per kelias minutes.“
Iš Kauno atvažiavusi ponia Birutė Visų Šventųjų dieną Panevėžyje lankė vyro ir tėvų kapus.
„Viena dukra gyvena Panevėžyje – ji sutvarkė kapelius, o aš tik atvažiavau uždegti žvakutės. Labai norėčiau dar kartą apsilankyti vakare, bet man reikia grįžti į Kauną“, – apgailestavo senjorė.
Tėvų kapvietę tvarkantis Romas sakė, kad netrukus turėtų iš Vilniaus su anūkais atvažiuoti dukra ir sūnus. „Nuo tėvo kapo nugrėbiau lapaus, patvarkiau akmenis, nuvaliau paminklą, dar uždėsime kelias puokšteles gėlių ir ateisime vakare. Anūkai iš karto pasakė, kad į kapines eis tik sutemus – nori pamatyti švieselių jūrą.“
Siūlė vaišintis
Šiandien greičiausiai nebuvo nė vieno užmiršto kapo. Šimtai žmonių iš įvairių Lietuvos kampelių kapinėse kruopščiai valė paminklus, nuvytusias gėles keitė spalvingomis puokštėmis, degė žvakutės, nuo takų grėbė lapus. Žmonės degė žvakes ir tvarkė šalia esančius jau niekieno neprižiūrimus kapus.
O visų, einančiųjų Kristaus Karaliaus Katedros kapinių pagrindiniu takų, dėmesį traukė retas reginys – greta vienos kapvietės ant akmeninio staliuko išdėstytos vaišės: užkandžiai, vaisiai, vynas. Visiems, kurie domėjosi, netoliese giminaičių kapelius tvarkiusi ponia Regina mielai paaiškindavo, jog tokios jau romų Vėlinių tradicijos. Atėję aplankyti savo artimųjų amžinojo poilsio vietos, romai kapinėse už mirusius išgeria – pagal seną paprotį šlakelį šliūkštelėję ir ant kapo, – užkanda ir kitiems palieka, nuoširdžiai siūlo vaišintis.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
