Legendinio futbolo klubo „Ekranas“ bankrotas koją kiša ir Panevėžio futbolo akademijai. Dirbtinė stadiono danga – žlugusio klubo nuosavybė. Kodėl ji bus parduodama netrukus vyksiančiose varžytinėse?
Jei varžytinėse atsirastų norinčiųjų mokėti 30 tūkstančių eurų už Panevėžio futbolo akademijos stadiono dangą, miesto sporto bendruomenė netektų svarbios futbolo aikštės. U. Mikaliūno nuotr.
Jei varžytinėse atsirastų pirkėjas, kuris sutiktų mokėti 30 tūkstančių eurų už Panevėžio futbolo akademijos stadiono dirbtinę dangą, miesto sporto bendruomenė netektų svarbios futbolo aikštės. Dabar ji tarnauja ne tik akademijai, bet ir sporto entuziastams – joje noriai treniruojasi mėgėjai, veteranai, čia rengiami įvairūs futbolo turnyrai, vyksta Pirmosios lygos, jaunimo čempionatų rungtynės.
2010 metais Panevėžio futbolo akademijos stadione paklotą naują dirbtinę dangą Lietuvos futbolo federacija dovanojo FK „Ekranui“, todėl ji tapo klubo turtu. Bankrutavus klubui, danga buvo įtraukta į likvidaus turto sąrašus.
Įdomu tai, kad 2010 m. rugpjūtį Panevėžio miesto savivaldybės taryba stadionui rekonstruoti skyrė per 470 tūkst. litų, tačiau už šią sumą nebuvo numatyta įsigyti dirbtinės dangos.
Futbolo klubo „Ekranas“ bankroto bylos administratorius Algimantas Galminas spalio viduryje kreditoriams išplatino informaciją apie ilgalaikio kilnojamojo turto kainas ir siūlomą pardavimo tvarką.
Norimo parduoti turto sąraše – ne tik Futbolo akademijos stadiono dirbtinė danga, bet ir treniruokliai, magnetinis rezonanso įrenginys, metalinis garažas, transporto priemonės, klubo prekinis ženklas. Sėkmingai pardavus turtą pagal bankroto administratoriaus siūlomas kainas, geriausiu atveju kreditoriai galėtų atgauti maždaug ketvirtadalį skolos, tai yra kiek daugiau nei 100 tūkstančių eurų.
Prieš metus spalio viduryje Panevėžio apygardos teismas patvirtino bankrutuojančio ,,Ekrano“ kreditorių sąrašą: klubo skolos buvusiems žaidėjams, administracijos darbuotojams, „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Panevėžio futbolo akademijai, Kūno kultūros ir sporto centrui, privatiems juridiniams asmenims siekė daugiau nei 400 tūkstančių eurų.
Nelogiška kaina
Panevėžio futbolo akademijos vadovą Darių Butkų stebina bankroto administratoriaus veiksmai. U.Mikaliūno nuotr.
Natūralu, kad vienintelė galima dirbtinės dangos pirkėja yra pati Panevėžio futbolo akademija. Jos vadovą Darių Butkų stebina bankroto administratoriaus veiksmai.
Pasak D. Butkaus, birželio mėnesį buvo susitikta su bankroto administratoriumi ir vėliau jis turėjo Futbolo akademijai pateikti pasiūlymus, sudaryti trijų žmonių komisiją, kad ši nustatytų dirbtinės dangos vertę.
„Prieš keletą dienų gavome pranešimą, kad vyks kreditorių susirinkimas. Futbolo akademija dar vasarą laukė bankroto administratoriaus pasiūlymų ir informacijos dėl stadiono dangos vertės. Manau, bankroto administratorius pirmiausia turėtų siūlyti dangą įsigyti Futbolo akademijai, o tik vėliau kitiems“, – „Sekundei“ teigė D. Butkus.
Jo teigimu, varžytinėms siūloma dirbtinės dangos kaina nėra logiška.
„Danga tarnauja septintus metus, ji jau plyšta, yra stipriai sudėvėta. Tausodami dangą ja galėtume naudotis dar kokius dvejus metus. Tad realiai dirbtinės dangos vertė tikrai nėra tokia, kokią nurodo bankroto administratorius. Šiaip jau ji galėtų būti ir nurašoma“, – mano D. Butkus.
Pasak jo, logiška, kad tik Futbolo akademija ir miesto Savivaldybė suinteresuotos pirkti šią dangą. Domintų ne tik ji, bet ir treniruokliai.
Futbolo akademijos vadovui pritarė ir Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Jo teigimu, stadiono dirbtinės dangos siūloma kaina nėra adekvati, vargu ar kas ją imtų net už dyką, nes paruošti pagrindą ir pakloti dangą nemažai kainuoja.
„Manau, stadiono danga turėtų būti dovanojama akademijai, galėtų būti susitarta su administratoriumi dėl nedidelės kompensacijos“, – svarstė T. Jukna.
Pasak jo, Savivaldybę domintų ir parduodamo turto sąrašuose minima LED švieslentė, ji būtų naudojama „Aukštaitijos“ ar Futbolo akademijos stadione.
Stebėjosi futbolo bendruomenės pasyvumu
Bankroto administratorius Algimantas Galminas teigė, kad, siekiant nustatyti klubui priklausančio turto vertę, buvo sudaryta jo vertinimo komisija, o ši rėmėsi 2014 m. „Ekrano“ pateikta informacija ir atsižvelgė į rinkoje vyraujančias kainas. Taigi taip nustatė naują likviduojamo turto vertę.
Faktas, kad realią kainą atskleis paklausa: ar bus pirkėjų, pasiryžusių per varžytines mokėti bankroto administratoriaus siūlomas sumas.
Kaip tikina A. Galminas, birželį jis pats nesulaukė jokių Panevėžio futbolo bendruomenės pasiūlymų dėl likviduojamo turto įsigijimo.
„Nesulaukiau nei Futbolo akademijos, nei miesto Savivaldybės, nei Kūno kultūros ir sporto centro pasiūlymų. Juk kreditoriai nesakys, kad dovanojame dangą akademijai. Atsirado potencialių pirkėjų, jie sako, kad galėtų atvažiuoti, susivynioti dangą ir išsivežti. Tad reikia visoms pusėms bendrauti“, – „Sekundei“ tvirtino A. Galminas.
Klubo prekinį vardą „Ekrano“ bankroto administratorius tikisi parduoti už 50 tūkst. eurų. Kartu su vardu būtų parduodami klubo iškovoti trofėjai, taurės, simbolika.
Daugiau nei 9000 eurų vertės turtas turi būti parduodamas iš varžytinių būdu, o mažesnės vertės, kreditorių sutikimu, gali būti realizuojamas viešojo pardavimo būdu. Tad varžytinėse gali būti parduodamas klubo prekinis vardas ir Futbolo akademijos stadiono dirbtinė danga.
Pasak A. Galmino, varžytinės turėtų prasidėti artimiausią mėnesį pagal kreditorių susirinkime patvirtintas turto kainas. Čia visiems sąlygos bus vienodos.
Legendinio „Ekrano“ vardas domina „Panevėžio“ futbolo klubą, kuris šiemet dalyvauja Pirmosios lygos čempionate, o klubo atstovai neslepia ambicijų sugrįžti į stipriausią šalies A lygą.
Tačiau, pasak vieno iš „Panevėžio“ klubo dalininkų Broniaus Vaitiekūno, siūloma kaina yra per didelė.
Mažai tikėtina, kad už 50 tūkstančių eurų „Ekrano“ vardą norėtų įsigyti naują klubą ketinantys kurti asmenys.
„Ekrano“ saulėlydis
Pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo 2015-aisiais A lygos pirmenybėse nebesivaržė aštuonis kartus šalies čempionas ir daugkartinis prizininkas Panevėžio „Ekranas“.
2015-ųjų pradžioje didžiulių skolų slegiamas „Ekranas“ neatitiko A lygos licencijos reikalavimų, tačiau vasario mėnesį klubas per Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomojo komiteto posėdį prašė išduoti licenciją išimties tvarka.
Maždaug 400 tūkstančių eurų skolų turintį klubą neva ketino gelbėti Argentinos verslo grupė „Such Group“.
LFF atstovai nepatikėjo tokia avantiūra ir „Ekranui“ nesuteikė nei A lygos, nei Pirmosios lygos licencijos.
Galiausiai 2015 m. birželio 16 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį dėl FK „Ekranas“ bankroto bylos iškėlimo.
Sausio pradžioje Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Panevėžio „Ekrano“ futbolo klubo prezidentas 39 metų Aušrys Labinas kaltinamas didelės vertės svetimo turto pasisavinimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.
Įtariama, kad iš šio futbolo klubo 2010–2012 metais tuometis vadovas galėjo pasisavinti daugiau nei 2,5 mln. eurų, tai ir lėmė klubo žlugimą.
Bankroto administratoriaus A. Galmino teigimu, prisiteisti 2,5 mln. Eur iš buvusio klubo prezidento yra vienintelė reali galimybė kreditoriams atgauti skolas.
Linas JOCIUS
