Osteoporozė neišsivysto per vieną dieną. Mūsų kaulai per daugelį metų pamažu retėja, o mes tiesiog nejaučiame šios ligos simptomų, kol nelūžta kaulai. Būtent todėl dažnai osteoporozė vadinama „tyliuoju vagimi“, kuris tarsi nejučia vagia kaulų masę.
Spalio 20-oji yra minima kaip Pasaulinė osteoporozės diena. Ji pradėta minėti dar 1996 m., kai Jungtinės Karalystės Nacionalinė osteoporozės draugija paskelbė kampaniją prieš osteoporozę, kurią su entuziazmu palaikė Europos Komisija.
Nuo 1997 m. šios dienos paminėjimą pasauliniu mastu organizuoja Tarptautinis osteoporozės fondas, o nuo 1998 m. Pasaulio sveikatos organizacija yra tiesioginė Pasaulinės osteoporozės dienos rėmėja.
Osteoporozė yra labiausiai paplitusi žmonių kaulų liga ir viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Dėl osteoporozės sukeltų pakitimų įvyksta daugiau kaip 1,5 milijono kaulų lūžių kasmet: iš jų apie 300 tūkst. šlaunikaulio lūžių, apie 700 tūkst. stuburo slankstelių lūžių, apie 250 tūkst. riešo kaulų lūžių ir per 300 tūkst. kitų kaulų lūžių.
Per metus gydant tokių lūžių pasekmes sveikatos apsaugos sistema Jungtinėje Karalystėje išleidžia apie 2,7 milijardo eurų, o visoje Europoje tam išleidžiama apie 30 milijardų eurų.
Pagal Lietuvos gyventojų sergamumo statistiką, osteoporozės atvejų skaičius nuo 2006 metų labai reikšmingai padidėjo.
Simptomai sunkiai pastebimi
Osteoporozė pasireiškia šiais požymiais: sumažėja kaulo masė, blogėja kaulo struktūra, vis retėja kaulinis audinys, išauga kaulų lūžių rizika.
Pavojus susirgti osteoporoze padidėja su amžiumi, kartu išauga pavojus nugriūti bei patirti kaulų lūžių. Deja, osteoporozė iš pradžių neturi jokių aiškių ir pacientui juntamų simptomų. Neretai pirmasis ligos požymis būna kaulo lūžis po lengvos traumos ar net nepatyrus jokios traumos.
Sergant osteoporoze po truputį pradeda mažėti ūgis, skauda kaulus, vėliau gali deformuotis stuburo krūtininė dalis, formuojasi kupra.
Reikėtų pabrėžti, kad kaulų retėjimas senstant yra normalus reiškinys ir antroje gyvenimo pusėje kaulai natūraliai tampa mažiau atsparūs mechaniniam krūviui bei būna mažesnio tankio nei jaunystėje.
Beje, kaulinio audinio struktūra, tankumas ir tvirtumas galutinai susiformuoja paauglystėje
(apie 13–15 gyvenimo metus), priklausomai nuo paveldimumo, fizinio aktyvumo lygio ir lytinių
hormonų lygio, ir maksimalus būna maždaug 20–30 metų, o maždaug nuo 40 metų jau laipsniškai pradeda mažėti.
Dideli nuostoliai
Pirmine, senatvine osteoporoze serga abiejų lyčių vyresnio amžiaus žmonės, tiesa, moterys –
kur kas dažniau nei vyrai. Taip yra dėl to, jog dėl menopauzės moterims sumažėja estrogenų, kurie palaiko normalią kaulų masę.
Osteoporoze serga apie 4 proc. 50–59 metų moterų, o vyresnių nei 80 metų – net 44 proc. Tad akivaizdu, jog tikimybė susirgti šia liga kiekvienam reikšmingai padidėja maždaug po 50 metų.
Ypač pavojinga ir sunkiai gydoma osteoporozės komplikacija – kaulų lūžiai. Bent kartą per metus pargriūna apie 30 proc. vyresnių nei 65 metų senjorų. Maždaug kas penktam jų po nugriuvimo reikalinga vienokia ar kitokia medicinos pagalba.
Lūžių pasekmės lemia didžiulius finansinius nuostolius, jau nekalbant apie fizines kančias,
psichologines šios problemos pasekmes. Pavyzdžiui, JAV tiesioginės medicinos išlaidos vidutiniam pacientui po šlaunikaulio lūžio pirmais metais sudaro apie 40 tūkst. JAV dolerių. Europoje vidutinė šlaunikaulio gydymo po lūžio kaina – 20 tūkst. eurų.
Kadangi osteoporozė yra kaulų liga, labai svarbu suprasti, kaip auga ir keičiasi mūsų kaulai. Priešingai nei daugelis mano, kaulas yra gyvas darinys. Kaulų patvarumas priklauso nuo mineralinių medžiagų – daugiausia kalcio – atsargų kauliniame audinyje.
Apie 99 proc. organizmo kalcio yra dantyse ir būtent kauluose. Kaulinis audinys nuolat keičiasi – vietoj senojo formuojasi naujas.
Taip kaulai prisitaiko prie mechaninio krūvio ir išlieka tvirti. Osteoporozė ima vystytis tuomet, kai daugiau kaulinio audinio suyra, negu atsikuria.
Ar jums gresia pavojus?
Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad didelis rizikos veiksnys yra paveldimumas. Jeigu klubo kaulai buvo lūžę kuriam iš tėvų, vaikams tokių lūžių rizika gali netgi padvigubėti. Kitas rizikos veiksnys – prasta vaisiaus mityba, nes dėl to vaikystėje formuojasi mažesnio tankio kaulai. Prie osteoporozės progresavimo gali prisidėti ir įvairios ligos, kaip Kušingo liga, cukraligė, hipertirozė.
Tačiau yra rizikos veiksnių, kuriems žmogus gali turėti įtakos. Tai mitybos įpročiai ir gyvensena. Maistas, kuriame stinga kalcio ir vitamino D, yra vienas iš veiksnių, paspartinančių kaulų nykimą. Rizika susirgti osteoporoze gali padidėti ir vartojant per daug druskos, nes ji pagreitina kalcio pašalinimą iš organizmo. Kaulų retėjimas dažnai siejamas ir su piktnaudžiavimu alkoholiu, nes tuomet žmogus dažniausiai dar ir prastai maitinasi.
Dar vienas veiksnys, dėl kurio vystosi ši liga, yra nejudri gyvensena. Taip pat didelis rizikos veiksnys yra rūkymas, nes dėl to gali sumažėti mineralų tankis kauluose. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, rūkymas kaltas maždaug dėl kas aštunto klubų kaulų lūžio. Tačiau tyrimai parodė, kad metus rūkyti kaulų retėjimas ir lūžių rizika mažėja.
Galime apsisaugoti
Pamatas osteoporozės profilaktikai dedamas vaikystės ir paauglystės metais. Būtent tada susiformuoja 90 procentų kaulų masės. Kalcis, viena iš pagrindinių maisto medžiagų, reikalingų stipriai skeleto struktūrai susidaryti, daugiausia kaupiasi kauluose. Pagrindiniai kalcio šaltiniai yra pienas ir jo produktai, pavyzdžiui, jogurtas ir sūris, taip pat konservuotos sardinės ir lašišos, migdolai, avižos, sezamų sėklos, sojų varškė, tamsiai žalios lapinės daržovės.
Kad organizmas pasisavintų kalcį, būtinas vitaminas D. Veikiamas saulės, jis sintetinamas odoje. Išvengti osteoporozės padeda bent dešimties minučių buvimas saulėje kasdien, nes per tiek laiko organizmas apsirūpina maždaug 600 vienetų vitamino D. Šio vitamino yra ir kiaušinio trynyje, jūrų žuvyse, kepenyse.
Norint apsisaugoti nuo šios kaulų ligos, labai svarbu atlikti fizinius pratimus. Vaikystėje ir paauglystėje tai padeda padidinti kaulų masę, o senatvėje – jos neprarasti. Ypač rekomenduojami pratimai su apkrova ir jėgos pratimai, kuriuos atliekant raumenys priešinasi sunkio ar kitoms jėgoms, bet kaulai bei sąnariai per smarkiai neapkraunami. Paprasti, bet veiksmingi apkrovos pratimai yra ėjimas, lipimas laiptais ir net šokiai.
Reikia pasakyti, jog daugumai fiziškai neaktyvių žmonių pakeisti gyvenseną gali būti labai sunku. Bet kiek daug naudos gauna tie, kurie stengiasi tai daryti!
Pasaulinės sveikatos organizacijos ataskaitoje teigiama, kad per ateinančius 50 metų kaulų lūžių dėl osteoporozės padvigubės.
Toks skaičiavimas veikiausiai remiasi prielaida, kad ateityje pagyvenusių žmonių pasaulyje vis daugės. Šiaip ar taip, šitokia prognozė verčia nerimauti. Tarp sergančiųjų osteoporoze – didelis neįgalumo ar net mirtingumo procentas.
Beveik 25 procentai 50 metų ir vyresnių žmonių, patyrusių klubo kaulų lūžius, nuo komplikacijų miršta nepraėjus nė metams po traumos.
Parengė K. Juškaitė
