Kauniečiui irkluotojui 18 metų Armandui Kelmeliui šie metai – daugiau nei įspūdingi. Liepą jis tapo Europos jaunių čempionu, paskui netikėtai buvo pakviestas į olimpiadą. Grįžęs iš jos sportininkas iškovojo ir pasaulio jaunių čempiono vardą. „Man pasisekė, neturėjau nė minties apie dalyvavimą olimpinėse žaidynėse“, – šyptelėjo sportininkas.
DAINORAS LUKAS SK ŽURNALISTAS
Neturėjo nė minties apie olimpiadą
Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse irkluotojas užėmė 19-ąją vietą. Susižeidus dvivietę su Sauliumi Ritteriu irklavusiam Rolandui Maščinskui, Lietuvos irklavimo federacija (LIF) buvo priversta skubiai atlikti rokiruotę, todėl nusprendė, kad olimpiadoje su S.Ritteriu irkluos Mindaugas Griškonis, o jį vienviečių valčių varžybose pakeis A.Kelmelis.
„Aukščiausio lygio irkluotojų Lietuvoje mažai, todėl M.Griškonį reikia pakeisti jaunu talentingu A.Kelmeliu. Jis dabar yra antrasis geriausias vienvietės irkluotojas Lietuvoje“, – tada teigė šalies irklavimo rinktinės konsultantas italas Giovianni Postiglione.
Armandas sako, kad italas treneris labai prisidėjo prie lietuvių irkluotojų sėkmės. „Nebuvo lengva, treniruotės buvo ilgos ir sunkios. Išvargino, bet rezultatai džiugina“, – minėjo kaunietis.
„Nė nesvajojau, kad dalyvausiu olimpiadoje. Neabejoju, kad M.Griškonis už mane daug pajėgesnis. Mindaugas galėjo kovoti dėl medalio“, – sakė Armandas.
Netikėtą žinią jam pranešė treneris. „Jis paskambino ir pasakė, kad turėsiu dalyvauti olimpiadoje. Aišku, kad apsidžiaugiau. Treneris sakė, kad įgysiu naudingos patirties. Taip ir įvyko“, – kalbėjo sportininkas.
Spėjo aklimatizuotis
Kai grįžo iš Rio de Žaneiro, kaunietis turėjo ruoštis kitoms varžyboms. „Neturėjau nė savaitės poilsio, kai teko dalyvauti pasaulio jaunių čempionate. Grįžęs iš Brazilijos kelias dienas pogulio eidavau vakarais. Režimas susinormalizavo prieš finalinius plaukimus, galėjau eiti miegoti laiku ir keltis, todėl finalui buvau gerai pasiruošęs“, – teigė Armandas.
Roterdame (Olandija) vykusiame pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempionate kaunietis tapo pasaulio čempionu. Lietuvis finale 2 km distanciją įveikė per 7 min. 9,72 sek. ir įspūdingai aplenkė prizininkais tapusius vokietį Antoną Fingerį (7:13.25) bei brazilą Lucasą Ferreirą (7:15.9).
„Pusfinalyje atrodė, kad varžovai gali mane pavyti. Finale sekėsi gerai. Norėjau laimėti kuo didesniu skirtumu, visą distanciją stengiausi išlaikyti atstumą. Atsiplėšiau 3,5 sek., t. y. daugiau nei per visą valtį“, – finalą prisiminė Armandas. Jo teigimu, jaunių varžybose daugiau Rio de Žaneiro olimpiados dalyvių nebuvo.
A.Kelmeliui tai buvo jau antras iškovotas aukso medalis. Liepos pradžioje jis Trakuose tapo Europos jaunių čempionu.
Mėgsta ir dvivietes
Armanas irkluoja ir dvivietes valtis. 2014 m. kaunietis, irkluodamas porinę dvivietę su Dovydu Nemeravičiumi, tapo pasaulio jaunių vicečempionu.
„Kas labiau patinka – irkluoti vienvietę ar dvivietę? Ir ten, ir ten yra privalumų bei minusų. Kai irkluoji vienvietę ir laimi, žinai, kad viską padarei pats. Vis dėlto smagiau laimėti komandoje. Treniruotis taip pat smagiau ne vienam.
Esu kartą pasaulio čempionate startavęs ir keturvietėje valtyje, bet nesisekė. 2013 m. užėmėme 21-ąją vietą. Smagu plaukti, jei valtis ir partneriai yra geri“, – sakė Armandas.
Sportiška šeima
Jo šeimoje visi mėgsta sportuoti. Jaunesni brolis ir sesuo taip pat pradėjo irkluoti. „Mane irkluoti pakvietė treneris, atėjęs į mokyklą ir mane pamatęs. Taip buvo pakviestas ir mano brolis. Tikrai jo neverčiau irkluoti. Sesuo irgi treniruojasi, bet rečiau“, – sakė Armandas.
Sportininko tėvas – buvęs plaukikas. „Jis treniravosi, bet šeima sunkiai gyveno, todėl turėjo mesti plaukimą ir pradėti dirbti. Tėtis džiaugiasi, kad mes sportuojame. Jis mėgsta sportą“, – sakė kuklusis Armandas.
Jis kelią į sporto aukštumas pradėjo nuo plaukimo treniruočių. „Paskui, kai pakvietė į irklavimą, kurį laiką lankiau ir plaukimo, ir irklavimo treniruotes. Mečiau plaukimą, nes irkluoti sekėsi geriau. Baseine irgi patiko, bet nepasiekiau gerų rezultatų. Pritrūko atkaklumo? Gal ir monotoniškas sportas, bet irklavimas irgi panašus“, – šyptelėjo sportininkas.
Raumenys nebūtinai laimi
Irkluotojo treneris Vydūnas Banelis sako, kad norint irkluoti nereikia didelių fizinių galimybių. Svarbiausia – galva. Ar Armandas pritaria tokiam požiūriui?
„Manau kitaip. Čia svarbu viskas: ir galva, ir fizinis pasirengimas. Reikia jausti valtį. Kai kurie sportininkai yra labai stiprūs fiziškai, bet nejaučia valties, todėl nelaimi. Gali laimėti ir fiziškai silpnesnis sportininkas, geriau jaučiantis valtį“, – sakė Armandas.
Poilsio ir mokslų metas
Dabar Armandui ir kitiems irkluotojams poilsio metas. „Vėl irkluosime spalį. Mano valtis Trakuose, kur vyksta rinktinės stovyklos. Kaune treniruojuosi vienas ar kartu su kitais olimpiečiais.
Šiemet vyks dar vienos varžybos – aštuonviečių mačas Lenkijoje. Tai nėra rimtos varžybos, specialiai joms nesiruošiame“, – teigė sportininkas.
Varžybos prasidės kitų metų gegužę ar birželį, pirmą kartą vyks Europos jaunimo iki 23 metų čempionatas. Iki šiol vykdavo tik pasaulio jaunimo čempionatai. „Šioms varžyboms reikės rengtis, stengsiuosi gerai pasirodyti“, – sakė Armandas.
Ar Lietuva kada nors turės aštuonvietę valtį olimpiadoje? „Abejoju. Reikia daug vienodo lygio sportininkų, deja, jų nėra tiek, kad turėtume aštuonvietę ir dar vienvietes bei dvivietes“, – mano kaunietis.
Besitariant dėl susitikimo vaikinas prasitarė, kad pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universitete, kur pasirinko naują, tik šiemet atsiradusią neurotechnologijos studijų specialybę Gamtos mokslų fakultete.
„Tai toloka nuo sporto. Nutariau pabandyti, sudomino nauja specialybė. Jei nesiseks, teks stoti kur nors kitur. Mokykloje man patiko biologija, tai – artimas dalykas“, – sakė A.Kelmelis.
Šeimoje – originalūs vardai
Armandas nėra vienintelis šeimoje, turintis išskirtinį vardą. Jo broliai pavadinti Aristidu ir Arnedu, o sesuo – Armile. Akivaizdu, kad vardai neatsitiktiniai, o kruopščiai parinkti mamos Linos ir tėvo Sauliaus.
