Ugniagesių savanorių idėja Panevėžio apskrityje pamažu įgauna pagreitį. Toliausiai pažengę kupiškėnai ir pasvaliečiai – jie jau turi talkinančių savanorių. Kituose rajonuose tik pateikti prašymai, o Biržų rajone jų dar nėra.
Ugniagesiams gelbėtojams jau netrukus talkins savanoriai. A.Bankauskaitės nuotr.
Panevėžio rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Arūnas Blaževičius sako, kad kol kas nė vienas savanoris nedavė priesaikos. Tačiau jau artimiausiu metu tikimasi, kad atsiras realiai dirbančių savanorių. Teisės aktai numato, kad savanoriais gali būti ir dabar tarnybose dirbantys ugniagesiai ar net statutiniai pareigūnai. Jie gali savanoriauti ne darbo metu.
Pasak A. Blaževičiaus, rajone savanoriauti ketina penki ugniagesiai gelbėtojai, dirbantys Panevėžio apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. Vienas jų norėtų dalyvauti ne gaisrų gesinimo darbuose, bet užsiimti švietėjiška veikla.
Vienas žmogus – buvęs rajono Priešgaisrinės tarnybos darbuotojas ir du, nesusiję su ugniagesių gelbėtojų darbu. Pastaruosius dar reikia išmokyti.
A. Blaževičiaus teigimu, buvo ir daugiau norinčiųjų savanoriauti, tačiau, sužinoję, kad savaitgaliais teks mokytis, laikyti egzaminą, atsisakė. Keletas prašymus pateikusių žmonių laukia medicininės komisijos išvadų ir tuomet jau bus galima pasirašyti sutartis.
Savanoriai yra Panevėžio rajono gyventojai ir veikiausiai pagelbės Ramygalos, Vadoklių krašte. Viršininko manymu, kuo daugiau bus savanorių, tuo geriau. Dabar jų per mažai, kad pasijustų reali pagalba, tačiau ir tiek papildomų rankų pravers.
Pasak A. Blaževičius, būtų neblogai, jeigu tiek savanorių būtų kiekvienoje komandoje. Juk ne visada jie galės pagelbėti – kiekvienas turi savo gyvenimą.
Ir gaisrams, ir švietimui
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Arūnas Šniukšta teigia, kad savanoriškos veiklos organizatorės yra rajonų savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.
„Savanoriai mums reikalingi, juolab kad žmonės nori jais būti. Reikia tik paraginti gyventojus kreiptis į rajonų priešgaisrines tarnybas ir įsijungti į tas gretas“, – pabrėžė A. Šniukšta.
Jo teigimu, savanoriais tampa ne tik jau dirbantys ugniagesiai gelbėtojai, bet ir pilietiški asmenys.
Tai paprastai būna jauni, dar 30 metų neturintys vyrai. Buvo atėję ir keletas moksleivių.
Dalyvauti šviečiamojoje savanoriškoje veikloje jie gali nuo 14 metų. Tuo tarpu gesinti gaisrus gali nuo 18 iki 65 metų savanoriai.
Beje, ugniagesiams gelbėtojams tapti savanoriais pravartu. Kilus gaisrui netoli savo gyvenamosios vietos, jie, nors tuo metu nedirba, vis tiek skuba pagelbėti kolegoms, o būdami savanoriais būtų socialiai apsaugoti, gautų šiek tiek pinigų ir pan.
Rugsėjo pabaigos duomenimis, Kupiškio rajone yra šeši savanoriai, gesinantys gaisrus, ir dar gauti vienuolikos norinčiųjų jais tapti prašymai. Savanoriai į įvykius vyko du kartus ir nuolat budi maždaug kas tris dienas.
Liepos mėnesį Kupiškio rajone buvo atvejis, kai, užsiliepsnojus mediniam pastatui, prie jo pirmiau nei ugniagesiai gelbėtojai atvyko savanoris.
Pasvalyje yra du savanoriai, gesinantys gaisrus, ir 24 – dalyvaujantys šviečiamojoje veikloje. Rokiškio rajone gauti du prašymai savanoriauti. Biržuose kol kas nebuvo sulaukta nė vieno prašymo, nes Biržų rajono savivaldybės taryba dar neseniai patvirtino naujus nuostatus, kad to rajono Priešgaisrinė tarnyba vykdys ir savanorišką veiklą.
Daiva SAVICKIENĖ
