Koks likimas laukia merdinčio Centrinio pašto?
Tarptautiniu lygiu pripažinta Kauno tarpukario modernizmo architektūra yra miesto vizitinė kortelė. Deja, didingi pastatai tampa nebereikalingi ir, regis, pasmerkti lėtai nykti. Tai gresia ir Kauno centrinio pašto rūmams.

NERIJUS POVILAITIS SK ŽURNALISTAS

Kauno centre – bedvasis paveldas

Kaunas rizikuoja užsitraukti tarptautinę nešlovę. Miestui norint įtvirtinti pripažinimo sulaukusią tarpukario modernizmo architektūrą pasauliniu lygiu, teikiant paraišką UNESCO organizacijai, nyksta unikalūs statiniai.

Miesto politikai garsiai deklaruoja sieksiantys, kad 2022 m. Kaunas taptų Europos kultūros sostine, bet vis dar nesutariama, ką daryti, jog ateities kartoms liktų unikalus tarpukario architektūros paveldas.

Pačioje miesto širdyje, Laisvės alėjoje šalia fontano, it vaiduokliai stūkso nenaudojami istoriniai „Pieno centro“ ir „Pažangos“ rūmai. Bedvasiais tapę pastatai priklauso Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetams. Ilgai tarnavę akademinei bendruomenei tarpukario architektūros reliktai virto nebereikalingais, nepatogiais, neapšiltintais statiniais. Juos jau kurį laiką ruošiamasi parduoti.

Dar vienas liūdno likimo sulaukęs tarpukario perlas – Centrinis paštas. Kadaise rūmai, kuriuose netilo žmonių šurmulys, dabar beveik ištuštėję. Tik pirmame aukšte esančioje operacijų salėje liko darbuotojai, galintys ne tik priimti laišką ar siuntinį, bet ir pasiūlyti įsigyti įvairių niekučių. Kitos didžiulių rūmų patalpos senokai nenaudojamos ir nešildomos. Valstybės valdomai bendrovei Lietuvos paštas šis didingas statinys, regis, yra nereikalingas balastas.

Rūmai įkeisti bankui?

Spalio 9-ąją minima Pasaulinė pašto diena. Deja, ją Kauno centrinis paštas pasitiks merdėdamas. Netrukus visame mieste prasidės šildymo sezonas, bet šiluma šiems istoriniams rūmams, ko gero, bus tiekiama tik minimaliai, kad neužšaltų vamzdžiai.

Dar praėjusios kadencijos Kauno vadovai tikino, kad būtina gelbėti vieną vertingiausių miesto pastatų, centrinės dalies simboliu tapusius rūmus. Deja, nepavyko priimti konkrečių sprendimų. Pasikeistus valdančiosios koalicijos sudėčiai, sulaukta siūlymų inicijuoti Centrinio pašto rūmų perėmimą iš valstybės mūsų savivaldybės žinion. Šio klausimo svarstyti nenorėta, jis net nebuvo įtrauktas į tarybos posėdžio darbotvarkę.

Nors Kauną valdantys politikai deklaruoja puikiai suvokiantys istorinių rūmų svarbą miestui, nenusprendžiama, ką su jais daryti. Gali būti, kad šis klausimas bus gvildenamas ne vienus metus, kol pirmapradę paskirtį itin sparčiai prarandantis istorinis statinys virs dar vienu Kauno centro vaiduokliu.

Savivaldybės ketinimus Centrinį paštą pamažu perimti į savo rankas pastaruoju metu gaubia nežinia. Miesto politikus pasiekė informacija, kad istoriniai rūmai įkeisti bankui. Bendrovės Lietuvos paštas atstovų pasiteiravus, ar tai tiesa, sulaukta itin lakoniško atsakymo, nepaneigiančio sklandančių kalbų.

„Informacija apie bendrovės sandorius su kredito įstaigomis yra konfidenciali. Reikėtų pažymėti, kad turto įkeitimas bankui nėra laikomas priežastimi nedisponuoti turtu“, − leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ sakė Lietuvos pašto atstovas spaudai Tomas Bašarovas.

Vietoje statulos – atgaivinta tarpukario dvasia

„Šis pastatas turi šeimininką, jis privalo juo rūpintis. Deja, dabartinė pašto rūmų būklė mūsų netenkina“, − sakė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.

Politikas minėjo, kad svarstomos įvairios šio pastato įsigijimo ir tolesnės jo panaudos galimybės. Nuo konkrečių sprendimų kol kas atgraso didžiulė jo finansinė vertė ir išlaidos, teksiančios eksploatacijai.

Anksčiau ne kartą užsiminta apie galimybę pašte įkurti miesto muziejų, dabar į sumanymą žvelgiama gana skeptiškai. Valdančiojoje daugumoje pasigirsta teiginių, kad miesto muziejus tapo savotišku turto banku, perimančiu pastatus, bet nevykdančiu jokios veiklos.

Reikėtų numatyti globalesnį šio pastato panaudos būdą, apibrėžti jo finansavimo ir valdymo modelius, nuspręsti, kas jame turi įsikurti.

Pasak vicemero S.Kairio, rengiant paraišką UNESCO, Centrinis paštas yra vienas pagrindinių akcentų. Pašto erdvės įtrauktos ir į Kauno paraišką, siekiant tapti Europos kultūros sostine 2022-aisiais. Politikas minėjo, kad buvo parengtas jo erdvių pritaikymo ir panaudos planas, ketinta jį įtraukti į Lietuvos šimtmečio minėjimo programą ir atgaivinti.

„Mūsų klausė, kokių paminklų norime 2018 m., kai bus švenčiamas valstybės šimtmetis. Mes nenorime paminklų, kokių nors skulptūrų. Norime, kad tokia proga atsirastų gyvas objektas, simbolis to, kas vyko prieš 100 metų“, – minėjo S.Kairys.

Gaivinti rūmus siekia ir paštininkai

„Per beveik 90 metų, kai dabartinėse Kauno centrinio pašto patalpose buvo pradėtos teikti pašto paslaugos, iš esmės pasikeitė ir patobulėjo operacijų procesai, teikiamų paslaugų spektras, bendrovės valdymo struktūra. Galima sakyti, kad natūrali bendrovės kaita lėmė mažesnį tiesioginiai pašto veiklai atlikti reikalingų patalpų poreikį“, − sakė valstybės valdomos bendrovės Lietuvos paštas atstovas spaudai T.Bašarovas.

Jis pripažino, kad Kauno centrinio pašto rūmai yra miesto, tarpukario Lietuvos architektūros simbolis ir bendrovės istorijos dalis. T.Bašarovas paneigė mieste sklandančias kalbas, kad istoriniams rūmams jau ieškoma pirkėjo. Pastatas ir toliau prižiūrimas, jei reikės, jis bus remontuojamas.

„Vienas iš strateginių valstybės valdomoms įmonėms keliamų tikslų – efektyvus, ekonomiškas ir atsakingas disponavimas nekilnojamuoju turtu. Siekiame efektyviai valdyti turimą turtą, todėl sulaukę pasiūlymų juos visada svarstome, ieškome geriausių sprendimų. Galime patikinti, kad kol kas nenumatoma parduoti Kauno centrinio pašto“, − užtikrino Lietuvos pašto atstovas.

Jis akcentavo, kad turto valdytojai neleis bedvasiu virstančiam pastatui sunykti. „Ketiname ir toliau bendrauti su įvairiais kultūriniais ir edukaciniais projektais, kuriems Kauno centrinio pašto durys visada atviros. Galima priminti, kad pernai net pusmetį Kauno centriniame pašte vyko didžiausias Baltijos šalyse šiuolaikinio meno projektas „Kauno bienalė“, šiemet buvo pristatyta Kauno, kaip Europos kultūros sostinės, vizija, rengiami įvairūs koncertai ir ekskursijos“, − sakė T.Bašarovas.