Orams sparčiai vėstant neatmetama tikimybė, kad savaitės pabaigoje bus paskelbta šildymo sezono pradžia. Kaip ir kasmet, daliai gyventojų tai taps iššūkiu. Kokia skolų kupra slegia šilumos vartotojus?
Nors netrukus prasidės naujas šildymo sezonas, tačiau dar nemažai panevėžiečių neatsikratė skolos šilumos tiekėjams už buvusįjį. A.Bankauskaitės nuotr.
Netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas kelia nerimą gyventojams. Šiemet jų skolos šilumos tiekėjams viršija milijoną eurų. „Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė sako, kad, rugsėjo 1 dienos duomenimis, bendra panevėžiečių skola buvo 1,54 mln. eurų. Iš jų gyventojų skola sudarė 1,42 mln. eurų. Vietinis biudžetas šilumos tiekėjams buvo skolingas 56 tūkst. eurų, šalies – 5 000, pramonės įmonės – 7 tūkst. eurų ir pan.
2015-aisiais tuo pačiu laiku skola šilumos tiekėjams buvo didesnė – 2,55 mln. eurų. Tada vietinis biudžetas buvo skolingas 975 tūkst. eurų, o gyventojai – apie 1,5 mln. eurų. Tad per metus skola sumažėjo.
„Tendencija išlieka – kaip ir kasmet. Vasaros laikotarpiu gyventojai stengiasi grąžinti skolą. Sakykime, šiemet gegužės 1 dieną, kai jau buvo baigtas šildymo sezonas, jie buvo skolingi 1,67 mln. eurų“, – „Sekundei“ teigė D. Paulauskienė.
Įmonės Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Vidmantas Žalkauskas mano, kad padėtis galėtų būti dar geresnė, jei gyventojai būtų stengęsi grąžinti skolą, nes per praėjusį šildymo sezoną nebuvo ypač šalta. Tik sausio mėnesį buvo gana žema temperatūra, todėl suvartota daug šilumos. Kita vertus, palyginti pavasario ir rudens duomenis, skola, nors ir nedaug, bet sumažėjo.
„Negali sakyti, kad skola stovi vietoje ar didėja. Ji mažėja, o tai jau gerai“, – vertina V. Žalkauskas.
Pasak viršininko, su užkietėjusiais skolininkais teisiamasi, su kai kuriais – veikiausiai jau ne pirmą kartą. Dabar viskas priklauso nuo antstolių – kiek jiems pavyks išieškoti. Yra ir naujų skolininkų. Su jais dirbama – jei matoma, kad priklauso kompensacija, rekomenduojama susitvarkyti dokumentų arba sudaromos skolos grąžinimo sutartys, pasirašomas vekselis ir pan. Tokie skolininkai įmonei kelia mažiau bėdų.
V. Žalkauskas nemano, kad daliai žmonių pakišo koją euro įvedimas.
„Čia priklauso ne nuo euro, o nuo pono Dievo. Jeigu bus šalta žiema, daug vartotojai sunaudos šilumos, mokesčiai bus didesni, ir skola, aišku, didės“, – aiškino specialistas.
Šildymo pradžia – ant nosies
Šildymo sezono pradžia skelbiama, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra nesiekia 10 laipsnių šilumos. Tokia temperatūra tris paras jau fiksuota praėjusią savaitę, tačiau prieš savaitgalį ji vėl šoktelėjo. Tačiau jau antroje šios savaitės pusėje ji vėl greičiausiai bus žemesnė.
Panevėžio hidrometeorologijos stoties vyresnioji stebėtoja Vera Mackevičienė sako, kad kasdien bus vėsiau. Prognozuojama, kad naktimis temperatūra sieks 6–8 laipsnius, o dienomis 7–10 laipsnių šilumos. Tad ji neatmetė tikimybės, kad jau netrukus vidutinė temperatūra gali būti žemesnė nei 10 laipsnių.
Orams sparčiai vėstant neatmetama tikimybė, kad savaitės pabaigoje bus paskelbta šildymo sezono pradžia. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Šiuo metu, kiek turima duomenų, dar nė vienas daugiabutis nešildomas ir skundų, kad butuose šalta ir norima šildytis, nesulaukta.
„Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas V. Žalkauskas sako, kad įmonė kol kas tiksliai nežino, kiek daugiabučių parengti naujam šildymo sezonui. Remiantis teisės aktais, tuo rūpinasi namus valdytojai ir administratoriai. Jie surašo ir parengties šildymo sezonui aktą, o jo vieną egzempliorių ar kopiją privalo pateikti šilumos tiekėjams.
Vakar dienos duomenimis, Panevėžio mieste 683 daugiabučių šilumos punktuose buvo atlikti hidrauliniai bandymai. Viršininko teigimu, tai maždaug 91 procentas daugiabučių. Parengties šildymo sezonui aktų vakar turėta 510, arba 67,9 procento.
„Šie duomenys kasdien keičiasi, smarkiai didėja, nes labai daug kas tuos darbus suskumba atlikti prieš pat šildymo sezoną“, – kalbėjo V. Žalkauskas.
Daiva SAVICKIENĖ
