Kaip greitai pavojaus atveju galima evakuoti moksleivius į saugią vietą? Ar visos tarnybos dirbtų sklandžiai? Ar vaikai ir pedagogai žinotų, kaip elgtis? Kaip padėti nukentėjusiajam?
A. Bankauskaitės nuotr.
Tik dėl laimingo atsitiktinumo į šiuos klausimus atsakymo nedavė gyvenimas, kai liepos 3-iąją kilo gaisras Piniavos mokykloje-darželyje. Jeigu gaisras būtų kilęs per mokslo metus ir ne savaitgalį, būtų kilęs milžiniškas pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei.
Panevėžio rajone trečiadienį pirmą kartą surengtos pratybos pasirengti ekstremaliems atvejams, kai tenka skubiai evakuoti vaikus. Buvo modeliuojama Panevėžio apskrityje paskelbtos karo padėties situacija, kai neramumai perauga į kovinius veiksmus ir kyla grėsmė žmonių saugumui.
Vakar nuo pat ankstyvo ryto į Naujamiesčio gimnaziją riedėjo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų „Vyčio“ rinktinės technika, atskubėjo greitosios medicinos pagalbos medikai, policijos pareigūnai, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento atstovai.
Aštuntą valandą ryto nuo Berčiūnų Naujamiesčio link pajudėjo du moksleivių pilni autobusai. Berčiūnų pagrindinės mokyklos moksleiviai buvo evakuoti į Naujamiesčio gimnaziją, instruktuoti, kaip elgtis grėsmės atveju.
Taip prasidėjo iki 13 valandos trukusios mobilizacinės funkcinės pratybos, kuriose imituota mokinių ir mokytojų evakuacija.
Į grupes pagal amžių suskirstyti mokiniai pasklido po visą mokyklą ir jos teritoriją.
Vyresnieji salėse bendravo su kariškais, šie jiems papasakojo apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje, jos galimybes apsiginti nuo priešo, apie propagandos pinkles. Kariai demonstravo atsivežtą techniką, ginklus. Medikai moksleiviams aiškino, kaip elgtis, jeigu šeimos nariui, draugui ir apskritai šalia esančiam žmogui prireikia skubios pagalbos, mokė ją suteikti.
Mokyklos stadione vyko sukarintos sportinės rungtys. Ir mažiausieji, pradinukai, apsivilkę karių liemenes, užsidėję kuprines ir tikrus šalmus, iškėlę mokomuosius šautuvus, varžėsi, kas greičiau įveiks trasą.
Moksleiviams buvo patikėtos ir mokomosios granatos, jas reikėjo numesti į nurodytą vietą. Moksleiviams kariai parengė ir intelektinių užduočių, tikrinančių jų pastabumą, atmintį.
Pradinukai buvo sužavėti rungčių su karybos elementais, tačiau paklausti, kodėl reikia tokių pratybų, nė vienas neminėjo žodžio karas. Mokytojai paaiškino, kad vaikams stengėsi to neakcentuoti, nes jautresnieji, iš kitų vaikų nugirdę, kad bus rengiamasi karo padėties situacijai, prastai miegojo naktį.
Pratyboms vadovaujanti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Sakalauskienė sakė, kad tokiais veiksmais siekiama patikrinti ir įvertinti Savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų gebėjimą organizuoti darbą paskelbus mobilizaciją.
Inga SMALSKIENĖ
A.Bankauskaitės nuotr.
