„Garsą“ kels naujam gyvenimui

Žinomo menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centrui įkurti Panevėžio Savivaldybė nusižiūrėjo kino centrą „Garsas“. Tačiau miesto Tarybos narių nuomonės išsiskyrė komitetuose pradėjus svarstyti, ar Savivaldybei verta įsipareigoti prisidėti prie pastato apšiltinimo ir šildymo sistemos modernizavimo projekto pirkimo.

Minias žmonių seniau sutraukdavusiame kino centre „Garsas“ planuojama įkurti menų centrą, tačiau politikų nuomonės dėl prisidėjimo prie jo apšiltinimo projekto pirkimo jau išsiskyrė. A. BANKAUSKAITĖS nuotr.

Minias žmonių seniau sutraukdavusiame kino centre „Garsas“ planuojama įkurti menų centrą, tačiau politikų nuomonės dėl prisidėjimo prie jo apšiltinimo projekto pirkimo jau išsiskyrė. A. BANKAUSKAITĖS nuotr.

 

Pradės nuo apšiltinimo

Anuomet gausiai lankomas kino centras „Garsas“ naujam gyvenimui galėtų atgimti kaip pasaulinio garso menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Prieš porą savaičių su žinomu menininku ketinimų protokolą dėl centro steigimo pasirašęs miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas ir miesto valdžia jį regi būtent šiame pastate.

Planuojama, kad realūs menų centro įkūrimo darbai turėtų prasidėti jau 2017 metų pirmoje pusėje.

Kaip teigia Savivaldybė, konkretus investicijų į menų centrą dydis paaiškės atlikus galimybių studiją. Pinigų esą būtų galima ieškoti ES fonduose, prašyti Vyriausybės ir kažkiek prisidėti savomis lėšomis.

Tačiau miesto Tarybai komitetuose pradėjus svarstyti klausimą dėl Savivaldybės įsipareigojimo esant reikalui prisidėti prie kino centro „Garsas“ energijos vartojimo efektyvumo didinimo investicijų projekto pirkimo, politikų nuomonės išsiskyrė.

Miesto ūkio ir aplinkos komitetas tam nepritarė, o Strateginio planavimo, investicijų, ekonomikos ir finansų komitetui kilo dvejonių.

Pirmojo komiteto pirmininkas Alfonsas Petrauskas pasigedo Kultūros ministerijos garantijų, kad ji finansiškai prisidės prie menų centro kūrimo „Garse“ .

„Jeigu jos indėlis bus tik paveikslais, tai labai abejoju, ar miestui tikslinga investuoti į pastatą“, – „Sekundei“ teigė A. Petrauskas.

Investicijų klausimus kuruojančio komiteto pirmininko pavaduotojas Valdas Staugaitis sako, kad jiems irgi buvo kilę dvejonių dėl investicijų tikslingumo į „Garsą“, tačiau visgi nuspręsta, kad verta jį mėginti prikelti naujam gyvenimui.

Koks bus galutinis politikų sprendimas, paaiškės ateinančią savaitę Tarybos posėdyje.

 

Ambicijų turi ir kiti miestai

Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Arvydas Šatas teigia, kad VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra miestui skiria lėšų tik vienam jo pasirinktam viešosios paskirties pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo investicijų projektui parengti. Panevėžio savivaldybė, turėdama menų centro viziją, pasirinko kino centro „Garsas“ pastatą.

Grafikas Stasys Eidrigevičius menų centrui žada padovanoti didelę savo kūrinių kolekciją. U. MIKALIŪNO nuotr.

Grafikas Stasys Eidrigevičius menų centrui žada padovanoti didelę savo kūrinių kolekciją. U. MIKALIŪNO nuotr.

Tačiau agentūra kelia sąlygą, kad Savivaldybė įsipareigotų padengti netinkamas finansuoti, tačiau projektui įgyvendinti būtinas išlaidas ir tinkamas išlaidas, kurių nepadengia projekto finansavimas.

Kitaip sakant, pastato investicijų projekto rengimo išlaidos gali būti finansuojamos agentūros lėšomis iki 100 procentų, neviršijant 5 060 eurų. Jeigu Savivaldybei už šią sumą nepavyks nusipirkti projekto, skirtumą ji turės padengti iš savo lėšų.

Kai bus parengtas projektas, paaiškės, kaip turėtų būti apšiltintas kino centro pastatas, renovuota šildymo sistema, kiek tai kainuotų. Tada Savivaldybė ieškotų lėšų renovacijai.

Menų centro kūrimo idėją Panevėžyje palaikanti Kultūros ministerija pritarė, kad, anot valdininkų, „energinio efektyvumo lėšos būtų nukreiptos „Garsui“ renovuoti“.

Tačiau, kaip sakė miesto Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė, apie konkrečias sumas, kurias būtų galima tikėtis gauti iš Kultūros ministerijos, kalbėti kol kas anksti. Vedėjos teigimu, tokia galimybė yra ir ja bus pasinaudota. Pasak L. Krasauskienės, steigti menų centrus nori ir Vilnius bei Kaunas, o Druskininkai ieško lėšų koncertų salei.

Investicijų ir kultūros specialistai teigia, kad būtų idealu, jeigu „Garso“ pastato išorės šiltinimo, šildymo sistemos renovavimo ir jo vidaus rekonstrukcijos bei remonto darbai būtų vykdomi lygiagrečiai.

 

Žada impulsą miestui

Tapytojas, grafikas, rašytojas, performansų autorius, knygų iliustruotojas Stasys Eidrigevičius menų centrą regi kaip daugiafunkcę bendravimo erdvę, kurioje būtų pristatomas profesionalus menas, kurioje žiūrovai susipažintų su jo darbais, būtų rengiamos kitų menininkų parodos, veiktų kūrybinės dirbtuvės, vyktų seminarai, paskaitos, statomi performansai.

Menininkas būsimam centrui pasirengęs padovanoti didžiulę savo kūrinių kolekciją.

Per miesto gimtadienį atvykęs pasirašyti ketinimo protokolo su Panevėžio savivaldybe kūrėjas atsivežė ir prancūzišką laikraštį, kuriame rašoma apie Prancūzijos mieste Rodeze pastatytą tokį daugiafunkcį menų centrą, atsiėjusį 70 mln. eurų.

„Tai – tarsi kelrodė žvaigždė, orientyras. Manasis Panevėžyje nebūtinai turi būti toks brangus“, – sakė jis.

S. Eidrigevičius mano, kad menų centras, jeigu būtų įkurtas toks, kaip jis įsivaizduoja, duotų impulsą vystytis miestui. Pasak jo, atvyktų turistų iš Lietuvos ir užsienio, atsirastų viešbučių, įvairių kitų paslaugų poreikis.

Inga SMALSKIENĖ

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto