Minint Lietuvos žydų genocido dieną Panevėžyje ne tik pagerbtos aukos, bet ir prisiminti čia gyvenę tos tautybės žmonės, juos gelbėjusieji.
Lietuvos žydų genocido diena paminėta ir Panevėžyje. A.Bankauskaitės nuotr.
Juodžiausia istorijos dėmė
Rugsėjo 23-ioji pasirinkta neatsitiktinai. Būtent tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus getas. Dalis jo gyventojų sušaudyti, o kiti išvežti į koncentracijos stovyklas.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas sako, kad praėjo jau 75 metai, kai mieste buvo sušaudyti pirmieji žydai, prasidėjo areštai. 57 suimti žydai nužudyti Staniūnų miškelyje.
1941 metų liepą Panevėžyje įrengtas žydų getas. Pasak G. Kofmano, per 42 jo egzistavimo dienas per getą „perėjo“ net 14 tūkst. žydų. Bendruomenės žiniomis, iš pradžių ten gyveno 4 423 asmenys. Likvidavus getą, visi žydai sušaudyti. 8 000 – Kurganavos miške, 4,5 tūkst. – Žaliojoje girioje. Karo metais Panevėžyje sunaikinti 95 procentai čia gyvenusių žydų.
„Jie buvo nužudyti vien dėl to, kad tautybė – žydas“, – sako G. Kofmanas.
Jis džiaugėsi, kad dabartinis jaunimas žino apie žydų tragediją ir pati žydų bendruomenė, organizuodama įvairius renginius, mano daranti viską, kad tokie įvykiai nepasikartotų. Deja, G. Kofmano teigimu, vis dar yra žmonių, neigiančių genocidą arba niokojančių tragedijos vietas žyminčius paminklus.
„Šiandien minime vieną juodžiausių praėjusio amžiaus istorijos dėmių – didžiulę žydų tautos, o kartu ir visos Lietuvos tragediją. Šiandien žmonės renkasi visoje Lietuvoje, norėdami pagerbti holokausto aukų atminimą ir išreikšti savo, o kartu ir visos šalies poziciją. Aiškią poziciją turi ir jaunoji karta: štai užvakar atidaryta moksleivių paroda holokaustui atminti neleidžia abejoti: tie jauni žmonės niekada neleis tokiai tragedijai pasikartoti. Mūsų buvimas čia reiškia viena – išsaugosime atminimą ir niekada neleisime, kad tai pasikartotų“, – sakė Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas.
Gelbėjo rizikuodami
V. Markevičius mano, kad tais laikais išsaugoti net devynių žydų gyvybes maždaug porą metų buvo ypač sudėtinga. A.Bakanauskaitės nuotr.
Lietuvoje žydų bendruomenė apsigyveno XIV amžiuje. Panevėžyje jie įsikūrė nuo XVII amžiaus. Iki XX amžiaus pradžios tai buvo didelė tautinė bendruomenė. Panevėžio žydų bendruomenė skelbia, kad tuo laiku neretame miestelyje ar mieste ji sudarydavo ketvirtadalį ar trečdalį gyventojų. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos tyrimų duomenimis, per karą buvo sunaikinta 200 tūkst. žydų, kitaip tariant, 92–94 procentai šalies žydų bendruomenės. Miesteliuose ir miestuose apmirė gyvenimas, neliko gydytojų, verslininkų, bankininkų – nelikus žydų, viskas ištuštėjo. Šiuo metu šią bendruomenę sudaro tik apie 5 000 narių. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių žudynių vietų ir tiek pat senųjų žydų kapinių.
Ne vienas lietuvis gelbėjo žydus nuo sunaikinimo. Panevėžietis Vidmantas Markevičius – Pasaulio tautų teisuolių šeimos atstovas. Jo senelio Juozapo Markevičiaus šeima apie dvejus metus slėpė devynis žydus.
Šeima gyveno Kupiškio rajono Trinapolio kaime, keliolika kilometrų nuo Subačiaus. V. Markevičius pasakoja, kad pirmiausia šeima priglaudė iš Panevėžio geto atėjusį subatėną Juozą Kušnerį su šeima. Vėliau prisijungė ir daugiau žmonių. J. Kušneris Subačiuje turėjo parduotuvę, atvažiuodavo pas J. Markevičių, kuriam prireikdavo vinių, įvairių atsargų. Devyni žydai pas J. Markevičių glaudėsi nuo 1941 metų liepos iki tol, kol vokiečiai pradėjo trauktis iš Lietuvos. Pasak V. Markevičiaus, vokiečiai ieškojo žydų, kaip įtariama, kažkam įskundus.
Vyras vadina stebuklu faktą, kad taip ilgai pavyko išsaugoti tiek žydų. Tai nebuvo lengva ne vien dėl pavojaus, bet ir fakto, kad Markevičių šeima turėjo septynis vaikus, tad teko maitinti 18 žmonių.
Pasak panevėžiečio, žydai slėpti bent keliose žeminėse. Po vieną buvo tvarte ir klojime, o dar viena – miške. Naktį žydai išeidavo pasivaikščioti po mišką. V. Markevičius pasakoja renkantis medžiagą apie tuos įvykius – tai tapo tarsi pomėgiu. Jo tėtis lankėsi Izraelyje – buvo vienas pirmųjų, pakviestų ten atvykti. Kol buvo gyvi išgelbėtieji, retkarčiais su jais bendravo.
Daiva SAVICKIENĖ
Austėjos BANKAUSKAITĖS nuotr.
