Panevėžio miesto valdantieji, judėjimo „Kartu“ atstovai, prieš rinkimus į Seimą ištraukė į stalčių nugrūstą kortą – seniūnijų steigimą, kuria jau žaidė per savivaldos rinkimus. Kodėl grįžtama prie senos idėjos, nors jai pernai panevėžiečiai nepritarė?
Panevėžyje užsimoję įsteigti tris seniūnijas, miesto valdantieji jau nubraižė jų ribas.
Panevėžio valdžia pertvarkė Savivaldybės administracijos struktūrą ir panaikino 25 etatus. Tai ji motyvavo lėšų taupymu ir veiklos efektyvinimu. O dabar planuoja steigti naujus administracinius darinius – seniūnijas, nors dar pernai gyventojai tam nepritarė.
Vakar oficialiai pranešta, kad Panevėžyje ketinama įsteigti tris seniūnijas. Joms jau numatytos teritorijos, nusižiūrėti pastatai, kur galėtų įsikurti, bet dar neapskaičiuota, kiek kainuos jų išlaikymas.
Valdantieji teigia, kad atsiklaus gyventojų nuomonės ir atliks skaičiavimus.
Įstatymai didžiųjų miestų savivaldybių neverčia steigti seniūnijų. Tai yra jų teisė, bet ne pareiga.
Iš didžiųjų miestų Vilniuje veikia daugiau kaip 20 seniūnijų, Kaune jų yra 11, Šiauliuose – 2, buvusių kolektyvinių sodų teritorijoje. Už Panevėžį gerokai didesnėje Klaipėdoje seniūnijų nėra.
Miesto Tarybos opozicijos atstovai skeptiškai vertina seniūnijų steigimo idėją ir piktinasi, kad su jais tuo klausimu net nediskutuota.
Panevėžio mero Ryčio Mykolo Račkausko sudarytos darbo grupės seniūnijų modeliui parengti pirmininkas, judėjimo „Kartu“ atstovas Rimantas Ridikas teigia, kad klausimas dėl seniūnijų Tarybai svarstyti bus pateiktas ne anksčiau kaip po mėnesio. Jo tvirtinimu, pasikviesti savivaldos specialistai išaiškins seniūnijų pliusus ar galimus minusius.
„Išanalizavę, kokias paslaugas gali teikti seniūnijos, laikomės vieningos pozicijos, kad jos miestui reikalingos“, – valdančiųjų nuomonę perdavė pašnekovas.
Kaip paaiškino judėjimo „Kartu“ atstovas, eidami į savivaldos rinkimus jie žadėjo priartinti savivaldą prie gyventojų, tad dabar tesi pažadą.
Vienai iš seniūnijų nusižiūrėtos bendrovės „Panevėžio būstas“ patalpos.
R. Ridiko teigimu, įsteigus seniūnijas gyventojai netruks pajusti jų naudą, nes paspartės dokumentų priėmimas, pas seniūną jie pateks greičiau, nei, pavyzdžiui, dabar patenka pas Savivaldybės administracijos direktorių, suaktyvės bendruomeninė veikla, seniūnaičiai galės atlikti savo pareigas ne formaliai, o dirbdami kartu su seniūnija.
Seniūnijose – po tris darbuotojus
Darbo grupės parengtame seniūnijų modelyje numatyta, kad viena seniūnija aptarnaus apie 30 tūkst. gyventojų, nustatytos trijų seniūnijų ribos.
Pirmajai seniūnijai paskirtas Marijonų gatvės mikrorajonas, Smėlynės gatvė, Rožynas. Šiai seniūnijai nusižiūrėtos patalpos bendrovei „Panevėžio būstas“ priklausančiame pastate.
Antrosios, didžiausios pagal gyventojų skaičių, bet mažiausios pagal teritoriją, vadinamosios Vakarinės seniūnijos ribos – Nemuno ir J. Tilvyčio gatvės. Ji jungtų Kniaudiškių, Molainių mikrorajonus, Parko ir kitas į šią teritoriją patenkančias gatves.
Seniūniją planuojama įkurti Projektuotojų gatvės 20A name, tačiau reikėtų papildomų investicijų, nes patalpos nepritaikytos neįgaliesiems patekti.
Trečios seniūnijos teritorijai paskirta centrinė miesto dalis, Žemaičių, Aukštaičių gatvės, Pajuostės plentas, Velžio kelias, Stetiškių mikrorajonas ir kt.
Planuojama, kad kiekvienoje seniūnijoje bus po tris darbuotojus – seniūnas, vadinamojo vieno langelio darbuotojas ir socialinis darbuotojas.
Pasak darbo grupės vadovo, galvota apie du socialinius darbuotojus, tačiau prieita prie nuomonės, kad pakaks vieno. Mat prireikus, pavyzdžiui, norėdamas aplankyti socialinės rizikos šeimas, jis į pagalbą galės pasikviesti kolegą iš Panevėžio socialinių paslaugų centro.
R. Ridikas, „Sekundės“ paklaustas, kiek kainuotų miestui trijų seniūnijų išlaikymas, nenurodė net preliminarių skaičių. Jo teigimu, tai bus apskaičiuota apsisprendus dėl pastatų, kuriuose bus įkurtos seniūnijos.
Darbo grupės vadovas aiškino, kad dokumentų priėmėjai ir socialiniai darbuotojai į seniūnijas būtų perkelti iš Savivaldybės administracijos, naujai į darbą būtų priimami tik seniūnai.
„Mes sutaupėme pertvarkę Savivaldybės administracijos struktūrą. Įsteigus seniūnijas bendras etatų skaičius administracijoje nepadidės“, – tvirtino R. Ridikas.
Gyventojai nesutiko
Judėjimo „Kartu“ atstovai seniūnijų steigimo idėją pradėjo kelti prieš savivaldos rinkimus, 2014-ųjų pabaigoje. Tuometė Savivaldybės administracija spyrėsi, kad seniūnijų nereikia, nes miestas yra kompaktiškas, susisiekimas su centru puikus. Esą Savivaldybę patogu ir greita pasiekti įvairiomis transporto priemonėmis.
Tačiau 2015 metų pavasarį Panevėžio savivaldybei, kurios meru buvo Vitalijus Satkevičius, teko inicijuoti gyventojų apklausą dėl seniūnijų. Jų nuomonės buvo teiraujamasi per susitikimus, buvo prašoma ją išdėstyti elektroniniu paštu ar raštu.
Tuomet planuota, kad Panevėžyje galėtų atsirasti keturios seniūnijos. Apskaičiuota, kad vien darbuotojams išlaikyti kasmet reikėtų papildomai skirti apie 107–118,8 tūkst. eurų. Teigta, kad prie šios sumos dar būtina pridėti patalpų įsigijimo, įrengimo, išlaikymo, įrangos ir technikos pirkimo išlaidas.
V. Satkevičius teigia kaip dabar pamenąs gyventojų nuomonę – jie atsakė, kad seniūnijos nereikalingos.
„Jeigu valdantieji nori prikišti į seniūnijas savų, jaučiasi kam nors skolingi, tegu steigia. Ar nekeista, kad ką tik iš Savivaldybės darbuotojus atleidinėjo, o dabar steigia naujus administracinius darinius?“– retoriškai klausė jis.
Buvęs meras svarsto, ar tik tokiu būdu nemaskuojamas reorganizacijos brokas.
Opozicija trauko pečiais
Miesto Tarybos narys socialdemokratas Povilas Vadopolas sako, kad jiems dar net nepristatyta seniūnijų vizija.
„Ankstesnė valdžia darė visuomenės apklausą. Žmonės pasakė, kad seniūnijų nereikia. Ir iš tiesų – miestas gana kompaktiškas, Savivaldybę nesunku pasiekti iš bet kurio jo galo. Kita vertus, ir gyventojų mažėja. Jeigu norime turėti dar daugiau biurokratų, ką gi, steikime, bet tai kainuos mokesčių mokėtojams“, – kalbėjo anksčiau miesto mero pareigas ėjęs politikas.
Opozicijoje taip pat dirbanti liberalsąjūdininkė Zita Kukuraitienė irgi labai abejoja seniūnijų reikalingumu.
„Ar nebus žmonėms papildomo vargo, nes mažoje seniūnijoje jie negalės susitvarkyti visų dokumentų, kaip normalioje seniūnijoje, pavyzdžiui, Panevėžio rajone ar Vilniuje. Aš matau svarbesnių problemų ir darbų“, – sakė ji.
Z. Kukuraitienė ironizavo: jeigu neskaičiuotume pinigų, seniūnijas galėtume steigti kaip savotiškas karjeros mokyklas. Pasak jos, tegu žmonės mokosi būti lyderiais – pradėję nuo seniūnaičio tampa seniūnu.
Dirbtinai sukurtos naudos neduos
Klaipėdos meras V. Grubliauskas prieš kurdamas seniūnijas pagalvotų, kokias funkcijas jos atliks, kokių neatlieka mieste jau veikiančios valstybinės institucijos.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, „Sekundės“ paklaustas, kaip toks didelis miestas įsiverčia be seniūnijų – ar valdžia labai nutolusi nuo liaudies, patikino, kad ne. Pasak jo, Savivaldybės darbas organizuojamas taip, kad žmonės gautų visas reikalingas paslaugas kiek įmanoma operatyviau.
Uostamiesčio mero teigimu, seniūnijų poreikis turi būti natūralus, jų nereikia kurti dirbtinai, nes tai neigiamai atsilieps administravimo sąnaudoms.
Prieš kuriant seniūnijas V. Grubliauskas siūlo pagalvoti, kokias misijas, funkcijas jos atliks, kokių neatlieka esančios miesto institucijos.
Pašnekovo teigimu, šiais laikais vis daugiau paslaugų persikelia į elektroninę erdvę, todėl naujų administracinių vienetų kūrimas gali būti perteklinis.
„Aš tikrai nekritikuoju seniūnijų šalininkų. Reikia jų ar ne, labai priklauso nuo miesto specifikos. Jeigu savivaldybės administracinė struktūra dirba sklandžiai ir efektyviai, gyventojams yra patogu pasiekti savivaldybę, manau, kad seniūnijos nėra būtinos. Reikia įvertinti, ar investicijos į seniūnijų steigimą, jų išlaikymo sąnaudos bus adekvačios teikiamai naudai gyventojams“, – „Sekundei“ tvirtino V. Grubliauskas.
Klaipėdoje anksčiau veikė viena seniūnija, tačiau jos buvo atsisakyta.
Daugiau maišaties
Grigorijus Tregubenka
Kam ta seniūnija? Tik daugiau bus maišaties. Kaip būtų žmonėms, gyvenantiems už geležinkelio? Nemanau, kad valdžia bus arčiau žmonių. Vis tiek reikės dėl visko eiti į savivaldybę. Niekur nesidėsi.
Didesnė biurokratija
Valdemaras Banelis
Seniūnijos nepriartins valdžios prie žmonių. Bus tik daugiau biurokratijos. Nežinau, kaip viskas vyks, bet manau, kad nebus labai patogu eiti į seniūniją. Gal tik darbo vietų Savivaldybėje atsiras daugiau, kito varianto nebus. Ar žmonėms geriau bus? Tikriausiai ne.
Arčiau namų
Milda Kartanienė
Man atrodo, kad bus patogiau. Arčiau namų. Seniūnijos galbūt bus mikrorajonuose. Dar negirdėjau to dalyko, bet man atrodo, kad senukams, neįgaliesiems būtų arčiau būtų. Dabar jie reikalus tvarko Savivaldybėje.
Neturi reikšmės
Aldona
Gal ir bus patogiau. Niekada nereikėjo eiti į Savivaldybę, ten jokių reikalų neturiu. Viskas ir taip aišku. Yra radijas, televizija. Lankiausi tik žemėtvarkoje, o į Savivaldybę nevaikštau. Aš ne toks žmogus, kuris dėl menkniekio kur nors kreipiasi, tai man visiškai neturi reikšmės, kur tvarkyti reikalus. Jei kas nutinka namui, yra bendrijos pirmininkas, jis kreipiasi dėl vandentiekio, dėl kanalizacijos, dėl elektros.
Inga SMALSKIENĖ
