Kaunietis Edgaras Riabko, į Lietuvą atvežęs prestižines vandens formulių F2 varžybas, papasakojo, kodėl jos vyko Zarasuose, o ne Kaune. „Viskas nėra taip paprasta. Vis tikiuosi, kad pavyks varžybas surengti ir Kaune, jei miesto centre bus pagilinta Nemuno vaga“, − sakė sportininkas. Rugpjūčio pabaigoje Zarasuose vykusiame pasaulio plaukimo čempionato etape jis užėmė 8-ąją vietą.
Aplenkė turtingus varžovus
E.Riabko tikėjosi aukštesnės vietos, bet tam sutrukdė per kvalifikaciją sugedęs variklis. Komandos mechanikai per naktį norėjo suremontuoti variklį, deja, jiems teko jį keisti. Dėl šios nesėkmės E.Riabko finalo plaukime startavo iš 18-osios pozicijos.
Ši aplinkybė atskleidžia žiūrovams nematomą varžybų dalį – finansavimo ir rėmimo klausimus. „Pinigai šiame sporte labai svarbūs. Mes daug ką sprendžiame lietuviškai, pavyzdžiui, patys gaminame sraigtus, kainuojančius apie 2 tūkst. eurų. Tai padeda išsilaikyti. Po kiekvienų varžybų remontuojame variklį, o turtingos komandos dažnai po varžybų jį tiesiog išmeta ir įsideda naują“, − pasakojo 32 metų Edgaras, vienintelis Lietuvos F2 pilotas.
Jį pamalonino tai, kad sugebėjo aplenkti arabų sportininkus iš Abu Dabio ir Dubajaus. Jų komandos turi rėmėjų ir galingą techniką, apie kurią kiti dalyviai gali tik pasvajoti. Anot Edgaro, apie stambesnius laimėjimus galima svarstyti tik radus daugiau rėmėjų. Tai leistų įsigyti daug sraigtų, variklių ir kt.
Nesėkmė prieš savus žiūrovus
Zarasuose E.Riabko nepasisekė jau antrą kartą. 2015 m. ten vyko Europos čempionatas. Per treniruotę subyrėjo jo vengrų gamybos laivas. „Buvo labai apmaudu. Varžyboms rengiausi, norėjau gerai pasirodyti prieš savus žiūrovus, o viskas baigėsi jau per treniruotę. Posūkyje neatlaikė ir lūžo kairysis sponsonas. Patyriau nugaros traumą, 9 dienas turėjau praleisti ligoninėje, visiškai pasveikau tik po 3 mėnesių“, − prisiminė Edgaras.
Po šių varžybų jis suremontavo ir pardavė laivą, nes nebegalėjo juo pasitikėti. „Teko ieškoti naujo laivo. Radau naudotą italų gamybos formulę, ją turėjo Rusijos sportininkas. Po kelių nesėkmingų startų rusas pardavė laivą, man tai buvo galimybė jį įsigyti pigiau, naujas kainuotų apie 100 tūkst. eurų. Šio laivo dinamika labai gera, jų kaina priklauso nuo to, kaip jiems sekasi per varžybas. Po kelių avarijų laivo kaina smarkiai krinta, o gerus rezultatus demonstruojančio laivo kaina kyla“, − sakė sportininkas.
Sportuoja jau 20 metų
Paklaustas apie karjeros pradžią, Edgaras kalba apie šeimą. „Šiuo sportu užsiėmė mano tėvas ir 10 metų vyresnis brolis. Pradėjau nuo mažiausių laivų, perėjau prie galingesnių, galiausiai perėmiau brolio laivą“, − sakė jis.
Kaunietis lenktyniauti pradėjo būdamas 10 metų. Pasiekė puikių laimėjimų įvairių klasių varžybose. 2011 m. jis tapo F5 laivų klasės Europos čempionu. Netrukus F4 klasės varžybose tapo Latvijos, Vokietijos, Baltijos šalių čempionu, Europos ir pasaulio čempionatuose užėmė 3-iąją vietą. „Norėjosi tapti čempionu, tada pereiti į aukštesnę klasę. Deja, laikas bėga, senstu, atėję jaunesni yra šustresni. Supratau, kad reikia kuo greičiau pereiti prie F2 varžybų. Tam reikia bent 2 metus praleisti F4 klasėje. Pardaviau techniką latviams ir perėjau į F2. Čia – ir technika geresnė, ir greičiai didesni. Pernai jau plaukiau vengrų gamintu laivu“,− pasakojo Edgaras. Anot jo, rezultatai priklauso nuo formulės vairavimo ir visos technikos sureguliavimo.
F1 klasėje – tik asai
Maksimalus greitis F2 varžybose yra 200 km/val. F1 varžybose jis siekia 240 km/val.
„Laivai tokie patys, bet jų varikliai galingesni. Kaip ir sausumos F1 varžybose, taip ir vandenyje, ten lenktyniauja tik asai. Patekti į šią klasę labai sunku. Turi būti geriausias iš geriausių, patraukti komandų dėmesį. Tai būtų galima padaryti, pavyzdžiui, laimėjus F2 čempionatą. Į F1 klasę patekę sportininkai jau gali nesirūpinti komandos išlaikymu – jie yra viskuo aprūpinti, biudžetai skaičiuojami milijonais. Dažniausiai sportininkai gina ne savo šalių, o kurios nors arabų šalies ar Kinijos garbę. Nenorėčiau nuo laivo nuimti Lietuvos vėliavos ir tapti italu ar arabu“, − rodė į trispalvę Edgaras.
Kaip šiose valtyse reguliuojamas greitis? „Greičio pedalą nuspaudi iki galo ir neatleidi net posūkyje, iš jų „išeiname“ važiuodami 100 km/val. greičiu. Sausumoje tai būtų neįmanoma. Vandenyje viskas kitaip, valtis dažnai lekia beveik neliesdama vandens paviršiaus“, − pasakojo Edgaras.
F2 klasėje laivai turi 2,5 l darbinio tūrio 6 cilindrų variklius, išvystančius daugiau nei 200 AG. Pats laivas sveria truputį daugiau nei 500 kg.
Saugumas labai padidėjo
Avarijos šiose varžybos yra nuolatinės, bet dabar sportininkai yra apsaugoti nuo fatališkų sužeidimų. „Esame prisirišę diržais. Kai laivas apsiverčia, reikia paspausti mygtuką, tada diržai atsisega ir galima išlipti iš laivo. Yra specialūs dangčiai, atsidarantys avarijos atveju. Tada laivo apačia prisipildo vandens, iššauna ant stogo esančios oro pagalvės, jos laivą pastato vertikaliai ir pilotą iškelia virš vandens. Taip pat laive yra deguonies balionas, reikalingas, jei negali kvėpuoti. Apvirtus Zarasuose deguonies balionu teko pasinaudoti ir man.
Dabar šis sportas gana saugus. Prieš 20 metų jis buvo antras pagal pavojingumą po alpinizmo, pilotai dažnai žūdavo, nebuvo gerai apsaugoti nuo sužalojimų. Kabinos buvo medinės, atviros, o susidūrimai su kitais laivais dažnai baigdavosi nelaimėmis“, − pasakojo Edgaras.
E.Riabko yra vedęs, turi 2 vaikus. „Pasisekė, kad mano žmona taip pat domisi šiuo sportu. Ji žino, kas tai yra, todėl mano užsiėmimui neprieštarauja. Savo vaikams šio sporto nelinkėčiau“, − pripažino sportininkas.
Nemuną reikėtų gilinti
Kodėl šios varžybos jau 2 kartus vyko Zarasuose, o ne Kaune? „Norėjau, kad jos vyktų Kaune.
Viskas prasidėjo, kai tarptautinės motorlaivių sporto federacijos (UIM) F2 varžybas rengiančios komisijos atstovai Monake manęs paklausė, ar be finansinių reikalų yra daugiau kliūčių, neleisiančių surengti tokių varžybų Lietuvoje. Atsakiau, kad daugiau kliūčių nėra. Vėliau paaiškėjo, kad italai atsisakė rengti Europos čempionatą, nes žalieji ėmė protestuoti prieš renginį. Tada vėl prasidėjo pokalbiai su manimi, siūlė rengti varžybas. Pažadėjau pabandyti“, − pasakojo Edgaras.
Jis iš karto pradėjo ieškoti galimybių Kaune. „Ideali vieta būtų miesto centre – Nemune, šalia „Žalgirio“ arenos. Tai būtų sudėtinga trasa sportininkams, bet ideali vieta žiūrovams, jie varžybas galėtų stebėti iš įvairių vietų. Trasą būtų reikėję platinti, bet svarbiausia, kad upę būtų tekę gilinti. Varžyboms reikėtų bent 4 m gylio, o dabar Nemuno gylis kai kur nesiekia net metro.
Buvome susitikę su miesto meru Visvaldu Matijošaičiu, savivaldybės administracijos vadovais. Klausėme, ar nebūtų galima paspartinti upės vagos gilinimo darbų. Sužinojome, kad vieno kilometro upės vagos gilinimo darbai kainuotų apie 100 tūkst. eurų, netgi siūlėme patys rasti pusę šios sumos. Buvome susitarę su Kauno hidroelektrine, kad per varžybas ji pakeltų vandens lygį bent 2 m, deja, kai kuriose vietose ir tiek būtų per mažai. Galiausiai supratome, kad Kaune nieko neišeis, vieni likome su savo rūpesčiu, trūko valdžios palaikymo“, − pasakojo E.Riabko.
Meras pats atvyko susitikti
Bičiulis jam užsiminė apie Zaraso ežerą ir sutvarkytą didelę salą jame. „Nuvažiavome ten dviese, vaikščiojome aplink ežerą. Galbūt įtartinai atrodėme, todėl priėjo vienas vyras ir paklausė, ką čia veikiame. Paaiškinome, kad ieškome vietos varžyboms.
Jis čia pat išsitraukė telefoną, paskambino ir netrukus šalia mūsų jau buvo Zarasų meras, administracijos direktorius. Mus priėmė šiltai, paplukdė jachta, viską aprodė ir sutarėme dėl varžybų organizavimo. Toks požiūris į mūsų pasiūlymą pradžiugino. Savivaldybė pati pasiūlė pagalbą“, − stebėdamasis pasakojo Edgaras.
Nepaisant to, Edgaras nepraranda vilties Kaune surengti F2 varžybas. „Kaunas galėtų tapti vandens formulių Monaku, kur vyksta F1 automobilių lenktynės, o trasa yra siauriausia.“
Jis treniruojasi Kauno mariose, bet šis telkinys nėra tinkamas varžyboms, nebent anksti pavasarį, kol vanduo nežydi. Lampėdžių tvenkinys taip pat netinka – dėl jame esančių nedidelių salelių ir paplūdimių, būtų nesaugu.
DAINORAS LUKAS SK ŽURNALISTAS
Ričardo Pūko, Ramūno Guigos nuotraukos
