Aukštai sėdintiems valdininkams neįgalieji vis dar yra kaip trečias brolis – dėmesio ir pagalbos jiems pagailima. Kokias kliūtis tenka įveikti žmonėms, turintiems negalią?
Neįgalieji priekaištus išsakė miesto poliklinikos vadovėms.
Neįgalūs panevėžiečiai vakar susirinkę prie miesto poliklinikos čia pakvietė ateiti ir šios įstaigos bei miesto vadovus. Visoje šalyje vykusios akcijos „Mes esame“ renginyje „Už prieinamumo ir judėjimo laisvę” siekta dar kartą atkreipti dėmesį į aplinkos kliūtis, sunkinančias turinčiųjų negalią gyvenimą.
Kad sėdint vežimėlyje labai sudėtinga patekti į daugybę svarbių įstaigų, neįgalieji jau ne pirmą kartą bando įrodyti akivaizdžiai. Kaip vieną iš sunkiau įveikiamų vietų jie pasirinko miesto polikliniką. Tuo labiau kad joje neįgaliesiems tenka lankytis gana dažnai.
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Regina Novikienė sako, kad nors iš pirmo žvilgsnio poliklinikos nuovaža atrodo tinkama, reikėtų sveikiesiems sėdus į vežimėlį pabandyti ja užvažiuoti ir nuvažiuoti žemyn, kad įsitikintų, kaip yra iš tiesų.
Neįgalieji ragino vicemerą Petrą Luomaną, administracijos direktoriaus pavaduotoją Sandrą Jakštienę, Socialinės paramos skyriaus vedėją Viktorą Michailovą, taip pat poliklinikos direktorę Ireną Čeilitkienę bei jos pavaduotoją Danguolę Matulienę pabandyti sėsti į specialiai paruoštą neįgaliojo vežimėlį ir bandyti juo patekti į sveikatos priežiūros įstaigą. Norinčiųjų, deja, neatsirado.
Tik P. Luomanas sutiko tapti neįgaliosios pagalbininku – stumti vežimėlį ir pabandyti su juo įveikti visas kliūtis. Ir įsitikino, kad tai ne taip paprasta.
„Užvažiuoti buvo nelengva, o nuvažiuoti dar sunkiau – vežimėlio ratas papuolė į duobes, nelygumus, kurių čia pilna, strigo ir vos neapvirto“, – prisipažino vicemeras.
P. Luomanas teigia, kad visų įstaigų vadovai turėtų nuolat skirti dėmesį neįgaliesiems, nenumoti į juos ranka.
„Duobes užlyginti ar kitus smulkesnius darbus padaryti galima ir savo jėgomis. Steigėjo pagalbos prašoma tik didesnius darbus sumanius“, – pastebėjo vicemeras.
Padės pagal galimybes
Per status, šiuolaikinių reikalavimų neatitinkantis pandusas į poliklinikos pastatą – ne vienintelė kliūtis. Kelias į antrą, trečią poliklinikos aukštus neįgaliesiems uždarytas – lifto durys per siauros, daugelis vežimėlių pro juos nepralenda.
Naujo lifto įrengti, pasak poliklinikos vadovės I. Čeilitkienės, nėra jokių galimybių. Dar prieš keletą metų buvo parengtas patalpų renovacijos investicinis projektas, kuriame numatyta įrengti kitą – platesnę lifto šachtą, taip ir liko neįgyvendintas.
Norint įrengti naują liftą, reikėtų bent 100 tūkst. eurų, o tokių pinigų nėra.
Poliklinikos vadovė nustebo išgirdusi neįgaliųjų priekaištus dėl per aukštų registratūros langelių.
„Pirmą kartą girdžiu tokius skundus, niekas man nesakė, jog neįgaliesiems tai kliūtis. Tą nepatogumą galime pašalinti – vieną langelį pažeminsime, kad neįgaliesiems būtų patogu privažiavus vežimėliu bendrauti su registratore“, -kalbėjo I. Čeilitkienė. Ji priminė ir galimybę registruotis internetu.
Poliklinikos vadovė pažadėjo pasirūpinti, kad pirmame aukšte būtų kabinetas, kuriame gydytojai galėtų priimti neįgalius pacientus – jiems nereikėtų keltis į antrą ar į trečią aukštą. Pacientų prašymu priimti galėtų ne tik budinti, bet ir šeimos gydytoja.
Pakeisti nuovažą, pasak vadovės, nėra galimybių – ji įrengta pagal to meto projektinius reikalavimus.
„Mes nesame kokie piktadariai, siekiantys pakenkti neįgaliesiems. Gerai būtų, kad žmonės ateitų, išsakytų savo bėdas – pagal galimybes padėsime. Tačiau nei naujo panduso, nei naujo lifto pažadėti negaliu“, – sakė I. Čeilitkienė.
Miesto vicemeras mano, kad neišsprendžiamų situacijų nėra.
„Yra tik neišspręstos. Dažnai trūksta visų suinteresuotų pusių dėmesio. Manau, aktyvesni turi būti įstaigų vadovai. Tikiuosi, kad ši akcija pajudins problemų sprendimą iš mirties taško .“
Kad norint įmanoma nuveikti daug, kalbėjo ir vežimėliais važinėjantys neįgalieji, kaip pavyzdį jie pateikė Panevėžio rajono polikliniką, kurioje prieinamumas neįgaliesiems labai geras – vežimėliais galima patekti visur.
Neįveikiamų tvirtovių daug
Vis dėlto didžioji dauguma patalpų vis dar yra nepasiekiamos ir, kaip teigė akcijoje dalyvavę neįgalieji, visas neįveikiamas vietas sunku ir išvardyti. O kartais atvejais kliūtims pašalinti nei didelių lėšų, nei ypatingų darbų nereikia, tik supratimo ir dėmesio.
Kaip sako Neįgaliųjų aplinkos asociacijos vadovas Algis Giba, kiekvienas vežimėliu važinėjantis asmuo gali pateikti savų neįveikiamų tvirtovių sąrašą.
„Vieniems tai sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės, kitiems teisėsaugos, tretiems kultūros įstaigos. Aš pats savą sąrašą galėčiau pradėti centre esančia elektronikos prekių parduotuve, taip pat kaip ir daugelis pasiskųsčiau Migracijos tarnybos visiškai nevykusiu pandusu, „Regitra“, į kurios kabinetus sunku patekti, ir kitų įstaigų prieinamumu. Žinoma, situacija dabar visai kitokia negu buvo prieš gerą dešimtmetį. Vis dėlto iki kitų Europos šalių padėties, kur neįgalieji gali pasiekti visus jiems reikalingus taškus, mums labai tol“, – tvirtino A. Giba.
Kaip neįgaliųjų atstovas, derinantis naujų pastatų projektus, jis sako, kad kartais tenka atsidurti ir nepavydėtinoje situacijoje, kai patikėjus statytojų pažadais, jog viskas bus sutvarkyta per savaitę, pasirašoma, o tada rezultato tenka laukti ilgai.
R. Novikienė atkreipė dėmesį, kad norint organizuoti renginį, vargu ar pavyks rasti neįgaliesiems visiškai pritaikytas patalpas. Kartais iš šalies žiūrint lyg ir viskas gerai atrodo, tačiau naudotis sudėtinga.
„O rinkimų apygardos? Politikai žada visokias gėrybes, kviečia balsuoti ir net nepasirūpina, kad neįgalieji galėtų patekti į balsavimo vietas – beveik niekur nėra galimybės įvažiuoti vežimėliu“, – pabrėžė Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovė.
Atskira problema – šaligatvių nuovažos: kai kur jie tvarkant gatves buvo net pabloginti, tapo statesni, atsirado kalneliai.
Laukiama permainų
Rasa Kavaliauskaitė
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė
„Nuolat kartojame, kad aplinkos pritaikymas yra esminis daugelio žmonių, tarp jų ir turinčiųjų negalią, gyvenimo kokybės faktorius, užtikrinantis jų savarankiškumą, tačiau iki šiol dažnu atveju esame izoliuoti. Daug kalbama – mažai daroma.
Todėl socialinė akcija „Mes esame” rengta visoje Lietuvoje. Neįgaliųjų netenkina, kad net pusė mokyklų ir viešųjų įstaigų yra jiems nepritaikytos. Žmonės dažnai negali patekti į sveikatos, švietimo įstaigas, kultūros paveldo objektus ir pan.
Padėtis keičiasi per lėtai, todėl apie problemą reikia kalbėti ne tik politikų kabinetuose, bet ir rengiant akcijas, atkreipiant visuomenės, vietos valdžios dėmesį ir parodant, kad žmonės, turintys negalią, irgi nori gyventi visavertį gyvenimą.
Procesas eina pirmyn, prieinamumas gerėja. Tačiau, palyginti su Vakarų Europos šalimis, mūsų padėtis labai prasta. Kai matai, jog kitur neįgalieji gali patekti absoliučiai visur – į kavines, teatrus, muziejus, nekalbant apie sveikatos priežiūros, valstybines įstaigas, aišku, jog mums labai daug ko trūksta.
Pas mus prieinamumas labai ribotas – jeigu nutiesė penkis kilometrus gero šaligatvio, tai toliau kliūtis vis tiek bus. Kai atsiras sisteminis požiūris į neįgalius žmones, tuomet jie galės nuo savo būsto durų laisvai patekti į kiekvieną numatytą vietą.
Primenu, kad šiemet balandžio mėnesį Lietuva pateikė Jungtinėms Tautoms ataskaitą. Svarstytos 73 rekomendacijos, trys iš jų įvertintos teigiamai.
Neįgaliųjų prieinamumas – sritis, kurioje būtina labai pasitempti. Kol kas neįgaliesiems normalios judėjimo sąlygos nesudarytos.“
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
Austėjos BANKAUSKAITĖS nuotr.
