Prasidėjus mokslo metams tėvai ir toliau tuština pinigines. Krūvas pinigų išleidę parkeriams, dailės reikmenims, kuprinėms ar sporto aprangai, per daug nesipriešindami atskaičiuoja ir po dešimtis eurų pratybų sąsiuviniams. Nors jie mokiniams nėra privalomi, tėvai sako neturintys iš ko rinktis.
Nors pratybų sąsiuviniai mokiniams nėra privalomi, tėvai sako neturintys iš ko rinktis – vaikas mokykloje turi mokytis visavertiškai. A. Bankauskaitės nuotr.
Vis dėlto po to, kai Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė, kad pratybų sąsiuviniai yra neprivalomi ir tėvai jų neturi pirkti, o mokytojai turėtų patys parengti papildomas užduotis, tėvai suskirstė į tris stovyklas. Vieni mano, kad pedagogai jau ir taip turi papildomų darbų, kiti teigia nežinoję, jog pratybos nėra būtinos. Jeigu galėtų laiką atsukti atgal – klasėje pirktų vieną pratybų sąsiuvinį ir visiems mokiniams atšviestų užduotis. Treti tvirtina, kad pratybos, kaip ir vadovėliai, turėtų būti įskaičiuojami į mokinio krepšelį.
Kad pratybas pirkti neprivaloma, trečiokės Danielės mama Aistė sužinojo tik iš žurnalistų. Dar pavasarį tėvai buvo perspėti, kad pratybų sąsiuviniams bus renkama po 60 eurų.
„Per tėvų susirinkimus nė karto nebuvo iškeltas klausimas, ar mes pirksime pratybas, ar ne. Mokytoja tiesiog išvardijo dalykus, kuriems reikės papildomų sąsiuvinių, ir pasakė, kiek atnešti pinigėlių. Dabar, kai žinau, kad jos nėra privalomos, vis tiek laikausi nuomonės, kad vaikams spręsti užduotis ne iš atšviestų lapų, o iš pratybų yra ir įdomiau, ir galbūt paprasčiau. Be to, jeigu didžioji dauguma mokysis ir pratybų, o dalis iš lapų – nežinau, ar taip teisinga vaiko atžvilgiu“, – svarstė Aistė.
Nuo tualetinio popieriaus iki pratybų
Apie galimybę rinktis nežinojo ir panevėžietė Emilija. Už pirmokės pratybas ji sumokėjo 40 eurų.
„Pratybas pirkome visiems mokslo metams. Pirkti ar nepirkti, niekas mūsų neklausė, pasakė, kad reikia, ir viskas. Jei būčiau žinojusi, kad galima rinktis, turbūt vis tiek būčiau pasirinkusi tą patį variantą. Vaikai užduotis sprendžia ne tik mokyklose, bet ir namuose. O tai, kad mes perkame pratybas, palengvina darbą ir mokytojams“, – „Sekundei“ teigė Emilija.
Pirmokės tėtis Vytautas mano, kad pratybos yra ugdymo proceso dalis ir turi būti įtrauktos į mokinio krepšelį. Anot jo, Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbta žinia, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi ir tėvams jų nebūtina pirkti, kelia ir juoką, ir pasipiktinimą.
„Buvo teigiama, kad darželinukų tėvai neturėtų pirkti tualetinio popieriaus, tačiau auklėtojos prašydavo jo atnešti. Dabar skelbiama, kad tėvams nereikia pirkti pratybų, bet mokytojos patyliukais renka pinigus. Išvada peršasi labai paprasta: ministerija nusiplauna rankas, mokytojai lengviausiu būdu – už tėvų pinigus – vaikus užima per pamoką. Tėvai nori, kad jų atžalos užaugtų protingos, todėl pinigų negaili, o laimi pelningą verslą iš ugdymo įsukę tokių pratybų leidėjai. Kol ministerija nesuvoks, kad pratybos, kaip ir vadovėliai, turi būti perkamos iš mokinio krepšelio lėšų, nieko gero nebus“, – tvirtino Vytautas.
Perka planšetės, bet ne pratybas
Panevėžio miesto mokyklų pedagogai dirba skirtingais metodais, tačiau dauguma mokytojų sutaria, kad ne visus pratybų sąsiuvinius būtina pirkti.
Pasak R. Charisovos, be pratybų sąsiuvinių, kurie kompleksiškai sudėlioti pagal pagrindinę knygą, išeiti programą būtų sudėtinga.
Pasak Pradinės mokyklos direktorės Ritos Charisovos, vaiko ir mokytojo uždavinys yra per metus įvykdyti tai, kas numatyta metodiškai. Tačiau be pratybų sąsiuvinių, kurie kompleksiškai sudėlioti pagal pagrindinę knygą, tą padaryti būtų labai sunku.
„Kai vaikus mokome pagal tą pačią sistemą ne pirmą kartą, matome, kurios pratybos būtinos ir be kurių galima išsiversti. Viskas priklauso nuo pedagogo, jeigu jis protingas, visų pratybų pirkti tikrai nereikės“, – „Sekundei“ teigė R. Charisova.
Mokyklos vadovės paklausus, kodėl pratybos nėra perkamos iš mokinio krepšelio, atsakymas buvo vienareikšmiškas – tam nėra pinigų.
„Mokinio krepšelis yra per menkas, kad užtektų ir pratyboms. Bendru tėvų sutarimu mokykla perka ir vadovėlius, ir kompiuterius, ir planšetes, ir kitus reikmenis, tačiau pratyboms lėšų nebeužtenka.
Nemanau, kad 40 eurų metams tėvams yra neįkandama suma, juolab kad šią sumą išskaidžius į devynis mėnesius bus tik 4,44 euro“, – sako R. Charisova.
Yra kitų būdų
Skaistakalnio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Meiškienė pasakoja, kad daugiau pratybų perka pradinių klasių mokiniai. Jei mokytojai žino, kad vaikai yra socialiai remtini, sunkios jų gyvenimo sąlygos, iš tėvų nereikalauja pirkti papildomų sąsiuvinių.
Užduotis pateikia atšviestame lape. Vyresniųjų klasių mokiniams pratybų reikia mažiau – tik pagrindinių dalykų, kaip lietuvių kalbos ar matematikos.
„Mūsų mokyklos pedagogai tariasi su tėveliais, pirkti ar nepirkti pratybų sąsiuvinius. Jokios prievartos nėra. Jokiu būdu neprašome, kad visi įsigytų, tuo labiau kad mokykla suteikia galimybę nemokamai naudotis kopijavimo aparatu“, – sakė R. Meiškienė.
Pavaduotoja ugdymui mano, kad pratybos nėra būtiniausias dalykas, kai kurių pratybų neverta pirkti, nes jose užduotys nėra tikslingos.
„Akcentuoju mokytojams, kad nereikia prisirišti prie pratybų ar vadovėlių. Taip, reikia vadovautis programa, bet galima daugiau išreikšti savo, kaip mokytojo, kūrybiškumą ir vaikus mokyti kitokiomis priemonėmis“, – teigė R. Meiškienė
Pavaduotoja neslepia nusivylimo ir sako, kad pratybų sąsiuviniai yra tiesiog niekieno nereguliuojamas verslas – leidėjai kokias nori kainas, tokias ir nurodo.
„Suprantu tėvelių rūpestį, bet mokinio krepšelio lėšų nepakanka tam, kad galėtume pirkti tik rekomenduojamas pratybas. Mes kasmet sukame galvą, kaip išsiversti iš esamų lėšų, kaip nupirkti vadovėlius, kaip senus, visiškai nusidėvėjusius, pakeisti naujais“, – kalbėjo R. Meiškienė.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
