Po devynių mėnesių privalomosios karo tarnybos Karaliaus Mindaugo husarų batalionas vakar į atsargą išleido 370 šauktinių karių. Pusšimtis tarnybą baigusių jaunuolių nusprendė ją tęsti kaip profesinės karo tarnybos kariai.
Iškilmingos rikiuotės metu šauktiniai, išklausę vadovybės padėkas už gerai atliktas pareigas, nuskubėjo pas artimuosius. Jaunus karius šiltais apkabinimais ir bučiniais su gėlėmis pasitiko artimieji.
Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius, kreipdamasis į šauktinius, teigė, kad uždavinys įvykdytas.
„Jūs įveikėte visas užduotis, didžiuokitės tuo ir atminkit: tvirtovė, patrankos ir užsienis nepadės, jei kiekvienas vyras nesuvoks, kad būtent jis saugo savo šalį“, – sakė M. Steponavičius.
Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadas majoras Rolandas Putnikas negailėjo nuoširdžių padėkų karių artimiesiems, šauktiniams ir juos globojusiems kariams.
„Dėkoju karių artimiesiems už jų paramą, nes kariui ji labai daug reiškia. Jeigu šeima jį remia, karys gali nugalėti bet kokį priešą. Dėkoju ir profesinės karo tarnybos kariams, kurie devynis mėnesius demonstravo profesionalumą, pasitikėjimą ir pagarbą. Nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams dėkoju už jų pasiaukojimą, ryžtą, bemieges naktis. Tikiu, kad kariai tapo geresniais žmonėmis, didesniais Lietuvos patriotais, – kalbėjo mjr. R. Putkinas.
R. Putkinas geriausiam privalomosios pradinės karo tarnybos kariui, jaunesniajam eiliniui Mariui Kulbokui įteikė atminimo dovaną.
„Čia įgijau neįkainojamos patirties. Sustiprėjau ir fiziškai, ir dvasiškai. Nuo pat pirmųjų dienų buvo diegiama pagarba, pasiaukojimas, patriotizmas, drąsa, garbė, sąžiningumas. Manau, kad grįžę į visuomenę turėtume būti siektinu pavyzdžiu kitiems, tačiau svarbiausia, kad iškilus pavojui kiekvienas iš mūsų sugrįšime ginti tėvynės“, – kalbėjo M. Kulbokas.
Vakarėliai neberūpi
Po oficialios ceremonijos vieni kariai braukė ašarą ir teigė, kad pasiilgs draugų, kiti – dėkojo Dievui, kad baigėsi jų kančios. Treti nežinojo, kaip išlieti susikaupusias emocijas.
„Šiandien mane užplūdo neapsakomas jausmas. Norint suprasti, kas verda mūsų širdyse, reikia pereiti visą devynių mėnesių kelią – prakaitą, skausmą, viduje susikaupusias ašaras, pajusti, ką reiškia, kai tave gniaužia neapykanta vadams. Palūžimo momentais atrodė, kad aš jų nekenčiu, norėjosi jiems kažką padaryti. Įsivaizduokit – bėgi kelias dešimtis kilometrų, krenti ant kelių, o vadai vis tiek „smaugia“, šaukia ant tavęs visa gerkle, bet… Dabar atėjo ta diena, kai vadams norisi tarti didžiausią padėką. Vertėjo viską iškęsti dėl to, ką jaučiu dabar. Čia praleistas laikas buvo tiesiog nuostabus“, – „Sekundei“ teigė ką tik privalomąją tarnybą baigęs Viktoras Kiškel.
Savo noru tarnauti į Panevėžį iš Vilniaus atvykęs 22 metų vaikinas pasakojo, kad per devynis mėnesius jis sužinojo, kas yra tikroji disciplina.
„Prieš ateidamas į tarnybą buvau per daug įsijautęs į naktinį gyvenimą. Atėjau čia, nes norėjau pamatyti kitą medalio pusę. Suvokiau, kad iš tikrųjų nėra viskas taip gerai, kad vakarėliai tikrai ne į naudą. Pamačiau, kaip žmonės miega miške, kokie jie gali būti ištvermingi, kaip jie mokosi. Dabar noriu baigti studijas VGTU, kur mokausi transporto inžinerinę ekonomiką ir vadybą. O jeigu man bus sunku parašyti referatą, visada pagalvosiu apie tai, kad dabar kažkas šlampa miške arba šąla esant minus 25 laipsnių temperatūrai“, – kalbėjo karys.
Iš kariuomenės – į vestuves
Privalomąją pradinę karo tarnybą baigusi Neda Gilytė taip pat sunkiai valdo užplūdusias emocijas.
21 metų mergina sako, kad tuo pačiu metu ją užplūdęs ir liūdesys, ir džiaugsmas.
„Pripratau prie rutinos ir draugų. Sunku įsivaizduoti, kaip reikės be jų gyventi. Man patinka veiksmas, ginklai, pratybos, tačiau pirmosiomis dienomis klausiau savęs, ką aš čia darau. Kuprinė ant pečių, bėgti reikia, o vadai rėkia, atrodė, kad viską mesiu, apsiverksiu ir išeisiu. Laikui bėgant prie visko pripratau, vadai prisitaikė prie mūsų, mes prie jų. Šiandien man plyšta širdis iš skausmo, ramina tik tai, kad čia aš dar sugrįšiu“, – „Sekundei“ sakė N. Gilytė.
Tęsti tarnybą toliau nusprendė ir 26 metų Antanas Janauskas, bet tik tada, kai atšoks savo vestuves ir grįš po medaus mėnesio.
„Labai džiaugiuosi sugrįžęs į šeimą“, – ant rankų laikydamas 5 mėnesių sūnų kalbėjo A. Janauskas.
„Matėmės tik savaitgaliais, noriu pasidžiaugti tuo, ko neturėjau devynis mėnesius. Atėjau su mintimi čia pasilikti – iškenčiau ne vieną parą trukusias naktines pratybas, maudynes lietuje ir purve, bet man vis tiek norisi čia sugrįžti“, – teigė A. Janauskas.
Šalia dviejų savo vyrų stovinti Inga santūriai šypsojosi: „Tai, kad Antanas nori pasilikti, mes jau žinojome ir jo norus palaikome. Kitą savaitgalį mūsų vestuvės, norime joms tinkamai pasiruošti ir pasidžiaugti šiltais jausmais“, – kalbėjo Inga.
Sugrįš pasitikrinti žinių
Praėjusiais metais atnaujinus privalomąją karo tarnybą ją atlikti savanoriškai apsisprendė visi 3 tūkstančiai karių. Patriotizmą ir norą ginti tėvynę Lietuvos jaunuoliai aktyviai demonstruoja ir šiemet, savo noru pasirinkdami karo tarnybą.
Išleistuvių ceremonijoje dalyvavęs Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „Sekundei“ teigė, kad jau dabar pareiškusiųjų norą dalyvauti privalomojoje pradinėje karo tarnyboje yra apie 5 tūkstančius žmonių. Per 3 tūkst. atitinka visus reikalavimus.
Visi tarnybą baigę šauktiniai kariai, išleidus juos į atsargą, bus įrašyti į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą ir karo prievolininkų registrą. Vėliau kartą per penkerius metus jie bus šaukiami į 20–30 dienų trukmės kartotinius mokymus ir pratybas, organizuojamus parengtojo rezervo kariams.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
Austėjos BANKAUSKAITĖS nuotr.
