Penktadienio popietę atsitiktinai užsukę į prekybos centrą pirkėjai, išvydę olimpinę čempionę Rūtą Meilutytę, negalėjo patikėti savo akimis. Plaukimo žvaigždės žavesys kaustė ir darbuotojų, ir eilinių pirkėjų dėmesį.
R. Meilutytės Panevėžyje laukė būrys gerbėjų. A.Bankauskaitės nuotr.
R.Meilutytė, Lietuvos plaukimo federacija bei prekybos tinklas „Maxima“ siekia atkreipti dėmesį į liūdną statistiką: dar labai didelė dalis vaikų Lietuvoje nemoka plaukti, o sudaryti galimybes jiems to išmokti gali kiekvienas gyventojas.
„Nuoširdžiai tikiu, kad mokėti plaukti turėtų kiekvienas šalies pradinukas, nes plaukimas – ne tik sportas, tai yra gyvybiškai svarbus įgūdis. Lietuvoje turime daug vandens telkinių, kuriuose vaikai turėtų maudytis jau mokėdami plaukti ir jausdamiesi vandenyje saugūs. O mokytis plaukti neabejotinai saugiausia baseine, kai prižiūri profesionalus plaukimo treneris“, – „Sekundei“ teigė šalies ir pasaulio moterų plaukimo rekordininkė Rūta Meilutytė.
Plaukimo žvaigždė tikrai nestokojo dėmesio: ją supo didžiulis ratas vaikų ir suaugusiųjų, norėjusių kartu įsiamžinti, gauti autografą. Vėliau mažieji susitikimo su R. Meilutyte dalyviai teisingai atsakę į olimpinės čempionės klausimus galėjo laimėti jos vardinės kolekcijos sportines kuprines, kamuolius, plaukimo inventorių.
Prieš specialų renginį olimpinė čempionė suspėjo atsakyti į kelis dienraščio „Sekundė“ klausimus.
Mėgaujasi aktyviu poilsiu
– Kaip jaučiatės atvykusi į Panevėžį, ko gero, ne dažnai užsukute į mūsų miestą?
– Labai smagu matyti didžiulę minią žmonių, kurie atvyko susitikti su manimi. Iš tiesų, jei neklystu, Panevėžyje esu pirmą kartą, įdomu kaip man čia seksis. Pats renginys čia truks maždaug valandą laiko. Kažko tokio ypatingo čia nebus, esu paruošusi keletą klausimų renginio svečiams, noriu susipažinti su panevėžiečiais ir pati atsakyti į vaikų ar suaugusiųjų klausimus. Žinoma, dalinsiu autografus ir mielai su visais nusifotografuosiu. Noriu sudominti visus plaukimu ir suteikti daugiau informacijos apie vykdomą paramos akciją remiant mokinių plaukimo treniruotes.
– Ar atvykę vaikai drąsiai žengia prie olimpinės čempionės?
– Vaikai yra vaikai, kai kurie kuklesni, kiti drąsesni (red. – šypsosi). Anksčiau ar vėliau visi įsidrąsina ir viskas būna gerai.
– Pati asmeniškai neskubate į baseiną ir mėgaujatės poilsiu?
– Sakyčiau, aktyvaus poilsio režimas. Dabar kažkiek mažiau sportuoju, stengiuosi aktyviau visur judėti, kur galima, pėsčiomis paeiti. Daug laiko praleidžiu namuose Kaune, su šeima, artimaisiais su draugais. Džiaugiuosi turėdama tokį laiką, nes daugelio ilgai nemačiau, labai smagu.
– Šiemet pusę Lietuvos olimpinės plaukimo rinktinės sudarė trys panevėžiečiai, įdomus faktas, turint omenyje, kad Panevėžys neturi olimpinio 50 metrų baseino.
– Iš tikrųjų paradoksalu: Panevėžys neturi 50-ies metrų ilgio baseino, o yra du 25 metrų baseinai, kurie yra perpildyti. Kiek girdėjau iš pačių plaukikų, sąlygos tikrai yra prastos. Stebiuosi, kad Panevėžyje yra tiek daug pasiekusių, gerų plaukikų, miestas nenusileidžia nei sostinei, nei Kaunui. Tai rodo, kad Panevėžyje dirba puikūs specialistai ir užsispyrę plaukikai. Galime tik pasvajoti, kiek būtų gerų atletų, jei šis miestas dar turėtų ir kokybišką plaukimo bazę. Ateitų dar daugiau vaikų mokytis plaukti, atsirastų daugiau aukšto meistriškumo sportininkų.
– Su kuo geriausiai sutari, ką geriausiai pažįsti iš panevėžiečių plaukikų gretų?
– Puikiai pažįstu Mindaugą Sadauską, kartu gyvename, treniruojamės Anglijoje, Plimuto mieste. Daug valandų esame praleidę baseine, labai gerai sutariame. Bet šiaip su visais, tiek su Danu Rapšiu, tiek Andriumi Šidlausku, Simonu Biliu esame geri bičiuliai.
– Į Angliją neskubėsite?
– Dar neskubėsiu, nežinau kada keliausiu, sunku pasakyti, kiek dar būsiu Lietuvoje.
Vaikams – nemokamos treniruotės
Apie 1200 šalies moksleivių šiais 2016–2017 mokslo metais galės lankyti nemokamas plaukimo pamokas dėl bendros R. Meilutytės labdaros ir paramos fondo, Lietuvos plaukimo federacijos ir gerai žinomo prekybos tinklo iniciatyvos.
Dauguma reikiamų lėšų paaukota prekybos tinklo pirkėjų, šiems parduotuvėse perkant specialiai pagamintas 1 euro paramą reiškiančias apyrankes. Tai reikšmingai pagerino bendrą LPF statistiką – iš viso šiemet plaukti mokysis 7400 pradinukų, tai 44 proc. daugiau nei pernai. Praėjusiais metais plaukimo pamokas lankė 4168 vaikai.
„Šiuo metu programoje dalyvauja 100 mokyklų iš 36-ių savivaldybių, nes kitose savivaldybėse nėra baseinų, o vežti moksleivius į kitus miestus kainuoja. Mūsų tikslas – kad bent po 18 nemokamų pamokų galėtų gauti visi šalies antraklasiai, o plaukimo programa būtų vykdoma 300 mokyklų 40-yje savivaldybių. Jų užtektų, kad tokio amžiaus vaikai išmoktų išsilaikyti vandens paviršiuje ir gebėtų taisyklingai nuplaukti bent 25 metrus. Tolimesnis siekis būtų – 32 nemokamos plaukimo pamokos kiekvienam šalies pradinukui“, – sakė LPF viceprezidentė doc. dr. Ilona Zuozienė.
Sertifikuotą mokymo plaukti programą pradinių klasių mokiniams nuo 2009 m. LPF įgyvendina bendradarbiaudama su Kūno kultūros ir sporto departamentu, Švietimo ir mokslo ministerija ir mokyklomis. Programos esmė – dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms, kad vaikai nemokamai įgytų pagrindinius plaukimo įgūdžius. Pagrindinis šios programos įgyvendinimo platesniu mastu šalyje trukdis – finansavimo trūkumas.
Higienos instituto duomenys rodo, jog šių metų sausio–liepos mėnesiais Lietuvoje nuskendo jau 140 šalies gyventojų, 10 jų – nepilnamečiai, dar 4 – iki 19 m. amžiaus. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2015 m. nuskendo 146 žmonės. Dažniausios skendimo priežastys – savo plaukimo įgūdžių pervertinimas.
Birželio mėnesį atliktas pirmasis Lietuvoje gyventojų plaukimo įgūdžių tyrimas parodė, kad 82 proc. šalies gyventojų mano mokantys plaukti, pusė jų mano, kad plaukti moka ir jų vaikai. Tačiau iš tikrųjų pakankamus plaukimo įgūdžius turi, tai yra nuplaukti 400 m be sustojimo ir plūduriuoti 30 min. vandenyje, geba vos penktadalis (22 proc.) Lietuvos gyventojų.
L. Jocius
A. Bankauskaitės nuotr.
