Nuo rugsėjo 1-osios įsigaliojo leidimas labdaros organizacijoms atiduoti ir supakuotus produktus, paženklintus „Geriausias iki…“, taip pat tuos, kuriuos prekybininkai ar gamintojai iki tol privalėjo išmesti. Teigiama, kad toks leidimas paįvairins sunkiai besiverčiančių žmonių racioną.
Nuo šiol labdaros organizacijoms galima atiduoti gerokai daugiau produktų, tarp jų ir tokių, kurių vartojimo terminas „Geriausias iki…“ baigėsi. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.
Pateks ir iš avarijų
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Loreta Mačytė sako, kad dar 2002 metais buvo išleistas direktoriaus įsakymas, reglamentavęs produktų, kurių vartojimo terminas pasibaigęs, teikimą labdarai, tačiau jis neatitiko dabartinės situacijos. Jame buvo leidžiama atiduoti labdarai tik Lietuvoje pagamintus ir išaugintus produktus, tačiau vardyta ir kava, arbata. Leidimus buvo sudėtinga gauti ir kaskart reikėjo kreiptis į tarnybą.
Be to, visame pasaulyje iššvaistoma maždaug trečdalis maisto. Pasak L. Mačytės, tai ne vien Vakarų problema, kaip kad ne vienas mėgsta sakyti. Maistas švaistomas ir Lietuvoje, ir trečiojo pasaulio šalyse.
Skaičiuojama, kad mūsų šalyje išmetama apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų. Prancūzai neseniai nustatė, kad produktų, pasibaigus terminui „Geriausias iki…“, negalima išmesti. Juos privaloma atiduoti labdarai, kitaip gresia didelės baudos. Lietuvoje tokio drastiško sprendimo nesiimta, tačiau ieškota, kaip sumažinti išmetamo maisto kiekį.
Naujoje tvarkoje numatytos produktų grupės, kurias leidžiama tiekti išimtinai labdarai. Tai ne tik maistas, kai nurodoma „Geriausias iki…“, bet ir neatitinkantis ženklinimo reikalavimų. Labdarai galima atiduoti ir produktų, neatitinkančių deklaruojamos kokybės. Pavyzdžiui, bandelė turi sverti 100 gramų, bet viena sveria 60, kita – 120 gramų.
„Tokios bandelės keliaudavo į atliekas, bet jos yra geros, tik nestandartinės“, – sako Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Labdarai galima atiduoti ir eksperimentinius gaminius. Sunkiau besiverčiančių žmonių valgiaraštį turėtų papildyti ir daugiau vaisių bei daržovių. Pasak L. Mačytės, dabar mažmeninėje prekyboje fasuotų gaminių pardavėjai neturi teisės išardyti, išmesti sugedusius ir parduoti gerus atskirai. Utilizuojami buvo visi, ir tokių atliekų, tarnybos duomenimis, buvo gana daug. Į labdarą jau gali iškeliauti ir per eismo įvykius surinktas maistas. Pavyzdžiui, atsitikus avarijai pakuotės išbyrėjo, tačiau jos nedaug pažeistos ir tai neturi įtakos produktų saugumui.
Apsidraudė trumpesniu laiku
Naujoje tvarkoje numatyta, iki kada gali būti vartojamas maistas, kai baigiasi terminas „Geriausias iki…“ L. Mačytės teigimu, šis terminas reiškia, kad produktas dar kurį laiką tinkamas vartoti, tačiau kai kurios savybės jau gali skirtis – gali būti mažiau drėgmės ar ne toks ryškus skonis. Yra nustatytas laikas, per kurį dar galima jį vartoti, jei nepakitę tam tikri požymiai. Pavyzdžiui, makaronus, arbatą, kavą, dražė saldainius, sirupus ir kt. galima naudoti dar iki dviejų mėnesių, aliejų, sausą želę, kisielių, šokoladą ir kt. – iki mėnesio, duoną, pyrago gaminius – ne ilgiau nei 5 dienas, džiovintus vaisius, riešutus, sėklas ir kt. – iki 2 savaičių. L. Mačytė pasakoja, kad prieš rengiant tokią tvarką Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atliko rizikos vertinimą ir ekspertai rekomendavo gerokai ilgesnius laikotarpis. Pavyzdžiui, makaronams – iki metų. Olandijoje, kurios praktika ir remtasi, taip pat leidžiami ilgesni terminai.
„Suprantame, kad tai gana nauja pas mus ir neturime patirties, todėl nusprendėme, jog iš pradžių tegu būna tik iki dviejų mėnesių. Žiūrėsime, kaip labdaros organizacijoms sekasi tvarkytis su šiais produktais, ar yra nusiskundimų“, – sako ji.
Beje, kitose ES šalyse tokį maistą ne tik leidžiama atiduoti labdarai, bet ir parduoti parduotuvėse mažesne kaina. Lietuvoje tokių produktų parduotuvėse neturi būti. Labdarai toks maistas patekdavo, tačiau kaskart reikėdavo gauti leidimą.
Atiduoda ir turtingieji
Įsigaliojus naujajai tvarkai, visuomenėje pasigirdo svarstymų, kad sunkiai besiverčiantieji galbūt pasijunta žeminami ir panašiai. L. Mačytė su tokia nuomone nesutinka.
„Nemanau, kad tai koks pažeminimas. Mes nesame tiek turtingi. Visose ES šalyse tokie produktai atiduodami labdarai Ar skurstantis lietuvis yra kuo nors geresnis, geriau save vertinantis, negu skurstantis vokietis, olandas ar suomis?“ – mano ji.
Ir priminė, kad tvarkoje numatyta galimybė atsisakyti maisto produktų, kurių „Geriausias iki…“ laikas pratęstas. Be to, ankstesnė praktika rodo, kad tokiais produktais džiaugiamasi. Bene paskutinis toks produktas buvo kava. Vedėjos pavaduotoja sako, kad sulaukta nemažai atsiliepimų, jog žmonės džiaugėsi kokybiška kava. L. Mačytė neabejoja, kad ant skurstančiųjų stalo atsiras ir šokolado gaminių.
„Tų produktų niekada neįpirktų ir niekada negautų kaip labdaros. Ir padažai, įvairūs kisieliai, pudingai niekada nebūdavo labdaros pakete, o dabar yra galimybė jų gauti“, – paaiškino pašnekovė.
Daugiau aiškumo
Tokia tvarka labdaros organizacijas džiugina. Paramos ir labdaros fondo „Maisto bankas“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius mano, kad tai reikšmingas naujas žingsnis.
Paramos ir labdaros fondo „Maisto bankas“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius nemano, kad yra pagrindo nerimauti dėl produktų kokybės. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.
„Tokie produktai ir sveiki, ir maistingi, ir skonio savybių nepraradę, gal tik ne idealiausi. Tokio maisto nereikia išmesti, būtina įvertinti, ar jis gali būti vartojamas žmonėms maitinti“, – sako jis.
V. Ilgio teigimu, tokia praktika svarbi ir mažiesiems gamintojams, ūkininkams, prekybininkams, nes aiškiai parašyta, ką galima daryti. Iki tol, bijodami suklysti, maistą verčiau išmesdavo, nei atiduodavo labdarai. Tuo labiau kad tai gali būti susiję ir su reputacija.
„Niekas nenori būti apkaltintas, kad neva blogą maistą dalija nepasiturintiesiems. Dabar daugiau aiškumo, kodėl tai galima daryti, kaip tai padaryti. Yra tam tikros rekomendacijos“, – sako jis.
„Maisto banko“ atstovo teigimu, kai kuriose šalyse savo ženklinimą turi ir vaisiai bei daržovės, o pas mus tai vertinama vizualiai. Anksčiau prekybininkai nuogąstaudavo ir neišpirktus produktus verčiau atiduodavo ūkininkams ar medžiotojams, o dabar gana daug gerų vaisių ir daržovių patenka į labdaros valgyklas, dienos centrus. Beveik metus leidžiama labdarai atiduoti duonos gaminius, kurie pažymėti „Geriausias iki…“. Juos dar keletą dienų galima vartoti, jeigu nėra gedimo požymių.
„Aišku, mes nekalbame apie pyragaičius ar tortus, kurie turi kremų ar kitų dalykų, bet tikrai labai nemažai duonos gaminių patenka ant žmonių stalo“, – džiaugiasi V. Ilgius.
Jo teigimu, per pastaruosius keletą metų išaugo išdalijamo maisto kiekis. Užpernai išdalyta daugiau nei 4 000 tonų, pernai – daugiau nei 6 000, o šiemet kalbama apie 8 000 tonų. Kai kuriose šalyse leidžiama ilgiau vartoti ir jogurtus, raugintą pieną, sausas dešras. Tikimasi, kad ateityje tai bus leidžiama ir Lietuvoje.
Pasak fondo atstovo, pastaruoju metu šiek tiek mažėja nepasiturinčių žmonių, kurie nepajėgia bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies, vištienos ar kitų nemažai baltymų turinčių produktų. Tokių pernai buvo daugiau kaip 14 procentų, o užpernai siekė 16 procentų.
Sunaudoja ne vienas
„Mes visada sakome, kad dalijame tokį maistą, kokį patys valgytume“, – teigia V. Ilgius.
Jo tvirtinimu, labdarai atiduodami ne vien patys paprasčiausi, pigiausi maisto produktai, bet ir labai brangūs, mažas pajamas gaunantys žmonės neįpirktų.
„Akivaizdu, kad tai geresnis maistas, negu jie galėtų įsigyti“, – sako fondo atstovas.
„Maisto banko“ darbuotojai yra ne vieną kartą girdėję, kad vaikai laukia jogurtų, sūrelių. Neturėdamos lėšų, šeimos priverstos taupyti maisto sąskaita.
„Tikrai nėra taip, kad gauna prasčiausią maistą. Be to, pripažinkime ranką pridėję prie širdies, dažnai patys šaldytuve aptinkame maisto produktų, kurių galiojimo laikas būna pasibaigęs, ir tuos produktus valgome, sriubą šildome ir antrą, ir trečią kartą“, – sako jis.
V. Ilgiaus tvirtinimu, daugelis paramos sulaukiančių žmonių mano, kad gauna gerą, tinkamą maistą.
„Čia kokią nors diskriminaciją tikrai labai sunku būtų įžvelgti“, – įsitikinęs jis.
Tuo labiau kad žmogus gali atsisakyti tokio maisto. Pastebima, kad sunkoka išdalyti egzotiškus, neįprastus maisto produktus. Pavyzdžiui, granatus, šviežias figas. Būna, kad žmonės juos mato ir ragauja pirmą kartą, tad reikia paaiškinti apie galiojimą, pasiūlyti vieną kitą receptą. Pastebima, kad šeimos išradingos. „Pavyzdžiui, gauna pabarstų desertams. Galvoji, kiek čia progų, kad tortą gamintum ir pabarstukus naudotum, bet tos šeimos juos panaudoja kaip pagardą ar su blynais, ar dar su kuo“, – sako jis.
Atsisakė tik du
„Maisto banko“ Panevėžio regiono padalinio vadovė Asta Čeponienė paaiškino, kad produktus dalija per organizacijas, ir jos labai patenkintos. Prieš atiduodami produktai būna perrūšiuojami, sutikrinamos datos, o nebetinkami gaminiai utilizuojami.
Fondas vienu metu turėjo labai didelius kiekius morkų, dalijo ir jau minėtą kavą. Pasak A. Čeponienės, mieste bei rajone yra apie 9 000 paramos gavėjų ir teko girdėti gal tik porą atsiliepimų, kad žmonės atsisakė kavos dėl galiojimo termino.
„Kiti labai džiaugėsi. Jau antrą paramos dalijimą kavos nebėra, tai visi klausia, kur ji. Žmonės nori“, – tvirtina pašnekovė.
A. Čeponienė sako, kad net ir tokioje turtingoje šalyje kaip Šveicarija taikoma lygiai tokia pat praktika.
„Dar tinkami naudoti maisto produktai bus atiduodami žmonėms, o ne išmetami ar gyvuliams sušeriami. Dėl to aš labai džiaugiuosi. Būtent dėl tokio sprendimo mes atidavėme kalnus kavos. Mes ir dirbame ta linkme, kad tinkami maisto produktai būtų ne išmetami, o atiduodami skurdžiai gyvenantiesiems“, – tvirtina ji.
Daiva SAVICKIENĖ
