Raguvos šventėje pasigesta ūkininkų (Fotogalerija)

Į Raguvos 515 metų gimtadienį susirinko esami bei buvę raguviečiai. Tačiau geras oras dalyvauti linksmybėse sutrukdė ūkininkams, kurie skubėjo nuimti derlių.

Austėjos Bankauskaitės nuotr.

 

Prekybininkai ir edukacinių programų rengėjai į šventę pradėjo rinktis jau nuo dvyliktos valandos. Tačiau nerimą jiems kėlė tai, jog į atnaujintą Raguvos aikštę žmonės rinkosi gan vangiai. „Geras oras. Reikia suprasti, jog miestelio žmonės nori pasinaudoti šia proga ir pasirūpinti savo derliumi. Vakarop žmonių turėtų susirinkti daugiau“, – savo mintimis dalinosi prekeiviai. Miesto ir rajono miestelių šventės ir mugės jau sunkiai įsivaizduojamos be kalvio Sauliaus Kronio.

Velžietis į Raguvą tradiciškai atsigabeno turimą mobiliąją kalvę bei kitus kalvystės įrankius ir susirinkusiems demonstravo savo amato subtilybes. Meno kūrėjas neslėpė, jog šventės dalyviai labiausiai domisi pasagomis, kurias šis vos spėjo kalti. „Visiems trūksta tos laimės.. Man darbo netrūksta“, – juokavo S. Kronis. Mažieji šventės aktyviai rinkosi prie molio dirbinių stalelio, prie kurio savo rankomis galėjo nusilipdyti norimą daiktą. Šakočio kepimo paslaptis aiškinosi moterys, kurios labiausiai norėjo paragauti prie jų akių iškepto skanėsto.

Raguvos 515 gimtadienio šventė buvo itin gausi edukacinių programų ir renginių, todėl nuobodžiauti neteko nei mažiesiems, nei vyresnio amžiaus raguviečiams bei miestelio svečiams. Tačiau daugiausiai šventės dalyvių dėmesio sulaukė Raguvos aikštėje susirinkę baikeriai bei netikėtai pasirodęs jaunavedžių limuzinas. Pasivėžinti plieniniais žirgais aplink aikštę galėjo visi norintys. Vieną pagrindinių šventės akcentų – iš sodų gėrybių sukurtą kilimą šalia aikštėje augančio ąžuolo – kūrė Raguvos Trečiojo amžiaus universiteto studentai.

Prisiminta senoji Raguva

Raguvos bibliotekoje buvo parodytas filmas „Štai koks mūsų kaimas“ bei eksponuojama Rimtauto Šilinio fotografijų paroda „Raguvos praeitis“. Jo nuotraukose atgijo tarpukario Raguva. Projekte „Štai koks mūsų kaimas“ dalyvavo net aštuonios rajono bibliotekos, tarp jų ir Raguvos. Filmuką apie Raguvą kūrė 8 narių iniciatyvinė grupė: idėją įgyvendinti padėjo ir mažieji raguviečiai. Jie vyresniųjų klausinėjo kaip anuomet atrodė senasis malūnas bei Nevėžio upė. Apie ankstesnę Raguvą pasakojo garbingo amžiaus senjorai. Filmukas pradėtas kurti praeitų metų liepą, o projekto finišas planuojamas lapkritį.

„Šis darbas iš mūsų pareikalavo daug kantrybės. Buvo sunku, bet verta. Mes labai džiaugiamės, kad mums pavyko“, – su šypsena kalbėjo viena iš filmuko kūrėjų raguvietė Inesa Skapaitė. Ir pridūrė: „Nesame profesionalai, tai buvo mėgėjiškai sukurtas filmukas. Juk iššūkiai augina stiprybę žmogaus viduje. Mes viltingai žiūrėjome į senąją kartą, bet dar viltingiau į jaunąją. Tikimės, kad jaunoji karta Raguvą padarys gražesnę ir mielesnę.“ Raguvos šventės metu padėkos raštais apdovanotas kiekvienas prie filmuko kūrimo prisidėjęs raguvietis.

Raguvos biblioteka savo skaitytojus skaičiuoja šimtais – daug įvairaus amžiaus, socialinės padėties, išsilavinimo žmonių neįsivaizduoja savo gyvenimo be knygos. Bibliotekos šeimininkė Vida Gailiušytė pasidžiaugė, kad kitais metais miestelio laukia kitas jubiliejus. Knygų mylėtojai bus kviečiami į bibliotekos aštuoniasdešimtmetį.

Gera sugrįžti

Raguvos bendruomenės namuose buvo atidaryta raguviečių Vilmo Narečionio ir jo sesers Ramintos Narečionytės-Polikšienės darbų paroda. Jie neslėpė, jog kvietimas surengti savo darbų parodą Raguvos gimtadienio šventėje jiems buvo malonus. „Paukščiai buriuojasi ir trumpam palieka savo namus. Nenorom jie kyla skrydžiui ir kažko lyg gailėdami suka ir suka ratus, o mes, raguviečiai, vis bandome susišaukti ir pabūti kartu“, – į susibūrusius raguviečius kreipėsi bendruomenės pirmininkė Liubovė Kepalinskienė.

V. ir R. Narečionys baigė Raguvos mokyklą, vėliau jų kelias pasuko į Vilnių, kur abu studijavo dabartinėje Dailės akademijoje. V. Narečionis baigė grafinį dizainą, o sesuo – keramikos specialybę. Šiuo metu R. Narečionytė yra savarankiškai dirbanti menininkė ir darbuojasi savo dirbtuvėje. R. Narečionis darbuojasi laikraštyje vyresniuoju dizaineriu. Jis šiais metais laimėjo Kultūros ministerijos įsteigtą prizą už gražiausią „2015 metų knygą“.

V. Narečioniui apdovanojimas įteiktas už jo kurtas iliustracijas, dizainą ir maketą „Sparnuotosios raidės“. Leonardo da Vinci pasakų rinkinys atspausdintas reginčiųjų ir Brailio raštu su iškiliomis iliustracijomis. Abu menininkai vos atvykę į miestelį prisiminė savo buvusius namus, kurių šiandien Raguvoje nebėra. „Raguva labai pakeitusi ir išgražėjusi. Atvažiuojame čia kiekvieną vasarą. Labai džiaugiamės, kad net tolimesnės sodybos gražiai tvarkosi. Labai malonu sugrįžti į gražėjančią Raguvą“, – sakė R. Narečionytė.

Apdovanojimai – kaip ir gausybės rago

Raguvos gimtadienio šventėje taip pat dalyvavo seniūnas Juozas Skorulskis, rajono vicemeras Antanas Pocius, Švč. Mergalės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Juozas Janulis ir kiti garbūs svečiai. Juos į atnaujinta miesto aikštę, kur stovi garsioji šventojo Florijono skulptūra, atlydėjo pučiamųjų instrumentų orkestras „Ragas“. Seniūnas pasidžiaugė, kad kasmet šventės dalyvių ir norinčių pradžiuginti bei pasveikinti raguviečius vis daugėja. „Miesto šventėje pamatau vis naujų veidų. Džiugu, kad mūsų miestelis yra netgi senesnis už Panevėžį“, – sakė J. Skorulskis ir apgailestavo, kad į šventę negalėjo atvykti Raguvos bei apylinkių ūkininkai.

Raguviečius bei miestelio svečius pasveikino ir klebonas J. Janulis: „Dievas taip davė, kad mes galim švęsti 515 metų jubiliejų. Tai nutinka tik kartą gyvenime. Mes visi dalyvaujame istorinėje dienoje“. Kaip ir kiekvienais metais, tradiciškai pagerbti Raguvos ilgaamžiai: 95 metų sulaukusi Jadvyga Juodelienė, 90 metų jubiliejų atšventusios Alfonsa Skuodienė ir Valerija Kisienė. Atminimo dovanėlės įteiktos ir šiais metais gimusiems naujagimiams. Kol kas jų nėra daug: keturi berniukai. Padėkos raštai įteikti ir Raguvos šviesuoliams, ūkininkams, šventėje organizuotų sporto varžybų nugalėtojams bei prie miesto gimtadienio organizavimo prisidėjusiems žmonėms.

Audinga SATKŪNAITĖ

Austėjos BANKAUSKAITĖS nuotr.